• Studijos

    Kad mokytojo profesija būtų prestižinė, pedagogams reikia daugiau pripažinimo formų ir paskatų

    Didžiausias pokytis, kuris šiandien matomas mūsų šalies darželiuose, praktiškai dirbant su vaikais, yra perėjimas nuo tiesioginio ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo – aš jam sakau, rodau, o jis daro, prie proaktyvaus vaikų ugdymo – aš sukuriu žaidimui, patirtiniam ugdymuisi pažadinti skirtus kontekstus, o jis įsitraukia, žaidžia, veikia, kuria, mokosi, reflektuoja. Pasak Onos Monkevičienės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės, dirbančios ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijų programoje Vilniuje ir Kaune, tam, kad būtų užtikrinamas ir plėtojamas kokybiškas vaikų ugdymasis, šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigoms reikia būtent įtraukius proaktyvaus vaikų ugdymo būdus įvaldžiusių pedagogų.   O kad turėtume tokių pedagogų kartą, svarbu, kad būsimasis pedagogas turėtų nuostatas sekti ugdymo praktikos kaitai aktualius tyrimus…

  • Studijos

    Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją

    Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, šiandien pasisakydamas Europos Komisijos inicijuotame pristatyme ir diskusijoje dėl Europos bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesijos sukūrimo, pritarė šiai iniciatyvai. Debesija bus skaitmeninė bendradarbiavimo platforma, europiniu mastu sujungsianti specialistus, dirbančius kultūros paveldo, ypač muziejų sektoriuje, taip pat mokslininkus ir, panaudojant modernias technologijas, įgalins kultūros paveldo institucijas bendradarbiauti, nepriklausomai nuo jų dydžio ar geografinės padėties. Debesija apims ir plėtos interaktyvias mokslinių tyrimų, kuratorystės, restauravimo ir konservavimo priemones, padės pasiekti piliečius bei kultūros ir kūrybinių industrijų atstovus, tinkamai apsaugos ir valdys intelektinės nuosavybės teises, sudarys sąlygas komerciniam bei nekomerciniam bendradarbiavimui. „Glaudus bendradarbiavimas ir ankstyvas dalyvių bei potencialių debesijos naudotojų įsitraukimas yra sėkmės pagrindas. Be to, turėtų būti plėtojama tarpsektorinė politika,…

  • Studijos

    Universitete – svarbus žingsnis užtikrinant darbuotojų lygias galimybes bei gerovę

    Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuo birželio pradėjo darbą Bendruomenės gerovės ir Lygių galimybių koordinatorės. Naujos pareigybės atsirado siekiant ne tik atliepti besikeičiantį darbuotojų požiūrį į darbą ir vertybes, bet ir Universiteto ambiciją kurti darnią bei susitelkusią bendruomenę. Palankus psichosocialinis organizacijos klimatas „Gerovei vadovauti negalima! Ją galima kurti, puoselėti, sudaryti sąlygas skleistis, formuojant bendraminčių palaikančią aplinką ir „mes“ jausmą“, – tokia nuostata vadovaujasi dr. Viktorija Starkauskienė, užėmusi Bendruomenės gerovės koordinatorės pareigas. Kartu su Lygių galimybių koordinatorės pareigas užėmusia Laura Lapinske, V. Starkauskienė bus atsakinga ne tik už jau esamų gerovės ir įtraukties iniciatyvų puoselėjimą, bet ir naujų idėjų generavimą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę ir kurti bendrumą. Abi koordinatorės vykdys…

  • Studijos

    Į Lietuvą atvyksta fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas

    Birželio 27–liepos 1 d. Vilniuje viešės fizikos Nobelio premijos laureatas, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius Williamas Danielis Phillipsas. Jis atvyksta į 14-ąją Europos atomų, molekulių ir fotonų konferenciją (ECAMP’14, www.ecamp14.org), kurią organizuoja Vilniaus universitetas, Europos fizikų draugija ir Lietuvos fizikų draugija. Konferencijoje pasaulinio garso fizikas skaitys viešą, visiems atvirą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“ („Time, Einstein and the Coolest Stuff in the Universe“). W. D. Phillipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo…

  • Studijos

    Kultūros ministerija stiprins nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą

    Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą. Balandį suburta kultūros viceministro Rimanto Mikaičio vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė posėdžiuose dėmesį skyrė probleminėms temoms ir sritims aptarti, tarp jų – Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų integravimui į šį įstatymą, apskaitai ir vertinimui, reikšmingumo nustatymui ir statuso suteikimui, atsakomybių ir funkcijų pasidalinimui tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento, paveldosauginių reikalavimų nustatymui, kultūros paveldo tyrimams, įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtims, skirtingo jų interpretavimo atvejams ir to pasekmėms. Pagrindinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemos svarstytos ir Kultūros ministerijos suburtoje Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų komisijoje. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. Vaidutė Ščiglienė…

  • Studijos

    Jau dvidešimt metų „Langas į ateitį“ vienija jėgas Lietuvos skaitmeninei pažangai

    Asociacija „Langas į ateitį“ mini jau antrąjį savo veiklos dešimtmetį. Prieš 20 metų Lietuvos verslo įmonės paskelbė apie unikalų Lietuvoje verslo paramos informacinės visuomenės plėtrai projektą – aljansą „Langas į ateitį“, kurio tikslas inicijuoti verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą skatinant visuomenę naudotis informacinėmis technologijomis ir mažinti Lietuvos skaitmeninę perskyrą.  Per šį laikotarpį asociacijos „Langas į ateitį“ surengtose skaitmeninio raštingumo ugdymo veiklose dalyvavo per 500 tūkst. šalies gyventojų. Prisidėta ir prie to, kad visoje Lietuvoje veikia bendromis verslo ir valdžios pastangomis įsteigtas daugiau kaip 1200 viešųjų interneto prieigos taškų tinklas viešosiose bibliotekose. Lietuvos vardas daug kartų minėtas europiniuose apdovanojimuose už sėkmingus skaitmeninio raštingumo projektų rezultatus, išbandyta ir pritaikyta geroji ES šalių…

  • Studijos

    Prezidentas pareiškė užuojautą dėl aktoriaus Regimanto Adomaičio mirties

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl teatro, kino ir televizijos aktoriaus Regimanto Adomaičio mirties. Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko tikrosios teatro ir kino legendos, didžio Kūrėjo, savo išskirtiniais vaidmenimis, neišsenkančia energija, nuoširdumu ir profesionalumu leidusio mums prisiliesti prie Meno aukštumų. „Regimantas Adomaitis buvo tikras atsidavimo aktorystei simbolis. Jis savo asmeniu ir veikla apglėbė ištisą Lietuvos kultūros epochą. Aš juo žavėjausi ne tik kaip kino, bet ir kaip teatro aktoriumi, kartu su kitais Lietuvos scenos grandais sukūrusiu neužmirštamų vaidmenų. Paskutiniame mūsų pokalbyje Maestro užsiminė norintis išbandyti save režisieriaus amplua. Nepaprastai gaila, kad šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Visada prisiminsiu jo įstabų, gyvą, jaunatvišką balso tembrą, kuris pakeldavo nuotaiką net ir niūriausią dieną“, – teigia Prezidentas. Šalies vadovas pabrėžia, kad Lietuvos valstybės ir kultūros istorijoje Regimantas Adomaitis buvo, yra ir…

  • Studijos

    MRU mokslininkų projektas „GoGreen“ apie Lietuvos paauglių aplinką tausojantį elgesį sulaukė Jungtinių Tautų dėmesio

    Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkai įvykdė pirmąjį Lietuvoje aplinkos psichologijos mokslo krypties projektą, kuris sistemingai tyrė paauglių aplinką tausojantį elgesį lemiančius veiksnius ir sukūrė priemonę tokiam elgesiui skatinti. Projekto rezultatais susidomėjo Jungtinių Tautų akademinio poveikio (angl. United Nations Academic Impact (UNAI) specialistai. Aplinkosaugos politika, aplinkosauginio švietimo lygis ir aplinkos tausojimą įgalinanti infrastruktūra įvairiose šalyse labai skiriasi. Kai kurioms šalims socialiniai klausimai kelia didesnį iššūkį nei kitoms. Būtent šie veiksniai gali nulemti, ar žmonės tausos gamtą ar ne. MRU mokslininkai Audra Balundė, Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, Lina Jovarauskaitė, Mykolas Simas Poškus ir Oksana Malinauskienė, vadovaujami prof. Ritos Žukauskienės, siekė atsakyti į klausimą, kas skatina ir kas trukdo…

  • Studijos

    Kultūros ministras reiškia užuojautą mirus aktoriui Regimantui Adomaičiui

    Kultūros ministras Simonas Kairys reiškia nuoširdžią užuojautą dėl legendinio aktoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Adomaičio mirties. „Netekome savo profesijai ir pašaukimui atsidavusio kultūros riterio – teatro ir kino aktoriaus, daugybę dešimtmečių džiuginusio mus savo nepakartojamu talentu. Su Regimanto Adomaičio įkūnytais personažais ir aktoriaus asmenybės skleidžiama šviesa užaugo kelios kartos, šie legendiniai vaidmenys amžiams liks mūsų teatro, kino ir visos kultūros aukso fonde. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kultūros bendruomenei, visiems Regimanto Adomaičio talento gerbėjams“, – sako ministras S. Kairys.  Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

  • Studijos

    Ministrė Pirmininkė reiškia užuojautą dėl aktoriaus Regimanto Adomaičio netekties

    Premjerė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl kino ir teatro aktoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Adomaičio mirties.   „Netekome žmogaus, kuriam plojo kelios kartos teatro mylėtojų, kurį žavėdamiesi stebėjo kino žiūrovai, scenos talento, šalia kurio dirbti amato kolegoms, neabejoju, buvo garbė. Išskirtiniai ir sudėtingiausi vaidmenys, atlikti Regimanto Adomaičio, be papildomų žodžių įrodo jo ypatingą profesionalumą ir žymę Lietuvos kino ir teatro istorijoje. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, kolegas ir visą Lietuvos kultūros bendruomenę netekus šviesios asmenybės“, – sakė premjerė I. Šimonytė.  Šalia daugybe profesinių apdovanojimų įvertintos veiklos teatre ir kine, R. Adomaitis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu.  Aktorius buvo apdovanotas Komandoro didžiuoju kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“, LDK Gedimino…

Privatumo politika