Studijos

N. Varnas: kolegijų misija – tapti ne tik regionų katalizatoriais, bet ir pokyčių varikliais

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas tvirtina, kad per pastaruosius kelerius metus aukštojo mokslo sektoriuje buvo nemažai pokyčių, koleginis sektorius tapo labiau matomu, tačiau svarbiausi iššūkiai dar prieš akis.
– Nerijau, LKDK prezidentu esate jau antrąją kadenciją. Gal galite palyginti 2018-uosius metus ir šiandieną? Kaip keitėsi asociacijos ir kolegijų sektoriaus tikslai bei veiklos spektras?

– Žvelgdamas atgal ir lygindamas su šiandiena, matau, kad ir tada, ir šiandien vis dar turime panašius iššūkius. Prieš ketverius metus vienas prioritetų buvo kolegijų identiteto stiprinimas. Šiandien šis procesas nesustoja ir vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos turime išspręsti – aiškiai išgrynintos kolegijų ir universitetų misijos. Pasąmonėje mes visi suprantame institucijų misijų skirtumus, galime įvardinti juos, tačiau veikiant interesams, demografiniams iššūkiams ir kitiems veiksniams, atsiranda iškreipta konkurencija aukštojo mokslo sektoriuje, kuriai įtaką daro ir ženklūs sektorių finansavimo skirtumai, kartais nepamatuoti lūkesčiai ir keliami reikalavimai, neinvestuojant į tokių reikalavimų gyvendinimą. Mes kolegijas matome kaip geriausius praktinius gebėjimus ugdančias šiuolaikines aukštąsias mokyklas, atpažįstamas ir pripažintas Europos aukštojo mokslo erdvėje.

Antrasis prioritetas buvo ir išliko – stiprinti LKDK atstovavimą priimant svarbius sektoriui sprendimus, prisidėti prie aukštojo mokslo politikos formavimo. Esame aktyvūs, reaguojame į švietimo politikos naujienas ir pokyčius, teikiame kolegijų vadovų siūlymus teisės aktams. Galime pasidžiaugti, kad mūsų balsas yra girdimas, tačiau nesame taip pat girdimi kaip kiti sektoriaus dalyviai – universitetai. Pariteto principas neveikia, ypač jei liečiame jautresnius, pavyzdžiui, finansavimo ar krepšelių tarp sektorių subalansavimo klausimus. Tam tikri sprendimai rodo, kad čia mūsų balsas negirdimas, o finansavimo skirtumai, deja, auga.

Vis dar sprendžiame 5-ojo ISCED lygmens trumpųjų studijų įveiklinimo klausimus. Prabėgo jau ketveri metai, tačiau šiandien, deja, nėra nei vienos trumpųjų studijų programos, kuri būtų realizuojama. Dar 2018 m. buvo priimtos Mokslų ir studijų įstatymo pataisos, leidusios įteisinti 5-ojo lygmens trumpąsias studijas. Tačiau biurokratiniame aparate įstrigęs tokių studijų įveiklinimas kainuoja milžiniškas pastangas. Vis dėlto tikimės, kad 2023 metais kolegijos galės priimti pirmuosius studentus į tokias programas. Deja, tų programų bus gerokai mažiau nei šiandien reikia verslui. Sunkiai suprantama, kai yra aiškiai išreikštas poreikis ir verslas netgi yra pasirengęs finansuoti tokių studijų krepšelius, kaip, pavyzdžiui, elektronikos, tačiau programos nėra tvirtinamos.

Veikiant įvairių pusių interesams visiškai sustojo 7-ojo lygmens, t. y. profesinės magistrantūros klausimo sprendimas. Neturėdami šios pakopos studijų, esame sunkiai atpažįstami Europos aukštojo mokslo erdvėje, nukenčia kolegijų tarptautiškumo plėtotė. Tikimės proveržio, tačiau tam reikia įveikti stereotipus ir sudaryti galimybes veikti toms kolegijoms, kurios gali realizuoti tokias studijų programas.

– Ar atsirado naujų sričių, kur LKDK skirs didesnį dėmesį šiemet?

– Tokių sričių yra, tik jas sudėtinga būtų pavadinti labai naujomis. Galiu išskirti keletą, kurioms skirsime daugiau dėmesio, greta jau minėtų prioritetų. Pirmiausia, norime atkreipti didesnį švietimo politikos formuotojų dėmesį į mūsų regionus ir ten veikiančias kolegijas. Kolegijų, kaip aukštųjų mokyklų misija – būti regionų varikliais. Tai yra patvirtinta ir aštuonioliktosios LR Vyriausybės programoje. Visgi, norint sėkmingai vystyti veiklą regionuose, tapti traukos centrais ir idėjų inkubatoriais, reikia ir tam tikro valstybės dėmesio ir skiriamo finansavimo. Čia proveržį gali padaryti RRF fondų investicijos, skirtos kolegijų stiprinimui.

Labai aktualus yra studijų prieinamumo klausimas. Kolegijos savo regione turi užtikrinti kokybiškas ir regiono plėtros poreikius atitinkančias studijas. Jaunas žmogus turi turėti galimybę studijuoti ir dirbti arčiau namų, kur yra artimųjų parama, užtikrintos gyvenimo sąlygos. Turime užtikrinti galimybes studijuoti platesniam ratui gabių ir pasirengusių studijoms žmonių, kurie, galbūt, neturi pakankamų finansinių galimybių arba yra iš pažeidžiamos socialinės aplinkos. Tai susiję ir su socialine dimensija. Šioje srityje daug dirba Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Artimai bendradarbiaujame su LSS ir iš įvairių tyrimų matome, kad studijas kolegijose renkasi stojantieji iš labiau socialiai pažeidžiamos aplinkos, todėl stengiamės ir stengsimės kaip įmanoma labiau užtikrinti saugias ir kokybiškas studijas visiems.

– Dažnai viešoje erdvėje diskutuojama apie moksleivių pasiruošimą studijuoti. Kaip vertinate situaciją?

– Esame pateikę nemažai siūlymų, ką galima keisti. Malonu, kad dalis jų priimta ir šiandien yra pristatomi kaip būsimi situacijos sprendimai. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija keičia privalomus egzaminus, kuriuos išlaikius bus gaunamas brandos atestatas. Tai labai svarbus žingsnis stabdant brandos atestatų devalvavimą.

Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, kad stojančiųjų skaičius dėl demografijos ir kitų priežasčių mažėja bendrai, o tarp norinčių studijuoti yra gana didelis procentas, kurie nėra tinkamai pasirengę studijoms. Išeitis – ruoštis papildomai, kad peržengti reikalingą kokybės kartelę. Pabandyti padirbėti srityje, kurioje norima studijuoti. Susipažinti su būsimos karjeros perspektyvomis nuo žemiausių profesijos laiptelių. Į kai kurias sritis, pvz. inžineriją, apskritai tik nedidelė dalis iš visų gali pretenduoti, kadangi likusieji nėra pasirinkę ir laikę fizikos egzamino. Tokią situaciją reikia keisti švietimo politikos formavimo lygmeniu.

– Turbūt čia atsiranda ir profesinio orientavimo ir valstybės prioritetų klausimas?

– Visiškai teisingai. Į situaciją reikia žiūrėti iš kelių pusių. Iš vienos – lyg ir neturime kuo skųstis: krepšelių kasmet yra skiriama pagal praeitų metų pasirinkimo studijuoti faktą. Studijų programos neblogai užpildomos, stojantieji, jei atitinka kriterijus, gauna tai, ką renkasi.

Žvelgiant iš kitos pusės – per paskutinius keletą metų įvyko lėšų tarp sektorių perskirstymas ir atsirado ženklus disbalansas. Juk prieš trejus metus kolegijoms, lyginant su universitetais, finansavimas krepšeliams buvo skiriamas santykių, panašiai 1:3. Šiandien šis santykis, deja, jau yra 1:4. Tai yra švietimo politikos rezultatas, kai buvo galvojama apie nemokamą bakalaurą, kur viską lemia stojančiųjų norai, bet ne valstybės ir verslo poreikiai. Mes už tai, kad valstybė turėtų kaip įmanoma daugiau išsilavinusių, protingų žmonių, tačiau reikia nepamiršti, kad šalis turi ribotas lėšas, tad jas reikia naudoti racionaliai. Valstybei reikia racionaliai paskirstyti turimas lėšas ir pagalvoti, kokius specialistus ir už kokią kainą yra galimybė parengti.

– Užsiminėte apie personalą. Ar sunkų pritraukti patyrusių specialistų į koleginį sektorių?

– Darbuotojų problema šiandien tapo aktuali beveik visuose sektoriuose ir ne tik Lietuvoje. Tad tai iššūkis ne tik kolegijoms, bet ir universitetams, ir verslui. Pritraukti darbuotojus į švietimo sektorių, kaip žinia, nėra lengva. Džiaugiamės, kad pastaraisiais metais yra skiriamos papildomos lėšos atlyginimų didinimui, o nuo 2022 metų valstybė pirmą kartą papildomai finansavo atlygio kėlimą ir neakademiniams aukštųjų mokyklų darbuotojams. Tai gerina bendrą situaciją. Visgi, kolegijos yra orientuotos į praktinę veiklą, todėl turime reikalavimą dėstytojams turėti minimaliai 3 metų praktinio darbo patirtį ir magistro arba daktaro laipsnį. Tai nėra lengvai išsprendžiamas uždavinys, tačiau dažnu atveju gelbsti asmeniniai ryšiai ar kolegijų partnerių interesai. Socialiniai partneriai kolegijose ne tik investuoja į laboratorijas, bet ir į studijų procesą, suteikia žmogiškųjų išteklių resursų, kad patys ateityje turėtų kokybiškai parengtų darbuotojų.

– Gal galėtumėte įvertinti, kaip per paskutinius metus pasikeitė ir studento paveikslas? Kas šiandien renkasi kolegines studijas?

– Visiems norisi, kad studentai būtų motyvuoti, todėl augant priėmimo reikalavimams, studentai ateina vis geriau pasirengę. Deja, šiandien studentas negali koncentruotis vien tik į studijas ar praktiką. Spręsdami savo finansinius klausimus dauguma studentų dirba. Sveikintina, kai darbas yra susijęs su būsima profesija. Tada ir studijos nenukenčia arba tai įvyksta bent jau minimaliai. Negerai, kai darbas yra nekvalifikuotas ir nesusijęs su studijomis. Tada mokytis yra sunkiau. Kolegijų ištęstinėse studijose turime nemažai ir vyresnių studentų, kurie jau yra pradėję savo profesinę karjerą, turi patirties ir nori pagilinti žinias. Jie dažniausiai renkasi tikslingai, o studijų metu deda daug pastangų, kad gautų jiems reikalingų žinių.

Šiandieninį studento paveikslą pakeitė ir pandemija. Jei anksčiau į skaitmenines priemones, nuotolinį darbą žiūrėdavome atsargiai, tai pandemija apvertė viską aukštyn kojomis. Turime hibridines auditorijas ir laboratorijas, kuriose vyksta studijų procesai. Studijuojantiems ir tuo pačiu dėstytojams šiandien reikia vis daugiau įgūdžių valdyti įvairias technologijas. Atsirado daugiau lankstumo, galimybių suderinti studijas ir darbą, kas itin aktualu ypač ištęstinių studijų studentams.

– LKDK aktyviai dalyvauja EURASHE veikloje. Kuo gyvena šiandien Europos profesinis aukštasis mokslas ir ar mes einame koja kojon su visais?

– Mes tikrai niekuo neatsiliekame, jei analizuotume mūsų prioritetus strateginių tikslų kontekste. EURASHE artimiausiems metams turi kelias prioritetines sritis, kurios yra labai artimos ir mums.

Bene, didžiausias dėmesys bus teikiamas atsigavimui po pandemijos ir binarinės aukštojo mokslo sistemos atsparumo didinimui. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas tvarumui, inovacijoms ir skaitmenizacijai. Daug kalbama apie pilietinio sąmoningumo ugdymą ir ateičiai reikalingų įgūdžių ugdymą. Prioritetinės kryptys yra ir taikomieji tyrimai, regionų vystymas ir didesnis narių įtraukimas į politikos formavimą. Visu tuo daugiau ar mažiau gyvename ir mes.

Svarbu, kad LKDK yra atstovaujama aukščiausiu lygmeniu – EURASHE Tarybos nare išrinkta dr. Nijolė Zinkevičienė. Aktyviai veikdami visada esame išgirsti ir turime galimybes teikti mūsų siūlymus tarptautiniame veiklų kontekste. Šių metų pavasarį bus parengta nauja EURASHE strategija, tad Taryba ir asociacijos narės, kurių yra virš 600 nuosekliai ir kryptingai dirba ta linkme. Apmaudu, kad Lietuvos kolegijos vis dar nevykdo profesinio magistro studijų. Tuo mes esminiai skiriamės nuo kitų EURASHE narių.

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą