Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino kompozitorę, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę Justę Janulytę 40-ojo jubiliejaus proga. „Savąja kūryba kviečiate įsitraukti – kompozicijų materialumas ir lėtumas, jų nuolatinis bangavimas ir alsavimas formuoja tokį pasaulį ir jo muzikinę architektūrą, prie kurios klausytojas raginamas prisitaikyti, ilgainiui suklusti ir neišvengiamai jai paklusti“, – rašoma šalies vadovo sveikinime. Prezidentas padėkojo kompozitorei už kuriamos muzikos daugiasluoksniškumą, kryptingą ir nepailstamą subtilumų paiešką joje, taip pat už plačiai visame pasaulyje skleidžiamą Lietuvos vardą ir palinkėjo tolesnės kūrybinės ir profesinės sėkmės, įkvėpimo ir sveikatos. Pranešimą paskelbė: Justė Krančiukaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis: „Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas“
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kvietimu Lietuvoje pirmą kartą viešėjo tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Mėlynasis skydas“ (angl. „Blue Shield International“) organizacijos prezidentas, Niukaslo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Peteris Stone. Jis dalyvavo Kultūros ministerijoje surengtame susitikime-diskusijoje „Kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto ir kitų ekstremalių situacijų metu“. Profesorius savo pranešimuose pristatė atstovaujamos organizacijos veiklą, supažindino su kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto ir kitų ekstremalių situacijų metu, apžvelgė pasaulyje taikomą kultūros vertybių apsaugos praktiką, pasidalino įžvalgomis ir pastebėjimais šia pastaruoju metu itin aktualia tema. Šiame renginyje taip pat dalyvavo Lenkijos Nacionalinio muziejų ir kolekcijų instituto Viešųjų kolekcijų apsaugos departamento vadovas Krzysztof Osiewicz. Prof. P. Stone turi didelę patirtį vykdydamas įvairias tarptautines misijas gelbstint kultūros paveldą…
Respublikinė konferencija, skirta Pasaulinei Gyvybės dienai „Nekintanti žmogaus gyvybės vertė: nuo natūralaus pradėjimo iki natūralios mirties"
2022 m. balandžio 29 d. VDU Didžiojoje auloje vyko Respublikinė mokslinė konferencija „Nekintanti žmogaus gyvybės vertė: nuo natūralaus prasidėjimo iki natūralios mirties“, skirta paminėti Pasaulinę gyvybės dieną. Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai nagrinėjo aktualiausius žmogaus gyvybės klausimus, o ją vainikavo diskusijų forumas, kuriame pasisakyti buvo kviečiami visi dalyviai. Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius, kuris pabrėžė, kad profesionalų diskusija svarbiausiais žmogaus gyvybės klausimais yra labai reikalinga, nes nuo to, kaip į jį atsakome, priklauso ir kokį gyvenimo bei visuomenės modelį pasirenkame. Konferencijos dalyvius pasveikino J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, jog tokią diskusiją suaktualino įvykiai Ukrainoje, kurie provokuoja dar kartą…
Artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas, ekspertai atskleidžia, ko reikia norint tapti vaistininku ir kur ši karjera gali nuvesti
Artėjant stojimų į aukštąsias mokyklas metui, dar ne visi abiturientai yra priėmę sprendimą, nulemsiantį jų ateities karjerą. Anksčiau Farmacinėje grupėje prie Europos Sąjungos (PGEU), o dabar su nereceptinių vaistinės prekių gamintojais dirbanti Jūrate Švarcaitė atskleidžia, ko reikia norint tapti vaistininku ir kokie karjeros keliai laukia pasirinkus šią profesiją. „Viena svarbiausių vaistininkui reikalingų savybių yra empatija ir meilė žmogui. Pasitaiko visokių dienų, todėl svarbu niekad nepamiršti, kad mūsų profesinė misija yra padėti žmogui. Dauguma į vaistinę atėjusių žmonių serga, o kai kurie tikrai sunkiomis ligomis, tad sugebėti atjausti, bet nepriimti asmeniškai sunkių pacientų emocijų yra išties svarbu“, – tvirtina J. Švarcaitė. Kita savybė, reikalinga vaistininko darbe, anot jos, yra nuoseklumas,…
Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikėjams mažės metinės įmokos
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teikimu kultūros ministras Simonas Kairys patvirtino Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais mažinami metinių įmokų dydžiai už šias paslaugas. Metinių įmokų mažinimu siekiama stiprinti audiovizualinės žiniasklaidos sektorių, didinti legalaus turinio prieinamumą internete ir konkurencingumą. Taip pat siekiama skatinti alternatyvių informacijos šaltinių pasiūlą reaguojant į šiandieninės informacinės erdvės iššūkius, ES ir Lietuvos kompetentingoms institucijoms apribojus tam tikrų informacijos sklaidos kanalų rusų kalba prieinamumą. Metinė įmoka už užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą pirmaisiais veiklos metais mažinama iki 0,1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (tokia įmoka išliks ir kitais metais, jeigu pagal paslaugų…
KTU – tarp didžiausią poveikį darniam vystymuisi kuriančių universitetų pasaulyje
2022 metais balandžio 27 d. paskelbtuose tarptautinės universitetų reitingų agentūros „Times Higher Education“ (THE) paskelbtuose „Impact ranking 2022“ reitinguose pirmą kartą pateko ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Jau trejus metus THE reitingų agentūros pristatomas reitingas dėmesį sutelkęs į skirtingų pasaulio šalių universitetų daromo poveikio vertinimą, kuris pagrįstas 17 tarptautinių darnaus vystymosi tikslų. Darnaus vystymo tikslai nukreipti į aplinkos, socialinį ir ekonominį vystymą(si), skatinant tarptautines strategines partnerystes. THE „Impact“ reitingas vertina išskirtinai universitetų indėlį užtikrinant visų darnaus vystymo tikslų įgyvendinimą ir tarptautinio bendradarbiavimo progresą. „Mūsų universiteto patekimas į šį reitingą, žinoma, pradžiugino. Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui KTU iš tiesų skiria didelį dėmesį. Pradedant kokybiško išsilavinimo užtikrinimu, tvarumo įvairiose veiklos srityse puoselėjimu,…
Fotomenininkas R. Požerskis: „Buvo euforija, kad esame laisvi, galime daryti, ką norime“
1989-ųjų balandžio 28 d. buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), savo šimtametę istoriją skaičiuojantis nuo Lietuvos universiteto įkūrimo 1922 metais. Laisvės troškimu įveikę nežinomybę ir nerimą dėl ateities, universiteto idėją tęsė juo tikintys akademikai, dėstytojai ir studentai. „Buvo euforija, kad esame laisvi, galime daryti, ką norime, – atkurti universitetą, egzistavusį prieš pusšimtį metų“, – pasakojo 1993-aisiais VDU pradėjęs dėstyti garsus fotomenininkas, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius Romualdas Požerskis. Ketvirtadienį, minint VDU atkūrimo sukaktį ir Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, iškilmingame Senato posėdyje R. Požerskiui bus įteikiamos garbės daktaro regalijos. „Kelerius metus galvojau, kodėl moksleiviai stoja į universitetą, kuris ką tik atkurtas ir gali už keleto metų būti uždarytas? O…
Pirmą kartą Kaune – Europos universiteto kultūros festivalis
Gegužės 4–8 d. Kauną užlies Europos universiteto aljanso „T4EU Europos kultūros festivalis“, kviesiantis į kultūrą pažvelgti jaunimo akimis ir Kauno miestą bei rajoną pamatyti kitaip. Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas renginys suburs beveik du šimtus atstovų iš 6 partnerių šalių: Vokietijos, Bulgarijos, Estijos, Italijos, Ispanijos ir Lenkijos. Meno ir kultūros profesionalų organizuojamuose užsiėmimuose bus tyrinėjamas Kauno miestas ir rajonas bei įvairūs jame pasklidę Europos kultūros ženklai. „Džiugu į Kauną – Europos kultūros sostinę 2022 – pirmą kartą sukviesti septynis Europos universitetus vienijančio aljanso „Transform4Europe“, kuriam priklauso ir Vytauto Didžiojo universitetas, atstovus. Tikimės, visi jie praturtins mūsų programą įdomiais ir netikėtais pasirodymais, atspindinčiais naujus atradimus ir nepatirtus įspūdžius. Studentams ir kitiems dalyviams…
Tvarumo vertybės virto mišku: netoli Vilniaus žaliuos „Erasmus+“ miškas
Žaliosios vertybės suvienijo apie 150 švietimo atstovų iš įvairių sektorių, kurie atkūrė 3 hektarus Nemenčinės seniūnijoje buvusio miško. Šioje apie 50 km atstumu nuo Vilniaus esančioje teritorijoje buvo pasodinta apie 10 000 naujų eglių želdinių. Taip buvo pradėta „Erasmus+“ miško iniciatyva, kuri tęsis artimiausius penkerius metus. „Visi žinome apie klimato kaitą ir grėsmingus jos padarinius, tačiau vien žinojimo ir kalbų nepakanka. Džiaugiuosi, kad galime kartu su švietimo bendruomene imtis realių veiksmų. Ir šios 10 000 eglių, kurias pasodinome – tik pradžia. Labai ačiū visiems iniciatyvos dalyviams. Jaučiu bendrystę ir džiaugiuosi, kad švietimo bendruomenę subūrė didesnis tikslas“, – sakė programą „Erasmus+“ Lietuvoje administruojančio Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė Anot D. Šutinytės,…
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pranešimas: „Parodoje „Ukrainos vaikai kalba“ – karo beprasmybę įkūnijančios nebylios vaikų emocijos“
2022 m. balandžio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) 2022 m. balandžio 28 d., ketvirtadienį, 13 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atidarys fotografijų parodą „Ukrainos vaikai kalba“. Parodoje „Ukrainos vaikai kalba“ siekiama parodyti visą karo beprasmybę įkūnijančią tikrovę – sužeisto vaiko alsavimą, slogią įtampą rūsyje, kuriame miega kūdikiai, mechaniškai krūpčiojančius pečius požemyje laukiant eilinio bombos sprogimo bei kitus blogio imperijos sukeltus skausmus. Parodos iniciatorė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad vasario 24-osios naktį Kremliaus pradėta invazija sugriovė daugelio Ukrainos vaikų ramybę ir ateitį. „Prasidėjusi košmariška brutalumo invazija iš saugių ir nerūpestingų sapnų prikėlė tuos, kuriems neįmanoma paaiškinti to,…
