Birželio 27–liepos 1 d. Vilniuje viešės fizikos Nobelio premijos laureatas, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius Williamas Danielis Phillipsas. Jis atvyksta į 14-ąją Europos atomų, molekulių ir fotonų konferenciją (ECAMP’14, www.ecamp14.org), kurią organizuoja Vilniaus universitetas, Europos fizikų draugija ir Lietuvos fizikų draugija. Konferencijoje pasaulinio garso fizikas skaitys viešą, visiems atvirą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe“). W. D. Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo…

Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą. Balandį suburta kultūros viceministro Rimanto Mikaičio vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė posėdžiuose dėmesį skyrė probleminėms temoms ir sritims aptarti, tarp jų – Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų integravimui į šį įstatymą, apskaitai ir vertinimui, reikšmingumo nustatymui ir statuso suteikimui, atsakomybių ir funkcijų pasidalinimui tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento, paveldosauginių reikalavimų nustatymui, kultūros paveldo tyrimams, įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtims, skirtingo jų interpretavimo atvejams ir to pasekmėms. Pagrindinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemos svarstytos ir Kultūros ministerijos suburtoje Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų komisijoje. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. Vaidutė Ščiglienė…

Asociacija „Langas į ateitį“ mini jau antrąjį savo veiklos dešimtmetį. Prieš 20 metų Lietuvos verslo įmonės paskelbė apie unikalų Lietuvoje verslo paramos informacinės visuomenės plėtrai projektą – aljansą „Langas į ateitį“, kurio tikslas inicijuoti verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą skatinant visuomenę naudotis informacinėmis technologijomis ir mažinti Lietuvos skaitmeninę perskyrą.  Per šį laikotarpį asociacijos „Langas į ateitį“ surengtose skaitmeninio raštingumo ugdymo veiklose dalyvavo per 500 tūkst. šalies gyventojų. Prisidėta ir prie to, kad visoje Lietuvoje veikia bendromis verslo ir valdžios pastangomis įsteigtas daugiau kaip 1200 viešųjų interneto prieigos taškų tinklas viešosiose bibliotekose. Lietuvos vardas daug kartų minėtas europiniuose apdovanojimuose už sėkmingus skaitmeninio raštingumo projektų rezultatus, išbandyta ir pritaikyta geroji ES šalių…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl teatro, kino ir televizijos aktoriaus Regimanto Adomaičio mirties. Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko tikrosios teatro ir kino legendos, didžio Kūrėjo, savo išskirtiniais vaidmenimis, neišsenkančia energija, nuoširdumu ir profesionalumu leidusio mums prisiliesti prie Meno aukštumų. „Regimantas Adomaitis buvo tikras atsidavimo aktorystei simbolis. Jis savo asmeniu ir veikla apglėbė ištisą Lietuvos kultūros epochą. Aš juo žavėjausi ne tik kaip kino, bet ir kaip teatro aktoriumi, kartu su kitais Lietuvos scenos grandais sukūrusiu neužmirštamų vaidmenų. Paskutiniame mūsų pokalbyje Maestro užsiminė norintis išbandyti save režisieriaus amplua. Nepaprastai gaila, kad šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Visada prisiminsiu jo įstabų, gyvą, jaunatvišką balso tembrą, kuris pakeldavo nuotaiką net ir niūriausią dieną“, – teigia Prezidentas. Šalies vadovas pabrėžia, kad Lietuvos valstybės ir kultūros istorijoje Regimantas Adomaitis buvo, yra ir…

Kultūros ministras Simonas Kairys reiškia nuoširdžią užuojautą dėl legendinio aktoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Adomaičio mirties. „Netekome savo profesijai ir pašaukimui atsidavusio kultūros riterio – teatro ir kino aktoriaus, daugybę dešimtmečių džiuginusio mus savo nepakartojamu talentu. Su Regimanto Adomaičio įkūnytais personažais ir aktoriaus asmenybės skleidžiama šviesa užaugo kelios kartos, šie legendiniai vaidmenys amžiams liks mūsų teatro, kino ir visos kultūros aukso fonde. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kultūros bendruomenei, visiems Regimanto Adomaičio talento gerbėjams“, – sako ministras S. Kairys.  Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Premjerė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl kino ir teatro aktoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Adomaičio mirties.   „Netekome žmogaus, kuriam plojo kelios kartos teatro mylėtojų, kurį žavėdamiesi stebėjo kino žiūrovai, scenos talento, šalia kurio dirbti amato kolegoms, neabejoju, buvo garbė. Išskirtiniai ir sudėtingiausi vaidmenys, atlikti Regimanto Adomaičio, be papildomų žodžių įrodo jo ypatingą profesionalumą ir žymę Lietuvos kino ir teatro istorijoje. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, kolegas ir visą Lietuvos kultūros bendruomenę netekus šviesios asmenybės“, – sakė premjerė I. Šimonytė.  Šalia daugybe profesinių apdovanojimų įvertintos veiklos teatre ir kine, R. Adomaitis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu.  Aktorius buvo apdovanotas Komandoro didžiuoju kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“, LDK Gedimino…

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plečia Kultūros paso paslaugų pasiūlą. Pasibaigus naujam kvietimui paaiškėjo, kad kultūros įstaigos ir organizacijos, taip pat kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 1900 paraiškų Kultūros pasui, siūlydami savo pastatymus, renginius, projektus, kitas kultūros ir meno paslaugas, kuriomis naudosis 1–12 klasių mokiniai. „Gautas rekordinis paraiškų skaičius nuo Kultūros paso starto pradžios 2018 metais rodo, kad šis projektas tikrai pasiteisino ir yra augimo stadijoje. Tai rodo tiek didėjantis kultūros ir meno paslaugų teikėjų skaičius, tiek augantis besinaudojančių Kultūros pasu mokinių ir mokytojų susidomėjimas. Pernai prie Kultūros paso sistemos prisijungė ir bent kartą jo teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 93 proc. mokyklų. Tačiau pats Kultūros paso paslaugų…

Siekdamas mažinti socialinę atskirtį ir paskatinti moksleivius iš socialiai pažeidžiamų šeimų siekti aukštojo mokslo, Vilniaus universitetas (VU) skiria specialią 450-mečio stipendiją. Gabiausi, bet finansinių resursų stokojantys abiturientai turės galimybę pasinaudoti 450-mečio stipendija ir studijuoti lyderiaujančiame Lietuvos universitete. VU – vienintelis universitetas Lietuvoje, kuris jau nuo 2019 m. pirmakursiams skiria studijuoti skatinančias 450-mečio stipendijas ir taip siekia mažinti opią socialinės atskirties problemą Lietuvoje. Šimtą tokių stipendijų VU skiria dėl socialiai jautrios situacijos esant negaliai, sunkiai finansinei padėčiai ar šeiminėms aplinkybėms, taip pat kai studijuoti siekia pirmasis šeimoje. Atviras įvairovei ir lygioms galimybėms universitetas per trejus metus šioms stipendijoms jau skyrė 600 000 eurų. 2021 m. šios stipendijos buvo suteiktos 91 studentui. Iš jų…