Politika ir teisė

MRU prof. David Schultz: JAV vidurio kadencijos rinkimai neturėjo būti palankūs Demokratams

Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys prof. David Schultz.

2022 metų rinkimai Amerikoje netapo tokia katastrofa Demokratų partijai, kaip daugelis manė. Nors rezultatai nėra galutiniai, vis tiek tikėtina, kad jie praras Atstovų rūmų ir galbūt JAV Senato kontrolę. Jie prarado kritinius rinkimus bei galią visoje valstybėje. Partija ir toliau praradinėjo dirbančiųjų klasės palaikymą, kuomet ši nukrypo Respublikonų partijos link. Dabar klausimas Demokratų partijai, ką jie turėtų daryti toliau? Ar sprendimas yra žengti toliau į kairę tam, kad surinkti progresyviųjų rinkėjų balsus, kurie nebalsuoja ir ieško alternatyviosios partijos, kuri reprezentuoja jų pažiūras, ar judėti labiau link centro ir mėginti pritraukti nuosaikių pažiūrų žmones, priviliojant juos atgal?

2022 m. vidurio kadencijos rinkimai neturėjo būti palankūs Demokratams. Statistiškai, prezidento partija praranda 26 vietas Atstovų rūmuose ir 4 vietas Senate. Esant privalomajai penkių balsų persvarai ir 50 – 50 Senatui, šansai buvo priešiški Demokratams. Pridėjus prie to žemus prezidento reitingus bei prastėjančią ekonomiką, klasikinė politikos mokslų analizė jau prieš šešis mėnesius būtų nurodžiusi, jog Demokratų laukia blogi metai. Jei ne abortų politika, būtų buvę dar blogiau.

Kodėl Demokratams taip nepasisekė? Paprastai tariant – jie prarado nuovoką apie Amerikos žmones.

Vienu metu Demokratai buvo populistai. Jie buvo darbo ir darbininkų klasės partija. Jie teikė pirmenybę ekonomikai ir asmeninei gerovei. Jie atrodė suprantantys sunkią darbininkų klasės padėtį, empatiški jai. Anaiptol ne leftistinė partija, jie, nepaisant to, palaikė klasių pagrindu grįstus teisės aktus ir jiems daugiausiai buvo patikimi daugelio dirbančiųjų poreikiai, su kuriais jie ir asocijavosi.

Bet kažkuriuo metu Demokrato tapo intelektualaus, vidurinės klasės elito partija. Tačiau dabar, 2022 m. Respublikonai atliepia žmonių susirūpinimą dėl nusikaltimų ir viešosios tvarkos. Arba dėl gamybinių darbų praradimo, laisvos prekybos susitarimų ir stagnacijos apimto pragyvenimo lygio. Taip, jų atsakymai buvo klaikūs – krypstantys į rasę, ksenofobiją ir homofobiją – bet jie bent jau atliepė baltosios darbininkų klasės baimes, tačiau atliepdami jų pačių baimes ir nuogąstavimus. Jie pasiūlė paprastus sprendimus, tokius kaip imigracijos ribojimas, mokesčių mažinimas ir vyriausybinių socialinės paramos programų panaikinimas, iš kurių nei vienas nebuvo padedantis darbininkų klasei. Bet ką padarė jie, buvo geriau negu ką padarė, ar bent jau nepadarė, patys Demokratai.  

Demokratų partijos klaida buvo tai, jog jie visiškai priėmė neo – liberalizmo poslinkius, prasidėjusius aštuntame dešimtmetyje. Užsidarant gamykloms, vyko ekonominis restruktūrizavimas, atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų „sprogo“, Demokratai mažai ką darė kovoti su tuo. Jie palaikė Reagan‘o mokesčių mažinimus. Jie parėmė NAFTA. Jie tapo partija išsilavinusiems koledžuose, tiems, kurie daugiausia tapo laimėtojais naujojoje ekonomikoje. Jie mažai ką darė kreipiant dėmesį į socialinio aprūpinimo sistemos puolimą. Galbūt jie buvo stabdomi Respublikonų, tačiau galiausiai Demokratai tapo partija, kuriai buvo pakankamai gerai, kad galėtų nesirūpinti apie kasdienį išgyvenimą.

2022 m. Demokratai įrodė turintys „skardinę ausį“ rūpesčiams, kurie glumina daugumą amerikiečių. Abortų teisės yra svarbios, tačiau jie nesugebėjo įvertinti susirūpinimą ekonomika ar nusikaltimais. Atvirai tariant, jie atrodė atitrūkę nuo darbininkų ir galbūt dalies vidurinės klasės ir už tai politiškai sumokėjo 2022 m.

Dabar klausimas, kas toliau laukia Demokratų partijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų? Demokratui Joe Biden‘ui vis dar esant prezidentu galima garantuoti, jog Amerika turės susiskaldžiusią valdžią, mažai nuveikiančią įstatymų leidybos srityje. Biden‘o prezidentinė darbotvarkė iš esmės baigta. Tikroji problema slypi tame, ką gali Biden‘as nuveikti užsienio politikoje per ateinančius du metus? Bendra Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politika, ypač Europoje, per šį laikotarpį nepakis. Tačiau klausimas, kiek paramos Ukrainai teks iš Respublikonų. Testas Biden‘ui bus tai, ar jis gali išlaikyti dvipartinį kompromisą šiuo klausimu, ypač jei Jungtinės Amerikos Valstijos paklius į recesiją ir rasis spaudimas karpyti išlaidas.

Pranešimą paskelbė: Kęstutis Stoškus, Mykolo Romerio universitetas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą