2023 m. sausio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo skaitykloje surengta paroda „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“. 1991 m. sausio 13 diena – viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų, lėmusių ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos likimą. Šiai datai paminėti yra išleista nemažai knygų – vienose jų skelbiami liudijimai ir atsiminimai, kitose – įžvalgos ir analizės, dar kitose – vaikų piešiniai, kuriuose atsispindi dramatiški Sausio įvykiai. Dalis teminių knygų eksponuojama parodoje. Pirmą kartą visuomenei demonstruojami ir kai kurių žuvusiųjų asmeniniai daiktai, kuriuos paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus. Muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkė Irena Mikuličienė padėjo atrinkti daiktus, kuriuos buvo perdavę Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimieji. I. Mikuličienė teigia,…
Kelionė laikmečiu, kuriam pradžią davė geležinkelis
Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro ir Olecko regioninio kultūros centro „Mazury Garbate“ projektas „Laikmečių kelionė karališkųjų geležinkelių keliu“ kviečia į pažintį su senaisiais Kazlų Rūdos ir Olecko miestų pastatais. Šįkart kviečiame į kelionę laiku – pasivaikščioti Kazlų Rūdos gatvėmis ir sustoti prie kiekvieno iš penkių projektui atrinktų istorinių miesto pastatų. Pasivaikščiojimą pradėkime 1861 m. kuomet nuo esamos geležinkelio linijos Sankt Peterburgas-Varšuva buvo nutiesta 162 varstų (173 km) atšaka Lentvaris-Kaunas-Virbalis-Eitkūnai. Tais pačiais metais buvo pastatytas ir seniausias pastatas vis dar išlikęs Kazlų Rūdoje – geležinkelio stotis, per 2 km nuo tuo metu buvusio Kazlų Rūdos kaimo. Remiantis rašytiniais šaltiniais, iki Pirmojo pasaulinio karo Kazlų Rūdoje be geležinkelio stoties pastato…
Kultūros ministro sveikinimas 50-metį mininčiam poetui Rimvydui Stankevičiui
Poetas, eseistas, žurnalistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Stankevičius šiandien švenčia 50-metį. „Esate ryški mūsų nacionalinės kultūros asmenybė, įnešusi reikšmingą indėlį į lietuvių poezijos lobyną ir nuolat jį pildanti. Štai ir šiemet viena pirmųjų Lietuvoje išleistų knygų – naujasis Jūsų poezijos rinkinys „Įsitvėrimai“. Tai dar viena proga Jus pasveikinti. Dėkoju už tikėjimą klasika, subtiliai perteikiamas dvasines patirtis, tiesiog už gerą poeziją. Jubiliejaus proga linkiu Jums didelės kūrybinės sėkmės“, – sveikindamas poetą sako kultūros ministras Simonas Kairys. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
NAUJA SAULIAUS ŠALTENIO KNYGA: APIE KLAIPĖDĄ, LIETUVĄ, MEILĘ IR MIRTĮ
Pasitinkant 2023-iuosius – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį – „Vagos“ leidykla išleido žinomo prozininko, dramaturgo ir scenaristo Sauliaus Šaltenio knygą – „Akis į akį. Klaipėda 1923“. Naujausias šio autoriaus kūrinys, iš dalies linksma ir ironiška autobiografija, pasakoja apie Lietuvai ir lietuviams gyvybiškai svarbų Klaipėdos krašto prijungimo politinį ir karinį žygdarbį. Klasika laikoma Sauliaus Šaltenio kūryba prieš ketverius metus įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, jo knygos verčiamos į užsienio kalbas, o išskirtinį prozininko braižą vertina ir kritikai, ir skaitytojai. Knyga – išskirtinė ir netradicinė: tai kinematografinė istorija. Naujas žanras šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Gimė kaip literatūrinis scenarijus filmui „Klaipėda 1923“, ties kuriuo jau keletą metų darbuojasi kino režisierius Audrius Juzėnas…
VDU ŽŪA „Sumanaus moksleivio akademija“ – projektas tvarios Lietuvos ateičiai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) ką tik baigėsi pirmasis, o sausio 10 d. jau prasideda antrais moksleiviams skirto projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ užsiėmimų etapas. Šiais mokslo metais šiame, septintus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 870 moksleivių iš 24 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų. Augančiame projekte – naujovės. Pažintis su agroverslu ir II lygis „Sumanaus moksleivio akademija“ – VDU Žemės ūkio akademijos projektas, skirtas 9-12 klasių moksleiviams, o jo aprėpties…
S. Kairys dalyvaus Europos kultūros sostinių titulo perdavimo ceremonijoje Atėnuose
Pirmadienį, sausio 9 d., kultūros ministras Simonas Kairys dalyvaus Europos kultūros sostinių titulo perdavimo ceremonijoje Atėnuose (Graikija). 2022 m. Europos kultūros sostinių titulą dalinosi trys miestai: Kaunas (Lietuva), Novi Sad (Serbija) ir Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas). Iškilmingoje ceremonijoje Atėnuose titulas bus simboliškai perduotas 2023 m. Europos kultūros sostinėmis tampantiems miestams: Elefsinai (Graikija), Timišoarai (Rumunija) ir Vesprėmui (Vengrija). Programoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalyvavo beveik 12 tūkstančių menininkų, o renginiai pritraukė daugiau kaip 1,2 milijono lankytojų. Europos kultūros sostinės programos idėja prieš beveik keturis dešimtmečius kilo tuometei Graikijos kultūros ministrei Melinai Mercouri kartu su tuomečiu Prancūzijos kultūros ministru Jack Lang. 1985 m. Atėnai buvo paskelbti pirmąja Europos kultūros sostine.…
700 metų gimtadienį sostinė pasitiks ryškiai: pristatyta jubiliejinė programa
Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje buvo pristatyta jubiliejinė sostinės 700 m. gimtadienio programa. Nuo 2021 metų vykstantis jubiliejaus šventimas pažymėtas daugybe įsimintinų renginių, tačiau 2023 m. programa bus dar ryškesnė. Į pasiruošimą solidžiai sostinės sukakčiai įsitraukė per 100 partnerių, o miesto gyventojų bei svečių laukia platus renginių ir veiklų pasirinkimas. Renginio nuotraukas rasite čia, autorius Saulius Žiūra: https://www.dropbox.com/scl/fo/gul58jbdnyggypq9h98d9/h?dl=0&rlkey=2b9fqt92mzj7cmcdre667bcv2 ,,Vilnius yra laimingas miestas, kad turi privilegiją švęsti ne tada, kai jį kažkas paminėjo kokių nors batalijų fone, o kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas nusprendė, jog miestas yra užaugintas tiek, kad turi ką pasiūlyti pasauliui ir gali kviesti visus telktis bei augti kartu. Ir šiandien mes toliau gyvename geriausius laikus realizuodami Gedimino kodą –…
Kultūros sektoriaus vienybė ir susitelkimas 2022-aisiais: kryptinga parama Ukrainai
Lietuvos kultūros sektorius nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios reiškė šiai šaliai įvairiapusį palaikymą, apimantį ne tik moralinę, bet ir finansinę paramą, bendrus meno, kultūros projektus. Kultūros ministras dėkoja sektoriui už jo vienybę, susitelkimą bei paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Nuo karo pradžios kultūros sektorius susitelkė ties parama į Lietuvą atvykusiems Ukrainos meno ir kultūros darbuotojams, siekiant užtikrinti jų orias pragyvenimo sąlygas, suteikti galimybes kurti ir dirbti Lietuvoje. Jiems Lietuvos kino centras ir Lietuvos kultūros taryba pernai skyrė 142 stipendijas, kurių bendra suma sudarė 244 800 eurų. Ši programa bus tęsiama ir šiemet. Be to, dalis meno ir kultūros įstaigų pasiūlė Ukrainos meno ir kultūros darbuotojams įsidarbinimo galimybių, organizavo…
Seimo narės Agnės Širinskienės pranešimas: parlamentarė kreipėsi į Seimo valdybą prašydama užtikrinti tinkamą Sausio 13-osios barikadų prie Seimo apsaugą
2023 m. sausio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo valdybą prašydama pasirūpinti adekvačia Sausio 13-osios memorialo prie Seimo apsauga. Atskiri barikados fragmentai vykstant remonto darbams jau kuris laikas yra palikti neapsaugoti, tad milžiniškos vertės istorinis paminklas gali būti apgadintas. „Sausio 13-osios memorialas prie Seimo, saugantis tą lemtingą Valstybės datą įamžinančias barikadas – lietuvių Tautos kovų už Nepriklausomybę paminklas, kurio išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra ypač reikšmingas. Deja, nors remontas buvo pradėtas dar 2021 m. pabaigoje Seimo kanceliarijai sudarius sutartį dėl remonto darbų, iki šiol matome tuos darbus tebevykstant, o dalis saugotinų memorialą sudarančių blokų yra sukrauti nuo kritulių neapsaugotoje vietoje, ne stoginėje,…
Švietimo įstaigų viltis – saulė, biokuras ir grūdų išvalos
Energetinė krizė kiek apnuogino savivaldybių įstaigų bėdas, paskatino šildymui atsisakyti dujų, o pasikliauti saulės ar grūdų išvalų energija. Štai Pakruojyje Atžalyno gimnazija užkonservavo savo dujinę katilinę ir buvo prijungta prie miesto šilumos tinklų, kur šiluma gaunama kūrenant biokurą. „Pakruojo šilumos“ vadovo Remigijaus Giedraičio teigimu, Žeimelio gimnazijoje buvo atisakyta iš Latvijos atvestų dujų ir pereita prie biokuro. Prieš pat prasidedant karui Ukrainoje Pakruojo rajono savivaldybė pardavė 2 mokyklas privatiems asmenims. Vienoje buvusių mokyklų bandoma steigti senelių namus, kitą bus siekiama pritaikyti nevyriausybinių organizacijų kūrybinėms iniciatyvoms. Pakruojiškiai šilumą mokyklose, kaip ir visame mieste, išgauna kūrendami ir grūdų išvalas. Tai taip pat sumažina energijos kaštus. Rajono vadovai kol kas skeptiškai vertina kitų…