Birželio 28 – 29 dienomis Vilniuje vyks Lietuvos rusų dramos teatro dramaturgijos festivalis „Mes – Ukraina`22“. Festivalio metu žiūrovai turės išskirtinę galimybę pamatyti režisierių Viktoro Marvino, Julijos Aug ir Ramunės Kudzmanaitės pasirinktų ukrainiečių pjesių spektaklių eskizus, dalyvauti apskrito stalo diskusijose, pasiklausyti paskaitų apie Ukrainos teatrą ir išvysti į festivalio “Off” programą įtrauktus režisierių Manto Jančiausko ir Andriaus Darelos režisuotus performansus ir Maksimo Tuchvatulino – spektaklio eskizą. Galiausiai komisija pristatys eskizą – festivalio nugalėtoją, kuris taps nauju LRDT repertuaro pastatymu. Visi festivalio renginiai – nemokami. Dar gegužės mėnesį LRDT skelbė spektaklio eskizo konkursą režisieriams ir iki gegužės 10 d. kvietė kūrėjus siūlyti savo idėjas, remiantis vienu iš 20-ties pateiktų klasikinių bei…
Besikeičianti Lietuva – ir animaciniuose, ir vaidybiniuose gyventojų vaizdo klipuose
Besikeičiančios Lietuvos vaizdai gali būti ne tik galimybė pasididžiuoti savo šalimi, bet ir proga laimėti piniginių prizų. Tuo įsitikino kūrybinio vaizdo klipų konkurso „Ar matai, kaip keičiasi pasaulis?“ laimėtojai, paskelbti šiandien Finansų ministerijoje vykusio renginio metu. Finansų ministerijos inicijuotame, mėnesį trukusiame konkurse iš viso buvo pateikta 114 vaizdo klipų, kuriuos gyventojai filmavo išmaniaisiais telefonais, fotoaparatais, vaizdo kameromis ar net dronais, rodydami, kaip įvairiausi Lietuvos kampeliai per pastarąjį dvidešimtmetį pasikeitė dėl Europos Sąjungos (ES) investicijų. „Jau 20 metų Lietuva keičiasi kartu su ES investicijomis, į mūsų šalies gerovę buvo investuota beveik 20 mlrd. Eur. Kuriamos darbo vietos, gerinama švietimo ir medicinos paslaugų kokybė, gražinama aplinka, skatinamas verslas, padedama negalią turintiems žmonėms…
VU profesoriaus A. Spiridonovo publikacija – prestižiniame mokslo žurnale „Nature“
Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai? Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje“. Naujas Vilniaus universiteto (VU) mokslininko prof. Andrejaus Spiridonovo tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Kanados Makgilio universiteto profesoriumi Shaunu Lovejoy, atskleidžia, kad abi šios teorijos yra teisingos skirtingais laiko matavimo masteliais. Prof. A. Spiridonovas ir prof. Sh. Lovejoy išnagrinėjo dešimtis tūkstančių jūrinių gyvūnų genčių iš daugiau nei 700 000 aptiktų, kurios egzistavo pastaruosius pusę milijardo metų. „Remiantis Raudonosios karalienės hipoteze, sąveika tarp rūšių, pavyzdžiui, konkurencija, yra pagrindiniai evoliucinius pokyčius lemiantys veiksniai.…
Premjerė dalyvavo tarptautinės parodos atidaryme – pristatytas unikalus Alberto Goštauto maldynas
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį dalyvavo kartu su Bavarijos ministru pirmininku Markus Söder globojamos parodos „Dvasinis skydas. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno“ atidaryme Valdovų rūmuose. Joje pristatyta istoriniu ir meniniu požiūriu itin vertinga rankraštinė knyga – maldynas, sukurtas 1528 m. Sakydama kalbą parodos atidaryme Ministrė Pirmininkė sakė, jog šiuo metu istorinėse Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėse vykstant karui, paroda įgauna ypatingą simbolinę reikšmę, o pats maldynas liudija to meto kūrybos LDK žemėse savitumą, kuriuo galime ir turime didžiuotis. „Ši paroda – tai puiki proga prisiminti, kad Europa – mūsų namai, į kuriuos, nors ir buvome ne kartą išplėšti įvairių okupantų, sugebėjome sugrįžti. Tai labai reikšmingas priminimas ir dabartinėse geopolitinėse…
Ilgai lauktas pripažinimas: kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką. Šiemet sukanka 100 metų, kai Vakarų didžiosios valstybės pripažino Lietuvą kaip politinį vienetą. Šis procesas buvo ilgas ir sudėtingas: pavyzdžiui, JAV vienu metu Baltijos šalių pripažinimą siejo su jų grąžinimu į Rusijos sudėtį. Tačiau ilgainiui tokio pripažinimo ribotumas atnešė naudą pačiai Lietuvai. Pirmaisiais metais Lietuvos pripažinimas vyko vangiai Valstybės kūrimas yra sunkus procesas, kuriam įvykdyti reikalingos tam tikros sąlygos. Pirmiausia, reikia, kad būtų pakankamai išsilavinusių piliečių, kurie geba organizuoti ir valdyti.…
Prasidėjus atostogoms: 10 knygų rekomendacijų vaikams ir paaugliams
Prasidėjusios vaikų atostogos – daug laisvo laiko vaikams ir neretai – tikras galvos skausmas jų tėveliams. Dauguma jų suka galvas – kuo užimti atžalas, kad šie iš nuobodulio nepraleistų viso laisvo laiko prilipę prie ekranų? Interneto knygynas „Patogupirkti.lt“ pristato įdomiausių knygų sąrašą vaikams bei paaugliams ir skatina jaunuosius skaitytojus pasinerti į fantastiškus pasaulius, leistis į nuotykius su pašėlusiais herojais ir praleisti atostogas su įdomia knyga. Knygos 6-8 metų vaikams Kristina Ohlsson „Šiurpiojo šešėlio byla“ Įtemptas švedų trilerių meistrės Kristinos Ohlsson detektyvas vaikams nukels į pasaulį, kuriame vaidenasi! Fransas Fransonas kreipiasi į Elsą ir Kalį, kurie apie vaiduoklius išmano viską. Vaikai imasi narplioti keistą bylą apie šiurpųjį svečią iš anapus,…
Leistina valstybės pagalba žiniasklaidos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams didėja dešimtis kartų
Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė padidino leistiną valstybės pagalbos viešosios informacijos rengėjų konkursams per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ribą nuo 200 tūkst. eurų per trejus metus iki 2 mln. eurų per vienerius metus vienam subjektui. Tokiu nutarimu bus sudarytos galimybės rengti kokybiškus ir įvairius kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, o visuomenei gauti šias temas reflektuojančią analitinio-kultūrinio pobūdžio viešąją informaciją. Tam, kad būtų galima didinti leistiną valstybės pagalbą, pakeistas teisinis pagrindas – nutarta vadovautis kitu, tai įgalinančiu, Europos Komisijos reglamentu. Tokiu būdu išsprendžiama vadinamoji de minimis problema viešosios informacijos rengėjams – žiniasklaidos organizacijoms, kurios yra pasiekusios šiandien taikomą 200 tūkst. eurų de minimis ribą arba yra arti jos dėl…
Kultūros paso paslaugos teikiamos ir per mokinių vasaros atostogas
Kultūros paso veiklos tęsiamos ir pasibaigus mokslo metams, visą vasarą – mokyklos gali rinktis iš daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašo. „Tikimės, kad vasarą vyksiančios Kultūros paso programos sulauks didelio mokyklų susidomėjimo. Vasara atveria galimybes daugiau kultūros renginių, ekskursijų ir kitų Kultūros paso rinkinyje siūlomų veiklų vykdyti po atviru dangumi, nuvykti į tolimesnes vietoves. Kviečiame savivaldybių, mokyklų administracijas pasirūpinti saugiu mokinių pavėžėjimu, jei pasirinkta programa vyksta ne mokykloje, o kitame mieste ar gamtoje“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžia, kad Kultūros paso siūlomos veiklos suteikia naujų galimybių paįvairinti mokslo metų pabaigą, taip pat skatina ugdyti mokinių kultūrines kompetencijas ir per vasaros atostogas: „Kultūros…
Edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“: unikalus turinys ir 2 tūkstančiai dalyvių iš visos šalies
Tarp šalies aukštųjų mokyklų kaip išsiskirianti ypač aktyviu bendradarbiavimu su savo absolventais bene dažniausiai minima Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), regis, sėkmingai kopia į dar vieną lyderystės poziciją bendradarbiaudama su šalies bendrojo ugdymo įstaigomis. VDU ŽŪA vystomo edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ sėkmė šiais mokslo metais buvo rekordinė – joje mokėsi 1855 moksleiviai, kurių veiklas koordinavo 110 mokytojų ir ugdymo įstaigų administracijos darbuotojų. Projekte – bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sinergija „Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslų krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui. Moksleiviams paskaitas skaito bei žiniomis dalijasi VDU ŽŪA dėstytojai – savo sričių ekspertai. Šiais mokslo metais „Sumanaus…
VU TF dekanas prof. Tomas Davulis: per daug įstatymų, per mažai teisių
Esminis Lietuvos ateities valdysenos ir teisėkūros iššūkis – kaip mes, kaip valstybė, gebame patenkinti piliečio poreikius ir atspindėti jo lūkesčius, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis VU ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtoje ekspertų diskusijoje apie ateities valdyseną. Šis renginys – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo dalis. Kalbėdamas apie valdyseną, profesorius pirmiausia išskiria strateginį požiūrį į valstybės vystymąsi kaip alternatyvą cikliškiems, laikiniems politiniams žingsniams, kurie vyksta kas ketverius ar penkerius metus. Čia, pasak prof. T. Davulio, reikia nepasiduoti konjunktūrinėms politinių jėgų permainoms, kurios gali ištikti mūsų šalį. „Valdysena taip pat turi būti prisitaikanti prie to, kas vyksta aplink. Matome, kokie derinimo procesai vyksta arba…