Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose jau studijuoja per 300 karo pabėgelių iš Ukrainos. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pradėjo mentorystės programą, kurios tikslas – padėti atvykusiems studentams integruotis akademinėje bendruomenėje, įsitraukti į studentiškas veiklas bei atsakyti į kilusius klausimus. Ukrainiečiams, pasirinkusiems studijuoti Lietuvoje, šiuo metu suteikiama galimybė studijuoti aukštosiose mokyklose ir apsigyventi bendrabučiuose nemokamai. Jie taip pat gali gauti 300 eurų siekiančią stipendiją, nemokamai užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą. LSS tikisi, kad mentorystės programa padės spręsti socialinės integracijos klausimą: studentai-mentoriai yra pasiruošę ne tik padėti įveikti akademinius sunkumus, bet ir atrasti laisvalaikio praleidimo užsiėmimus ir užmegzti naujas draugystes. „Mes galime tik mėginti įsivaizduoti, kaip jaučiasi į mūsų šalį atvykę ukrainiečiai, todėl siūlome…
Akcijos prie JAV ambasados dalyvių kreipimasis
Šiandien, balandžio 26 d., prie JAV ambasados pastato Vilniuje (Akmenų g. 6) 16 val. vyks akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tautinių mažumų diskriminaciją. Iki šiol protesto akcijos už lenkų mokyklų Trakų rajone (Paluknio Liongino Komolovskio gimnazijos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos) išsaugojimą buvo surengtos prie Trakų rajono savivaldybės, Lietuvos Vyriausybės, Lenkijos ambasados Vilniuje ir LR Užsienio reikalų ministerijos. Akcijos dalyviai pateikė žiniasklaidos atstovams peticijos projektą, kuris mitinguojančių vardu po akcijos bus įteiktas JAV ambasadai. April 26, 2022, Vilnius PETITIONof Gymnasium of Longin Komołowski in Paluknysand Basic School of Andrzej Stelmachowski in Senieji Trakaito the authorities of the United States of America regarding the protection of Polish education…
Berlyne – režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklio premjera
Balandžio 24 d. Berlyne, „Deutsches Theater“ studijoje, įvyko Kamilės Gudmonaitės spektaklio „Unspoken“ premjera. Dokumentiniame jaunimo studijos spektaklyje septyni jaunuoliai pasakoja savo istorijas apie santykius su tėvais – dalijasi iki tol neišsakytomis abejonėmis ir nusivylimais bei bando rasti atsakymus į galybę klausimų: ką reiškia augti su dviem motinomis, būti auklėjamam labai religingai, kaip translytiškumas susijęs su mūsų santykiais, kaip elgtis su senelio nacistine praeitimi, ką sakyti prieš išvykstant ir galiausiai – kokių klausimų apskritai geriau neuždavinėti? Režisierės K. Gudmonaitės sukurtoje erdvėje šių jaunuolių pokalbiai su tėvais – lūkesčių, nesusipratimų, paslapčių ir išpažinčių projekcija, neišsakomus dalykus atspindinti muzikos garsais ir vokalu. Muziką spektakliui sukūrė Dominykas Digimas, scenografiją – Barbora Šulniūtė. K. Gudmonaitė „Deutsches…
Studentai įvertino kolegijų suteikiamas galimybes
Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti bet kurios valstybės ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Vienas iš pagrindinių sistemos progresyvumo požymių – galimybė užtikrinti prieinamumą ir pasirinkimo studijuoti laisvę. Lietuvoje jau daugiau nei prieš 20 metų įkurta binarinė aukštojo mokslo sistema, kurioje veikia ir valstybinės, ir privačios aukštosios mokyklos. Studentai jų jau nebeskirsto pagal nuosavybės formą, o renkasi pagal pageidavimą ir galimybes studijuoti. Sąlygos švietimo rinkoje skiriasi Lietuvos abiturientai, baigę mokyklas ir gimnazijas, turi tikrai platų pasirinkimo spektrą, norėdami studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiuo metu šalyje veikia 12 valstybinių ir 7 privačios kolegijos bei 11 valstybinių ir 9 privatūs universitetai. Per daugiau nei 20 metų laikotarpį studentai…
Lietuvoje gyvenanti ukrainietė Ana Romanenko: Ukraina laimės, tai tik laiko klausimas
„Lietuviai yra realistai Rusijos atžvilgiu. Jums visa tai pažįstama: jūs irgi su tuo susidūrėte, irgi kovojote dėl nepriklausomybės ir turite labai panašią istoriją. Tai pasijaučia, kai kalbi su bet kuriuo lietuviu ir pasakai: „Aš iš Ukrainos“. Tai viskas, ko reikia. Deja, Vakarų pasaulis į Rusiją vis dar žiūri ne kaip į grėsmę, jie galvoja: „Viskas bus gerai. Konfliktas pasibaigs ir mes gyvensime tokiame pačiame pasaulyje, kaip iki tol“. Tai didžiausia problema“, – sako ukrainietė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Ana Romanenko, kuri šiuo metu dirba organizacijoje „Global Lithuanian Leaders“ ir vadovauja kampanijai „Boycott Russia“. A. Romanenko Lietuvoje gyvena jau aštuonerius metus, čia ji baigė VDU Tarptautinės politikos ir vystymo bei…
BALANDŽIO 26 D. LIETUVOS TAUTINĖS MAŽUMOS ORGANIZUOJA MITINGĄ ŠVIETIMUI MAŽUMŲ KALBA APGINTI
Antradienį, balandžio 26 d. 16.00 val. prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje (Akmenų g. 6) vyks tautinių mažumų Lietuvoje mitingas „Apginti tautinių mažumų mokyklas Trakų rajone (Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą)”. Mitinge, protestuodami prieš tautinių mažumų diskriminaciją, reikalausime gerbti tautinių mažumų teises Lietuvoje ir laikytis tarptautinių standartų. Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausias demokratijos ir žmogaus teisių garantas bei gynėjas Euroatlantinėje sistemoje ir visame pasaulyje, kuris užtikrina demokratijos, teisės viršenybės principų ir tarptautinių dokumentų laikymąsi. Pranešimą paskelbė: Edita Šiško, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga
Prezidentas ir pirmoji ponia dalyvavo Atvelykio šventėje
Šeštadienį Prezidento rūmų vidiniame kieme ir istoriniame parke vyko Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės inicijuota Atvelykio šventė, kuri taip pat pažymėjo šiltajam sezonui lankytojams atveriamą Prezidento rūmų vidinį kiemą ir parką. Velykų savaitės pabaigą žyminčios šventės metu daugiausia dėmesio yra skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis. Atvelykis Prezidentūroje – tradicija tapęs renginys, į kurį šiais metais susirinko kolektyvai ir šeimos iš visos Lietuvos. „Lietus taip pat yra sugrįžtančio pavasario, sugrįžtančios gyvybės ženklas. Atvelykio proga visiems linkiu šviesios vilties, atgimimo ir bendrystės jausmo, kurį kurti padės ir nuo šiandienos savo gražųjį kiemą ir jaukų parką vėl atverianti Prezidentūra“, – kreipdamasis į renginio dalyvius ir žiūrovus…
„Kad kiekvienas senatvėje turėtume gerą žmogų po ranka“, to linki neregė Janė
Irmina skuba. Gerai, kad troleibuso stotelė prie pat Janės namų. Ši jau laukia ir bus pasiruošusi. Tik Belą, tą išdykusią kalytę, pavedžios ir keliaus į mitingą. Už Ukrainą, už jos skaudžiausią skausmą. Irmina žino: Janė jau net apsirengusi bus – tik reiks apžiūrėti, ar viskas tvarkinga, suderinta. Janė akla ir Irmina yra jos akys. „Vadinkite mane trumpu vardu, aš ne Janina. Esu iš Latvijos pasienio, iš Norkūnų netoli Rokiškio, – pradeda pažintį Janė. – Dabar čia nebegyvena niekas, gal kas tik atvažiuoja vasaroti. Augau gausioje šeimoje – buvo penketas vaikų. Ir trys iš jų gimėme neregintys. Bandė tirti – kažkokia genetinė liga. Gydymo kaime nebuvo. Tad tiesiog augom, išvažiavom mokytis…
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl chorvedžio Liongino Abariaus mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus, dirigento, chorvedžio, pedagogo, vieno žymiausių Lietuvos chorinio meno atstovų Liongino Abariaus mirties. Pasak Prezidento, išėjo išskirtinis Lietuvos muzikas, ryškus Lietuvos chorinės kultūros kūrėjas, Dainų švenčių tradicijos tęsėjas ir puoselėtojas. „Lionginas Abarius – viena esminių figūrų, kūrusių Lietuvos chorinės kultūros fenomeną, svariai prisidėjusių prie Lietuvos muzikos kultūros savitumo išsaugojimo net ir okupacijos, ideologinės priespaudos metais. Su meile ir dėkingumu prisimenu tą Dainų šventę, kai ir man teko dainuoti diriguojant maestro L. Abariui. Tai, ką L. Abarius sukūrė, išsaugojo ir įskiepijo, lieka neįkainojamu turtu vis naujoms Lietuvos kartoms“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas perdavė nuoširdžią užuojautą profesoriaus L. Abariaus šeimai, artimiesiems, mokiniams, visai muzikų ir kultūros bendruomenei, taip pat…
Vienybė težydi: kviečiame minėti Vyšyvankos dieną kartu
Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai ir jų draugai visame pasaulyje puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais ir mini Vyšyvankos dieną, šiais metais švęsimą gegužės 19-ąją. Kviečiame Vyšyvankos dieną šiemet paminėti ir Lietuvoje, pagerbiant su Rusijos karine agresija kovojančios Ukrainos tradicijas ir solidarizuojantis su Lietuvoje gyvenančia ukrainiečių bendruomene, kurios gausi dalis – karo pabėgėliai. Gegužės 19-ąją, šios šventės dieną, tesužydi vienybė vyšyvankos spalvomis – kviečiame puoštis tradiciniu ukrainietišku rūbu darbe, universitete ar gatvėje bei juo skleisti palaikymo Ukrainai žinią. Vyšyvanka – liaudiškais raštais, kurie skiriasi dažname Ukrainos regione, siuvinėti marškiniai, dėvimi tiek vyrų, tiek moterų. Nors šiais raštais marginti marškiniai matomi ir kituose slaviškuose kraštuose, ukrainietiška vyšyvanka išsiskiria savitomis siuvinėjimo ypatybėmis, o kiekvienas raštas gali pasakoti šeimos ar regiono…
