• Studijos

    Vilniaus universitete darbą pradeda mokslininkai iš Ukrainos

    Reaguodamas į Rusijos vykdomą agresiją ir karo veiksmus Ukrainoje, Vilniaus universitetas (VU) Ukrainos akademinei bendruomenei pasiūlė pagalbą ir darbo pratęsimo galimybę Lietuvoje – dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dėstyti ir (ar) vykdyti mokslinius tyrimus VU gyvai arba nuotoliniu būdu. Šiuo metu VU tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu dirba 38 Ukrainos dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Viena iš įsidarbinusiųjų VU – istorijos mokslų doktorantė Tetiana Boriak iš Kijevo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto. Kovo pabaigoje ji pradėjo dirbti VU Istorijos fakultete. „Jūsų šalyje, mieste ir universitete jaučiuosi jaukiai ir patogiai. Visa atmosfera aplinkui yra labai draugiška. Istorijos fakultetas labai greitai sureagavo į mano pagalbos prašymą, greitai paskyrė darbo vietą, supažindino su kolegomis. Esu labai dėkinga…

  • Studijos

    Seimo Ateities komitetas: švietimo politika turi būti kertinė valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050” sritis  

    2022 m. balandžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Ateities komitetas siekia aktyviai dalyvauti valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procese ir švietimo politiką mato kaip vieną pagrindinių strategijos sričių. Švietimo politikos tikslai yra įgyvendinami per vietos savivaldos lygmenį, todėl būtinas nuolatinis dialogas su savivaldybėmis, vietos savivaldos švietimo bendruomene, akademine bendruomene ir jų aktyvus įsitraukimas į ateities švietimo politikos vizijos kūrimo procesą. Švietimo politikos strateginės vizijos klausimas ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos progresas buvo aptarti balandžio 8 d. Ateities komiteto posėdyje, kuriame savo įžvalgomis pasidalijo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Ministro Pirmininko patarėja Aistė Kairienė, savivaldybių merai, akademikai, mokyklų atstovai. Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių…

  • Studijos

    Vaikų kambario interjeras: kaip sukurti mažiesiems palankią aplinką?

    Lietuviai savo namų interjerui skiria vis daugiau dėmesio, o tai atsispindi ir pastangose sukurti jaukią bei patogią gyvenamąją aplinką vaikams. Psichologės psichoterapeutės Irmos Skruibienės teigimu, tai išties svarbu, nes vaikams yra naudinga nuo pat mažens namuose turėti savo erdvę, kuri padėtų ieškoti individualių išraiškos būdų, o taip pat mokytis atskirti bei gerbti savo ir kitų asmenines ribas. Savo ruožtu didžiausio baldų salonų tinklo Lietuvoje „Gintaro Baldai“ interjero dizainerė Jūratė Sventickienė sako, kad per pastaruosius keletą metų vaikų kambario interjero tendencijos išties gerokai pasikeitė, o įrengdami namų erdves mažiesiems lietuviai prioritetą šiandien teikia funkcionalumui ir kokybei. Atskira erdvė padeda ieškoti individualių išraiškos būdų I. Skruibienė, kuri yra tinklaraščio „Namų terapija“ autorė…

  • Studijos

    Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pranešimas: „Seime aptarti viešieji pirkimai kultūros srityje“

    Balandžio 7 d. Seime įvyko konferencija-apskritojo stalo diskusija „Sklandūs viešieji pirkimai kultūroje: misija (ne)įmanoma?“ Renginys organizuotas siekiant atverti plataus pobūdžio diskusiją tarp Vyriausybės, Seimo, Prezidentūros ir kultūrinių organizacijų atstovų. Konferencijoje buvo kalbėta ir diskutuota apie viešųjų pirkimų pakeitimus, kurie įsigaliojo 2021 m. pradžioje, šių pakeitimų sukeliamus iššūkius ir jų sprendimo būdus. „Naudoti viešuosius finansus turime efektyviai ir skaidriai, o viešųjų pirkimo organizavimas neturi būti kliūtis kurti ir vystyti kultūros projektus“, – sakė renginio globėjas Seimo narys Kristijonas Bartoševičius. Konferencijoje ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis patikino dirbantis su komanda, kad viešieji pirkimai būtų maksimaliai efektyvūs ir nebereikėtų gyventi nepasitikėjimo laikotarpyje. „Tam, kad pasitikėjimo būtų daugiau reikia atlikti tam tikrus praktinius…

  • Studijos

    Komentaras žiniasklaidai: sovietinis inkliuzas Vilniaus oro uoste – gal jau užteks dvejonių dėl „paveldo apsaugos“?

    Komentaras žiniasklaidai Marius Gelžinis, Lietuvos oro uostų vadovas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo fasade, virš įėjimo, vis dar turime tai, ką kai kurie ekspertai vadina kultūros paveldu, todėl ir neliečiamu objektu – sovietinio realizmo skulptūros „Pilotas“, „Aviamechanikas“, „Parašiutininkai“, „Pionieriai su aviamodeliais“ ir dar keletas. Apie tai, kad jau laikas atsisakyti sovietinio realizmo ir kultūros saugojimo mes kalbėjome jau eilę metų, mes argumentuotai kalbėjome apie funkcijas, kurias trukdo atlikti „saugomas pastatas“, bet gal jau užteks apie funkcijas ir pasakykime aiškiai – nei funkcijų galimybės, nei mūsų vertybinis požiūris nesutampa su tuo, kas eksponuojama milijonams keleivių Vilniuje. Šiuo metu, kai Lietuvos menininkai kalba apie visišką „dangaus uždarymą“ Rusijos propagandai per kultūrą mūsų…

  • Studijos

    Seimo skaitykloje pristatoma naujausia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romo Gudaičio knyga „Vėlyva malda“

    Balandžio 13 dieną, 15 val. Seimo skaitykloje bus pristatyta naujausia Kovo 11-osios Akto signataro Romo Gudaičio knyga „Vėlyva malda“. Pokalbį, kuriame dalyvaus autorius signataras R. Gudaitis ir literatūrologas dr. Vilius Gužauskis, knygos ištraukas skaitys Juozas Šalkauskas, moderuos Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Kumža. Signataras Česlovas Juršėnas popietėje pasidalins prisiminimais, kaip gelbėjo R. Gudaičio straipsnį nuo sunaikinimo. Knygos pristatymą dainomis paįvairins kamerinio choro „Post scriptum“ solistas Marius Naruševičius. R. Gudaitis vienas pirmųjų iš rašytojų aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Valentinui Sventickui, kuriam likimas lėmė kartu dirbti Rašytojų sąjungoje, teko matyti kaip rašytnamio tarnautojas tapo „apsėstuoju“ – sąjūdiškų idėjų tvirtintoju ir atkakliu, nesulaikomu Atgimimo darbininku. Paminėdamas straipsnį „Mes iš peršautų dainų krašto“…

  • Studijos

    Sumažėjo vaikų, kurie jaučiasi laimingi: kaip pasirūpinti jų emocine sveikata popandeminiame pasaulyje ir karo kontekste

    Pandemijos sukelti ribojimai ir sutrūkinėję socialiniai ryšiai pastebimai paveikė vaikų emocinę sveikatą. Penktadaliu sumažėjo vaikų, kurie jaučiasi laimingi galvodami apie savo dabartinį gyvenimą. Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu, popandeminiame pasaulyje, o dar padidėjus ir nerimui dėl karo įvykių Ukrainoje, ypač svarbu stebėti vaikų emocijas ir jų elgseną. Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų (5, 7 ir 9 klasių) gyvensenos tyrimas rodo, kad laimingų vaikų dalis sumažėjo 18,9 proc. punktų (nuo 85,3 proc. iki 66,4 proc.), palyginti su 2016 m. tyrimo duomenimis. „Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip vaikus paveikė gyvenimas karantino sąlygomis. Padaugėjo vaikų, kurie jaučiasi nelaimingi, o laimingumas – vienas svarbiausių paauglių emocinės…

  • Studijos

    Premjerė lankėsi M. K. Čiurlionio menų mokyklos talentų koncerte Nacionalinėje filharmonijoje

    Balandžio 7 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė lankėsi Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių orkestro koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. „Lietuvos nacionalinės filharmonijos salė jau seniai yra tapusi pripažintų Lietuvos ir pasaulio atlikėjų koncertine erdve, tačiau šiandienos vakaras – ypatingas, nes jo metu skambėjo mūsų muzikos ateitis“, – sakė premjerė. Nacionalinė filharmonija puoselėja tradiciją kasmet pavasarį suteikti progą Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestrui ir talentingiems solistams pasirodyti šioje koncertų salėje. Šiuo koncertu Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras paminėjo savo įkūrimo 20-metį. Šis kolektyvas – prof. Sauliaus Sondeckio prieš beveik septynis dešimtmečius mokykloje įkurto styginių orkestro tradicijų ir veiklos tęsėjas. „Batutos sukviesti menų mokyklos talentai šventė mokyklos…

  • Studijos

    Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės pranešimas: „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesiskaito nei su švietimo bendruomene, nei su opozicija“

    2022 m. balandžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) užsimojo nuo š. m. rugsėjo 1 d. pertvarkyti 23 profesinio mokymo įstaigas. Apie tokius ministerijos planus profesinės mokyklos išgirdo š. m. kovo 24 d., nes anksčiau apie pertvarką nebuvo diskutuota. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas balandžio 4 d. surengė diskusiją ir joje išgirdo profesinio mokymo bendruomenių prieštaravimus dėl pertvarkos ir tokios skubos. Tuo labiau, net ir pažeisdama šakos kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis, ŠMSM „stumia“ profesinio mokymo įstaigų pertvarką – tai pabrėžė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. „Man jau kyla klausimas, kam mes pasirašėme susitarimą dėl švietimo, kuriame įsipareigojome švietimo klausimus…

  • Studijos

    Vilniaus universitetas pagerino rezultatus tarptautiniame studijų ir mokslo krypčių reitinge

    Vilniaus universitetas (VU) pakilo naujausiame pasaulio universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2022“ ir šiuo metu yra tarp 450 geriausių pasaulio universitetų trijose studijų ir mokslo kryptyse (pernai buvo tarp 500). Fiziniai mokslai pagal surinktų taškų skaičių išlieka geriausiai vertinama VU mokslo ir studijų sritimi, o lingvistika – aukščiausiai vertinama mokslų ir studijų kryptimi. Šių metų reitinge buvo įvertintos ir trys naujos kryptys, dvi pakilo į aukštesnę poziciją. Pirmą kartą QS reitinge buvo reitinguotos ir aukštas pozicijas užėmė VU teisės (301–340 vieta), ugdymo mokslų (301–350) ir chemijos (551–600) kryptys. Medicinos, ekonomikos ir ekonometrijos kryptys pakilo iš 401–450 į 351–400 vietą. Humanitarinių mokslų srityje VU penktus metus iš eilės…

Privatumo politika