Studijos

Mokslininkas T. Vedlūga apie elektroninės sveikatos sistemą: gydytojų ir pacientų vaidmuo jos kūrime ir tobulinime yra per mažas

Lietuvos nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimas buvo pradėtas prieš 20 metų ir iki šiol tai viena aktualiausių ir įvairiausių atgarsių visuomenėje susilaukiančių temų.  Nors e. sveikatos sistemos vertė ir gydytojams, ir pacientams yra akivaizdi, tačiau realybėje, deja, ši sistema dar nėra tokia veiksminga ir efektyvi. Socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto lektorius Tomas Vedlūgos savo disertaciją paskyręs elektroninės sveikatos sistemos modelio tyrimui sako, kad jos kūrimo ir tobulinimo procese vienas didžiausių iššūkių išlieka suinteresuotų grupių – gydytojų ir pacientų – aktyvesnis įtraukimas į šios sistemos kūrimą ir tobulinimą.   

Tomai, kodėl savo mokslinio tyrinėjimo objektu pasirinkai e. sveikatos sistemą?

Tai yra išskirtinė su žmogaus sveikata ir gyvenimo kokybe susijusi sritis – su žmogaus sveikata. Tad natūralu, kad sistemos naudotojai yra ypač jautrūs nekokybiškoms e. paslaugoms ir labai svarbu, kad  kuriant, tobulinant e. sveikatos sistemą būtų atsižvelgta į naudotojų lūkesčius, tad buvo įdomu patyrinėti kokia Lietuvos e. sistemos situacija.

Pagrindiniai šios sistemos naudotojai yra gydytojai ir pacientai.  Kas, tavo nuomone, jiems svarbu?

Gydytojams svarbu, kad galėtų dalintis pacientų tyrimų rezultatais, medicinine informacija, svarbiausiais sveikatos dokumentais su kitais sveikatos priežiūrios specialistais, o pacientai turėtų prieigą prie visos šios informacijos. Naudotis e. sistema turi būti patogu, paprasta ir operatyvu. Tuo tarpu pacientai jau norėtų mobiliosios programėlės, kuri padėtų patogiai pasiekti savo sveikatos duomenis ir pasinaudoti tam tikromis e. paslaugomis, pvz. išankstine registracija mobiliajame įrenginyje. Akivaizdu, kad tiek gydytojai, tiek pacientai suinteresuoti, kad e. sveikatos sistema veiktų sklandžiai, būtų patogi, todėl net neabejoju, kad aktyviau įsitrauktų į jos kūrimo, tobulinimo procesą.

O neįtraukiami?

Tikrai per mažai. Po 6 metų e. sistemos tyrinėjimų, galiu teigti, kad jos kūrimo procese daugiausia akcentuojami ekonominiai ir techniniai parametrai, tačiau ignoruojami socialiniai ir organizaciniai aspektai. Vis dėlto turim aiškiau pripažinti, jog efektyviai veikti vien tik pagal ekonominius ir techninius kriterijus šiai sistemai nepakaks. Kad veiktų sklandžiai ir būtų sėkminga, labai svarbu į jos kūrimo procesą kuo aktyviau įtraukti visas naudotojų grupes – ir gydytojus, ir pacientus. Deja, kol kas gydytojų ir pacientų vaidmuo jos kūrime ir tobulinime yra per mažas, labiau teorinis, o ne praktinis, jie yra sakyčiau tiesiog ignoruojami, nors būtent jiems ši sistema ir skirta. Techninis personalas įvardijamas kaip vieninteliai profesionalai, galintys ir žinantys, kokia e. sveikatos sistema turėtų būti ir kaip ją reiktų kurti.

Ar tai tavo nuomone pagrindinė priežastis, kodėl e. sveikatos sistema sulaukia nemažai kritikos?

Dabartinė Lietuvos e. sveikatos sistema turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra nesėkminga būtų paprasčiausiai nekorektiška. Vis dėlto visuomenės poreikiai, technologinė pažanga vyksta greičiau nei pačios e. sveikatos sistemos tobulinimas, todėl dauguma naudotojų į ją žiūri gana skeptiškai ir netgi neigiamai, o kaip minėjau, aktyvesnis jų įsitraukimas galėtų padėti keisti tokį požiūrį.

O kokios kitų šalių patirtys?

Kitų šalių e. sveikatos sistemų kūrimo patirtys labai įvairios. Švedija ir Danija daugiausiai dėmesio skyrė informacinės sistemos tobulinimui, o Suomija – informacinės sistemos architektūros funkciniam patogumui. Norvegijos sistemoje daugiausia dėmesio skiriama gydytojui, o Švedijos ir Suomijos dokumentuose akcentuojama nauda pacientui. Anglijos e. sveikatos sistemos plėtra pasižymėjo „nuo viršaus į apačią“ diegimo metodu,  procesas buvo skubotas, orientuotas į didžiausias IT kompanijas, jam vadovavo tik IT specialistai. Velse e. sveikatos sistemos įdiegimas vyko palaipsniui, pasižymėjo nuoseklumu, buvo sudarytos sąlygos visiems naudotojams bendradarbiauti, naudojai galėjo aktyviai įsitraukti į e. sveikatos sistemos kūrimo procesą. Skirtingai nei ES, JAV e. sveikatos sistemos plėtra vyriausybės lygmeniu mažiau koordinuojama, paliekant visą eigą industrijai ir e. sveikatos sistemos tiekėjams. Jų dėmesys nukreiptas ne į e. įrašus ar e. receptus, o į e. sveikatos sistemos standartizaciją, kuri tradiciškai yra kitokia nei ES.

Dėkoju už pokalbį.

Pranešimą paskelbė: Vaidotas Norkus, Mykolo Romerio universitetas

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą