Sparčiai tobulėjančios technologijos kasdien keičia žmogaus gyvenimą. Šiuolaikinė medicininė ir reabilitacinė technika padeda atkurti žmogaus organizmo funkcijas, o turintiems negalią – lengviau integruotis į visuomenę. Tokia technika plačiai naudojama gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose. Ją kuria biomechanikos specialistai, kurių paklausa pastaraisiais metais gerokai išaugo. Kodėl šios srities specialistai darbo rinkoje tokie reikalingi? Biomechanikas – žmogus tarp medicinos ir inžinerijos Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Biomechanikos ir inžinerijos katedros vedėjo prof. dr. Juliaus Griškevičiaus medicininė ir reabilitacinė technika plačiai naudojama gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose. Biomechanikos specialistai ženkliai prisideda prie sveikatos paslaugų kokybės gerinimo. Jie taiko inžinerijos mokslų metodus, inovatyvias technologijas, vykdo tarpdalykinius tyrimus inžinerijos, biologijos ir medicinos mokslų…
Profesorė Stefanija Ališauskienė: „Mes vis dar mokomės dviejų dalykų: prašyti pagalbos ir verkti“
Darbą Šiaulių kūdikių namuose, kuriuose logopede išdirbo 10 metų, Stefanija Ališauskienė mena kaip didžiausią savo gyvenimo pamoką. Tai jai pačiai buvo kaip socialinė mokykla, kurią lydėjo sudėtingos, kartais – nepakeliamai sunkios ten sutiktų kūdikių ir jų tėvų istorijos. Tačiau kad ir kokios emocijos užplūstų stebint tų žmonių gyvenimus, socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė sako, kad tuomet ji išmoko išankstinių etikečių žmonėms neklijuoti: kiekvienas iš tų žmonių turėjo savų priežasčių, kodėl jų kelyje pasitaikę sunkumai atrodė lyg sunkiai išjudinami akmenys. Šiandien S. Ališauskienė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje vadovauja programai, kurios tikslas – rengti aukštos kompetencijos logopedus bei specialiuosius pedagogus, kurie gebėtų profesionaliai teikti moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstą…
Ukrainos jūrininkai studijas užbaigs Lietuvoje
Nuo karo siaubo bėgantys ir ukrainiečiai prieglobstį rado Lietuvoje, čia jie ne tik gali gyventi, tačiau ir tęsti ar net baigti Ukrainoje pradėtas studijas. Pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) studijas pratęs net 105 ketvirto kurso studentai iš Ukrainos, daug studentų priima ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos. Virš 100 jūrininkų iš Chersono Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) su Ukrainos jūrų akademija bendradarbiauja dar nuo 2019 m., todėl kilus karui iškart kreipėsi į su pagalbos siūlymu ir kvietimu pabaigti studijas Lietuvoje. „Chersono valstybinė jūrų akademija turi 230 paskutinio kurso studentų, kurie karui prasidėjus buvo jūroje. Šiuo metu jiems baigiasi jūrinė praktika ir jie negali grįžti į gimtinę. Visi norintys ir galintys…
Atsisveikinimas su Vilniaus universiteto profesoriumi Algiu Petru Piskarsku
2022 m. birželio 11 d. po sunkios ir ilgos ligos mirė akademikas prof. habil. dr. Algis Petras Piskarskas. Atsisveikinti su Velioniu galima birželio 14 d. 16:00 – 21:00, Birželio 15 d. 09:00 – 13:00 Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22, 1 salėje. Urna išnešama Birželio 15 d. 13:00. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, Karių kapų g. 11. Šeima prašytų, vietoje vainikų, Velionį palydėti viena balta gėle. Algis Petras Piskarskas gimė 1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose mokytojų šeimoje. 1959 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą ir pradėjo studijuoti fiziką Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1962 m. trečio kurso studentas A. P. Piskarskas, akademiko Povilo Brazdžiūno skatinamas, išvažiavo į Maskvos…
Mokslininkė apie priklausomybės nuo alkoholio mitus: tyrimas atskleidė moterų ir vyrų skirtumus
Moterų priklausomybė nuo alkoholio yra opi visuomenės problema, kurią aktualu tyrinėti ir plėsti šias žinias tiek moksliniu, tiek profesiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Kol kas ši tema psichologijos mokslų atžvilgiu mažai ištirta. Kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Psichologijos instituto (PI) dr. Neringa Bagdonaite, kuri savo disertacijoje „Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija: vidinė atskirtis kuriant iliuzinį tapatumą“ tyrė moterų priklausomybės nuo alkoholio ypatumus. Jūsų disertacijos tema yra labai aktuali. Koks apskritai Jūsų požiūris į priklausomybę nuo alkoholio? Mano pačios požiūris į priklausomybę nuo alkoholio yra labai rimtas ir realistiškas. Matau priklausomybę kaip itin sunkią psichofiziologinę būseną, kuri turi griaunamą poveikį…
Kaip atrasti savo santykį su kultūra?
Lankytojo, atėjusio į parodą ar renginį, santykis su čia pasakojama istorija yra sunkiai išmatuojamas, tačiau akivaizdu, kad kultūros renginių lankytojų įsitraukimo/savireflekcijos vertinimo poreikis tampa vis didesnis. Taigi Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos literatūros ir meno archyvas bei Lietuvos nacionalinis muziejus birželio 15 d. kviečia į diskusiją „Ką išgirsta kultūros naujienų skaitytojai?“ pasikalbėti apie kultūros vartotojų patirtis kultūros renginiuose. „Kas mums yra kultūra? Kokią mes ją matome? O kokią ją „parodo” kultūrinė žiniasklaida, plačioji žiniasklaida, socialiniai tinklai? Ar nesame pernelyg vienakrypčiai?.. Kur dingo kultūros žurnalistai? Pernelyg kategoriška? Galbūt. Regis, jau seniai turėjome suvokti, jog kultūra nėra (vien) pramoga, jog tai įrankis, pastanga pažinti: save, pasaulį, kasdienybę, dabartį, o svarbiausia Kitą. Bet…
Telšiuose atidaryta Baltijos muzeologijos mokykla
Telšiuose vakar pradėti 18-osios Baltijos muzeologijos mokyklos mokymai, kurių tema – „Nepatogus paveldas ir jo sklaida muziejuose“ (angl. Dealing with Difficult Heritage in Museums). Baltijos muzeologijos mokyklos mokymus veda dr. Kathrin Pabst (Norvegija) – etnologė, Vest-Agder muziejaus, esančio Kristiansande, Mokslinio skyriaus vadovė, šiuo metu vadovaujanti tarptautiniam, septyniose Europos šalyse įgyvendinamam projektui „Identity on the Line“. Ji yra buvusi Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Norvegijos nacionalinio komiteto pirmininkė bei valdybos narė, ženkliai prisidėjusi prie ICOM Norvegijos muziejų etikos kodekso rengimo, bei yra IC ETHICS pirmininkė. Taip pat mokymus veda dr. Kaja Širok (Slovėnija) – istorikė, Liublianos universiteto Menų fakulteto mokslinė bendradarbė, Slovėnijos nacionalinio šiuolaikinės istorijos muziejaus direktorė (2011–2021 m.), Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM)…
Žymūs Lietuvos atlikėjai dalyvavo tarptautiniame žydų kultūros festivalyje Kopenhagoje
Birželio pradžioje Kopenhagos Trinitorių bažnyčioje įvyko lietuvių muzikinio projekto „Svetimi namai“ pristatymas 11-ajame tarptautiniame žydų kultūros festivalyje „Jodiske Kulturfestival“, skirtame Danijos žydų bendruomenės 400 metų jubiliejui paminėti. Festivalyje, kuris vyksta birželio 1–12 d., litvakų sukurtą muziką pristatė žymūs Lietuvos atlikėjai – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas ir akordeonininkas Tadas Motiečius. Koncerte skambėjo A. Šenderovo, C. Cui, A. Coplando, J. Heifetzo ir M. Ponce, G. Gershwino ir kitų kompozitorių kūriniai. „Lietuvių atlikėjų koncertas – tai ilgam įsimintina nuostabi patirtis. Neįtikėtina, kad Lietuva turi tiek daug žydų kilmės kompozitorių. Mačiau, kaip publiką nustebino kiekvienas atliktas koncerto kūrinys. Daugelis klausytojų net nežinojo, kad tų kūrinių autoriai – lietuvių kilmės žydai. Manau, labai svarbu pristatyti Lietuvos žydų (litvakų) muzikinį paveldą kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį užsienyje. Mes tiek mažai apie tai…
MRU prasideda priėmimas į doktorantūros studijas
Ketinantiems studijuoti trečiojoje studijų pakopoje, Mykolo Romerio universitetas (MRU) siūlo doktorantūros studijas net 5-iose socialinių mokslų srityse. Birželio 10 d. prasideda priėmimas į teisės mokslo krypties doktorantūros studijas, o nuo liepos 1 d. – į edukologijos, ekonomikos, psichologijos ir vadybos mokslo krypčių doktorantūros studijas. Prašymus gali teikti asmenys, turintys magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei atitinkantys kitus priėmimo konkurso sąlygose ir tvarkoje nustatytus reikalavimus. MRU siūlo nuolatines (4 m.) ir ištęstines (6 m.) doktorantūros studijas. Pretenduoti galima tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas. Doktorantūros studijos skirtos rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, spręsti mokslo problemas bei galinčius dirbti akademinėje…
Kultūros ministro sveikinimas 65-metį mininčiam saksofonininkui Petrui Vyšniauskui
Džiazo muzikantas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Vyšniauskas šiandien švenčia 65-metį. „Didžiuojamės, kad visame pasaulyje yra vertinamas Jūsų meistriškas džiazo atlikimas ir virtuoziškos improvizacijos, o džiazo gimtinėje JAV buvote pavadintas vienu originaliausių saksofonu grojančių muzikantų. Mums, Jūsų talento gerbėjams, taip pat svarbu, kad neatsiejama Jūsų muzikinės tapatybės dalis yra lietuvių liaudies muzikos pajauta, kurią perteikiate viso pasaulio auditorijoms. Esate sakęs, kad geram džiazmenui reikia sveikatos, fantazijos ir ritmo pojūčio. To Jums ir linkiu, kaip ir įkvėpimo naujiems džiazo projektams bei atradimams“, – sveikindamas P. Vyšniauską sako kultūros ministras Simonas Kairys. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija