Studijos

Artėjant stojimams į aukštąsias mokyklas, ekspertai atskleidžia, ko reikia norint tapti vaistininku ir kur ši karjera gali nuvesti

Artėjant stojimų į aukštąsias mokyklas metui, dar ne visi abiturientai yra priėmę sprendimą, nulemsiantį jų ateities karjerą. Anksčiau Farmacinėje grupėje prie Europos Sąjungos (PGEU), o dabar su nereceptinių vaistinės prekių gamintojais dirbanti Jūrate Švarcaitė atskleidžia, ko reikia norint tapti vaistininku ir kokie karjeros keliai laukia pasirinkus šią profesiją.  

 „Viena svarbiausių vaistininkui reikalingų savybių yra empatija ir meilė žmogui. Pasitaiko visokių dienų, todėl svarbu niekad nepamiršti, kad mūsų profesinė misija yra padėti žmogui. Dauguma į vaistinę atėjusių žmonių serga, o kai kurie tikrai sunkiomis ligomis, tad sugebėti atjausti, bet nepriimti asmeniškai sunkių pacientų emocijų yra išties svarbu“, – tvirtina J. Švarcaitė.

 Kita savybė, reikalinga vaistininko darbe, anot jos, yra nuoseklumas, kuris ypač svarbus konsultuojant pacientus ir atliekant bet kokį kitą darbą. Galiausiai – nuolatinis tobulėjimas. Rinkoje nuolat pasirodo nauji vaistai, nauji diagnostikos metodai, naujos medicininės prekės – tai reikalauja niekada nesustoti augti profesinėje srityje.

Atvėrė galimybes tarptautinei karjerai

Be mokykloje įgytų chemijos, biologijos ir fizikos žinių, kurios padeda studijų metu, J. Švarcaitė taip pat siūlo pasikalbėti su patinkančiu vaistininku ar net atlikti praktiką vaistinėje. Ji sako pradėjusi savo karjerą nuo to, kad pavadavo vaistinės valytoją jos atostogų metu.  

 „Savo karjerą pradėjau nuo farmacijos studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Esu dėkinga tuometiniam dekanui prof. Pauliui Vainauskui, kuris ypatingai skatino tarptautinę studentų veiklą ir stengėsi tam sudaryti sąlygas. Buvau aktyvi Europos studentų draugijos narė, vėliau dirbau ir jos valdyboje. Po to turėjau stažuotę Briuselyje, Europos Sąjungos farmacijos grupėje (PGEU), kur vėliau gavau darbo pasiūlymą – tai buvo mano tarptautinės karjeros pradžia. Farmacijos studijos atvėrė daug durų, tačiau ne mažiau svarbu dalyvauti ir visuomeninėje veikloje“, – savo karjeros istorija dalijasi vaistininkė.

 Vaistininko profesijos perspektyvos

 Pandemija, pasak J. Švarcaitės, gerokai sustiprino vaistininkų vaidmenį visuomenėje, mat šeimos gydytojams užvėrus duris ir konsultavus nuotoliniu būdu, vaistinės tapo fizinės ir psichinės sveikatos centrais, o labiausiai izoliuotiems visuomenės nariams – vienintele vieta pasižmonėti.

 „Būtent pandemijos metu prasiplėtė ir mūsų funkcijos – atsirado galimybė vakcinuoti. Jeigu nebijosime iššūkių ir būsime pasirengę atsakyti į visuomenės poreikius, mūsų profesijos laukia puiki ateitis“, – pažymi ji.

Kabėdama apie vaistininkų paslaugas, kurios Lietuvoje dar neteikiamos, tačiau kitose Europos Sąjungos šalyse yra įprastos, J. Švarcaitė išskiria aktualiausią – tai receptų pratęsimas sergantiems lėtinėmis ligomis.

„Vaistininkai, turėdami gydytojo patvirtintą diagnozę, kitose Europos šalyse gali lengvai pratęsti receptus pacientams. Tikiuosi, kad tai netrukus pasieks ir Lietuvą. Šalia vakcinavimo kitose šalyse vaistinėse galima atlikti ir paprastus tyrimus, tokius kaip gliukozės kiekio nustatymas ar cholesterolio tyrimas. Vartojantiems daug vaistų vaistininkai padeda juos suderinti“, – atkreipia dėmesį farmacijos specialistė.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad besiplečiant vaistininko funkcijoms, šiandien ši profesija yra kaip niekad perspektyvi.

„Stebėdami Europos šalių praktiką matome, kad ir Lietuvoje vaistininkų paslaugų spektras neišvengiamai taps įvairesnis, o kartu su tuo išaugs vaistininkų svarba sveikatos priežiūros sistemoje. Jau nekalbant apie tai, kad farmacijos specialistai laukiami ne tik vaistinėse, bet ir laboratorijose, akademinėse įstaigose, farmacinėse kompanijose, valdžios institucijose ir tarptautinėse struktūrose“, – teigia ji.

Vaistininkai apmoko pacientus

Pasak farmacijos specialistės, bene aktualiausia šiandienos bėda sveikatos sistemoje – kad žmonės netinkamai vartoja gydytojo paskirtus vaistus.

 „Kai žmogui paskiriamas vaistas pirmą kartą, jam reikia skirti papildomo dėmesio siekiant užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą ir norimų rezultatų pasiekimą. Dauguma sunkiai priima lėtinės ligos diagnozę ir tai, kad vaistus reikės vartoti visą likusį gyvenimą. Apie 30 proc. žmonių nusprendžia vaistų nevartoti dėl to, kad nesupranta savo ligos, nejaučia jos simptomų, pavyzdžiui, kamuojant per aukštam ar žemam kraujospūdžiui, diabetui“, – aiškina J. Švarcaitė.

 Todėl Europos šalių vaistinėse yra susiformavusi praktika, kad vaistininkai žmonėms, kuriems tam tikri vaistai paskirti pirmą kartą, papasakoja apie vaisto veikimą, atsako į klausimus apie šalutinį poveikį, apmoko žmogų sekti savo ligos eigą.

 „Tam tikromis situacijomis net išmoko naudotis specialiais prietaisais, pavyzdžiui, inhaliatoriumi astmos atveju. Tai duoda neįtikėtinų rezultatų, kurie sumažina komplikacijų riziką ir dažnai užtikrina geresnę gyvenimo kokybę“, – konstatuoja J. Švarcaitė.

 Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, Lietuvoje jau yra patvirtinta farmacinės rūpybos paslauga, kurios metu vaistininkas gali mokyti pacientus, kaip naudotis inhaliatoriumi. Tačiau, kad tokia paslauga realiai veiktų ir pacientai turėtų galimybę ja naudotis, reikia ją diegti į visą sveikatos priežiūros sistemą. Tokiu atveju sveikatos priežiūros specialistai rekomenduotų šią paslaugą savo pacientams, o Valstybinė ligonių kasa tai apmokėtų.

 „Pradžia yra, tad tikiuosi, kad ši ir kitos paslaugos, tokios kaip vaistų suleidimas, vakcinavimo išplėtimas, vaistų peržiūrėjimas, netrukus bus pasiekiamos pacientams Lietuvos vaistinėse“, – reziumuoja ji.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“

Parašykite komentarą