• Studijos

    Premjerė dalyvavo tarptautinės parodos atidaryme – pristatytas unikalus Alberto Goštauto maldynas

    Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį dalyvavo kartu su Bavarijos ministru pirmininku Markus Söder globojamos parodos „Dvasinis skydas. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno“ atidaryme Valdovų rūmuose. Joje pristatyta istoriniu ir meniniu požiūriu itin vertinga rankraštinė knyga – maldynas, sukurtas 1528 m. Sakydama kalbą parodos atidaryme Ministrė Pirmininkė sakė, jog šiuo metu istorinėse Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėse vykstant karui, paroda įgauna ypatingą simbolinę reikšmę, o pats maldynas liudija to meto kūrybos LDK žemėse savitumą, kuriuo galime ir turime didžiuotis.   „Ši paroda – tai puiki proga prisiminti, kad Europa – mūsų namai, į kuriuos, nors ir buvome ne kartą išplėšti įvairių okupantų, sugebėjome sugrįžti. Tai labai reikšmingas priminimas ir dabartinėse geopolitinėse…

  • Studijos

    Ilgai lauktas pripažinimas: kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius   Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką. Šiemet sukanka 100 metų, kai Vakarų didžiosios valstybės pripažino Lietuvą kaip politinį vienetą. Šis procesas buvo ilgas ir sudėtingas: pavyzdžiui, JAV vienu metu Baltijos šalių pripažinimą siejo su jų grąžinimu į Rusijos sudėtį. Tačiau ilgainiui tokio pripažinimo ribotumas atnešė naudą pačiai Lietuvai. Pirmaisiais metais Lietuvos pripažinimas vyko vangiai Valstybės kūrimas yra sunkus procesas, kuriam įvykdyti reikalingos tam tikros sąlygos. Pirmiausia, reikia, kad būtų pakankamai išsilavinusių piliečių, kurie geba organizuoti ir valdyti.…

  • Studijos

    Prasidėjus atostogoms: 10 knygų rekomendacijų vaikams ir paaugliams

    Prasidėjusios vaikų atostogos – daug laisvo laiko vaikams ir neretai – tikras galvos skausmas jų tėveliams. Dauguma jų suka galvas – kuo užimti atžalas, kad šie iš nuobodulio nepraleistų viso laisvo laiko prilipę prie ekranų? Interneto knygynas „Patogupirkti.lt“ pristato įdomiausių knygų sąrašą vaikams bei paaugliams ir skatina jaunuosius skaitytojus pasinerti į fantastiškus pasaulius, leistis į nuotykius su pašėlusiais herojais ir praleisti atostogas su įdomia knyga.    Knygos 6-8 metų vaikams Kristina Ohlsson „Šiurpiojo šešėlio byla“ Įtemptas švedų trilerių meistrės Kristinos Ohlsson detektyvas vaikams nukels į pasaulį, kuriame vaidenasi! Fransas Fransonas kreipiasi į Elsą ir Kalį, kurie apie vaiduoklius išmano viską. Vaikai imasi narplioti keistą bylą apie šiurpųjį svečią iš anapus,…

  • Studijos

    Leistina valstybės pagalba žiniasklaidos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams didėja dešimtis kartų

    Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė padidino leistiną valstybės pagalbos viešosios informacijos rengėjų konkursams per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ribą nuo 200 tūkst. eurų per trejus metus iki 2 mln. eurų per vienerius metus vienam subjektui. Tokiu nutarimu bus sudarytos galimybės rengti kokybiškus ir įvairius kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, o visuomenei gauti šias temas reflektuojančią analitinio-kultūrinio pobūdžio viešąją informaciją. Tam, kad būtų galima didinti leistiną valstybės pagalbą, pakeistas teisinis pagrindas – nutarta vadovautis kitu, tai įgalinančiu, Europos Komisijos reglamentu. Tokiu būdu išsprendžiama vadinamoji de minimis problema viešosios informacijos rengėjams – žiniasklaidos organizacijoms, kurios yra pasiekusios šiandien taikomą 200 tūkst. eurų de minimis ribą arba yra arti jos dėl…

  • Studijos

    Kultūros paso paslaugos teikiamos ir per mokinių vasaros atostogas

    Kultūros paso veiklos tęsiamos ir pasibaigus mokslo metams, visą vasarą – mokyklos gali rinktis iš daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašo. „Tikimės, kad vasarą vyksiančios Kultūros paso programos sulauks didelio mokyklų susidomėjimo. Vasara atveria galimybes daugiau kultūros renginių, ekskursijų ir kitų Kultūros paso rinkinyje siūlomų veiklų vykdyti po atviru dangumi, nuvykti į tolimesnes vietoves. Kviečiame savivaldybių, mokyklų administracijas pasirūpinti saugiu mokinių pavėžėjimu, jei pasirinkta programa vyksta ne mokykloje, o kitame mieste ar gamtoje“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžia, kad Kultūros paso siūlomos veiklos suteikia naujų galimybių paįvairinti mokslo metų pabaigą, taip pat skatina ugdyti mokinių kultūrines kompetencijas ir per vasaros atostogas: „Kultūros…

  • Studijos

    Edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“: unikalus turinys ir 2 tūkstančiai dalyvių iš visos šalies

    Tarp šalies aukštųjų mokyklų kaip išsiskirianti ypač aktyviu bendradarbiavimu su savo absolventais bene dažniausiai minima Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), regis, sėkmingai kopia į dar vieną lyderystės poziciją bendradarbiaudama su šalies bendrojo ugdymo įstaigomis. VDU ŽŪA vystomo edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ sėkmė šiais mokslo metais buvo rekordinė – joje mokėsi 1855 moksleiviai, kurių veiklas koordinavo 110 mokytojų ir ugdymo įstaigų administracijos darbuotojų. Projekte – bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sinergija „Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslų krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui. Moksleiviams paskaitas skaito bei žiniomis dalijasi VDU ŽŪA dėstytojai – savo sričių ekspertai. Šiais mokslo metais „Sumanaus…

  • Studijos

    VU TF dekanas prof. Tomas Davulis: per daug įstatymų, per mažai teisių

    Esminis Lietuvos ateities valdysenos ir teisėkūros iššūkis – kaip mes, kaip valstybė, gebame patenkinti piliečio poreikius ir atspindėti jo lūkesčius, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis VU ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtoje ekspertų diskusijoje apie ateities valdyseną. Šis renginys – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo dalis. Kalbėdamas apie valdyseną, profesorius pirmiausia išskiria strateginį požiūrį į valstybės vystymąsi kaip alternatyvą cikliškiems, laikiniems politiniams žingsniams, kurie vyksta kas ketverius ar penkerius metus. Čia, pasak prof. T. Davulio, reikia nepasiduoti konjunktūrinėms politinių jėgų permainoms, kurios gali ištikti mūsų šalį. „Valdysena taip pat turi būti prisitaikanti prie to, kas vyksta aplink. Matome, kokie derinimo procesai vyksta arba…

  • Studijos

    Kad mokytojo profesija būtų prestižinė, pedagogams reikia daugiau pripažinimo formų ir paskatų

    Didžiausias pokytis, kuris šiandien matomas mūsų šalies darželiuose, praktiškai dirbant su vaikais, yra perėjimas nuo tiesioginio ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo – aš jam sakau, rodau, o jis daro, prie proaktyvaus vaikų ugdymo – aš sukuriu žaidimui, patirtiniam ugdymuisi pažadinti skirtus kontekstus, o jis įsitraukia, žaidžia, veikia, kuria, mokosi, reflektuoja. Pasak Onos Monkevičienės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės, dirbančios ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijų programoje Vilniuje ir Kaune, tam, kad būtų užtikrinamas ir plėtojamas kokybiškas vaikų ugdymasis, šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigoms reikia būtent įtraukius proaktyvaus vaikų ugdymo būdus įvaldžiusių pedagogų.   O kad turėtume tokių pedagogų kartą, svarbu, kad būsimasis pedagogas turėtų nuostatas sekti ugdymo praktikos kaitai aktualius tyrimus…

  • Studijos

    Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją

    Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, šiandien pasisakydamas Europos Komisijos inicijuotame pristatyme ir diskusijoje dėl Europos bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesijos sukūrimo, pritarė šiai iniciatyvai. Debesija bus skaitmeninė bendradarbiavimo platforma, europiniu mastu sujungsianti specialistus, dirbančius kultūros paveldo, ypač muziejų sektoriuje, taip pat mokslininkus ir, panaudojant modernias technologijas, įgalins kultūros paveldo institucijas bendradarbiauti, nepriklausomai nuo jų dydžio ar geografinės padėties. Debesija apims ir plėtos interaktyvias mokslinių tyrimų, kuratorystės, restauravimo ir konservavimo priemones, padės pasiekti piliečius bei kultūros ir kūrybinių industrijų atstovus, tinkamai apsaugos ir valdys intelektinės nuosavybės teises, sudarys sąlygas komerciniam bei nekomerciniam bendradarbiavimui. „Glaudus bendradarbiavimas ir ankstyvas dalyvių bei potencialių debesijos naudotojų įsitraukimas yra sėkmės pagrindas. Be to, turėtų būti plėtojama tarpsektorinė politika,…

  • Studijos

    Universitete – svarbus žingsnis užtikrinant darbuotojų lygias galimybes bei gerovę

    Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuo birželio pradėjo darbą Bendruomenės gerovės ir Lygių galimybių koordinatorės. Naujos pareigybės atsirado siekiant ne tik atliepti besikeičiantį darbuotojų požiūrį į darbą ir vertybes, bet ir Universiteto ambiciją kurti darnią bei susitelkusią bendruomenę. Palankus psichosocialinis organizacijos klimatas „Gerovei vadovauti negalima! Ją galima kurti, puoselėti, sudaryti sąlygas skleistis, formuojant bendraminčių palaikančią aplinką ir „mes“ jausmą“, – tokia nuostata vadovaujasi dr. Viktorija Starkauskienė, užėmusi Bendruomenės gerovės koordinatorės pareigas. Kartu su Lygių galimybių koordinatorės pareigas užėmusia Laura Lapinske, V. Starkauskienė bus atsakinga ne tik už jau esamų gerovės ir įtraukties iniciatyvų puoselėjimą, bet ir naujų idėjų generavimą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę ir kurti bendrumą. Abi koordinatorės vykdys…

Privatumo politika