Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakultetas jau dešimtmetį sėkmingai organizuoja Lyderystės akademiją, skirtą vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams. Lyderystės akademija – tai nemokamas socialinis projektas, kurio metu susivieniję projekto partneriai paruošia koncentruotą, įtaigią bei itin įdomią paskaitų programą. Lyderystės akademijos tikslas – skatinti būti aktyvius, kurti sau palankią aplinką, išsakyti nuomonę, turėti tikslą, tapti atsakingais lyderiais savo mokyklose, universitetuose, bendruomenėse, ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, įgauti teorinių ir praktinių žinių. Akademija siekia suteikti informacijos aktualiais profesijos pasirinkimo, karjeros planavimo ir savęs pažinimo klausimais. Įdomūs pašnekovai ir puikus turinys – tai tik keletas priežasčių tapti Akademijos nariu Akademijos dalyviai gali mokytis iš geriausių ekspertų, semtis žinių iš įvairių sričių…
Kultūros ministras reiškia užuojautą mirus kompozitoriui Broniui Kutavičiui
Kultūros ministras Simonas Kairys reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato profesoriaus Broniaus Kutavičiaus mirties. „Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas – nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams – atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis Broniaus Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus artimuosius bei visą Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę“, – sako ministras S. Kairys. Pranešimą paskelbė: Agnė Grinevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Seimo Pirmininkė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus mirties
2021 m. rugsėjo 29 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl kompozitoriaus, pedagogo Broniaus Kutavičiaus mirties. „Bronius Kutavičius buvo viena įdomiausių ir ryškiausių šiuolaikinės muzikinės kultūros asmenybių, lietuviškojo minimalizmo pradininkas. Bene įsimintiniausias kompozitoriaus kūrinys – dar praėjusio amžiaus pabaigoje baltiškąją kultūrą toli už Lietuvos ribų išgarsinusi oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. B. Kutavičiaus kūryba liks daugybės festivalių, koncertų, meno renginių dalyvių ir klausytojų atmintyje. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus šeimą, artimuosius, kolegas ir jo talento gerbėjus“, – sako Seimo Pirmininkė. B. Kutavičiaus kūryba ir veikla įvertinta daugybe apdovanojimų, tarp kurių – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už…
Kultūros ministerijos pristatomas tyrimas atskleidžia gyventojų medijų ir informacinio raštingumo lygio pokyčius
Spalio 1 d. 11 val. bus pristatomas Kultūros ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio tyrimas. Juo siekta nustatyti ir įvertinti Lietuvos gyventojų gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritiškai vertinti žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją, komunikacijos gebėjimus, taip pat ištirti, kaip gyventojai vertina žiniasklaidos priemones ir jose skleidžiamą informaciją. Tokio pobūdžio tyrimas Kultūros ministerijos užsakymu atliktas antrą kartą, juo siekta nustatyti nuo 2017 m. įvykusius pokyčius, pateikti ateities prognozes. Tyrime buvo apklaustos dvi tikslinės grupės – nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir Lietuvoje gyvenantys tautinių mažumų – rusų ir lenkų – atstovai. Šis tyrimas atskleidė išaugusį medijų vartojimą, socialinių tinklų svarbą. Pastebėtas išaugęs kritiškas turinio žiniasklaidoje vertinimas: pastebėję informacijos neatitikimus, vis…
Prezidentas reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl legendinio kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Broniaus Kutavičiaus mirties. „Netekome klasiko, didžio kompozitoriaus, kurio indėlis į Lietuvos kultūros aruodą yra neišmatuojamas, kurio kūryba garsino Lietuvą visame pasaulyje“, – sakė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, moderni ir novatoriška B.Kutavičiaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko kūryba, kuri jėgos ir įkvėpimo sėmėsi giliuosiuose lietuvių kultūros kloduose, net ir archaiškose lietuvių liaudies muzikos formose, visada liks viena aukščiausių lietuviškojo meno viršūnių. Labai svarbų įnašą Lietuvos kultūroje B.Kutavičius paliko ir savo pedagogine bei visuomenine veikla. B.Kutavičius LR Prezidento dekretais buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi“. Pranešimą paskelbė: Ridas Jasiulionis,…
Kreipimasis dėl pianisto Nikolaj Luganskij ir kitų atlikėjų, vykdančių koncertinę ir viešą veiklą okupuotose Donbaso ir Krymo teritorijose, pasirodymų Lietuvoje
2021 09 29 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai Vilniaus miesto savivaldybei 2021 metų pradžioje Lietuvos ukrainiečių ir totorių bendruomenės pasirašė bendrą kreipimąsi dėl nepritarimo mūsų šalyje vykstantiems viešiesiems renginiams, kuriuose dalyvauja žmonės, savo veiksmais legitimuojantys Krymo ir dalies Donbaso regiono okupaciją. Šį kreipimąsi palaikė daugiau nei 100 žymių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų. Tačiau apmaudu, jog Lietuvoje ir toliau komercinius pasirodymus rengia atlikėjai, kurie palaiko Putino režimo pastangas įsitvirtinti okupuotame Kryme ir Donbase, pažeidžiant tarptautinius susitarimus ir Ukrainos įstatymus. Šį sekmadienį, 2021 m. spalio 3 dieną, Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje numatomas vienas tokių renginių, kuris pristatomas kaip „Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios…
Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovo konkursą laimėjo Rūta Prusevičienė
Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pareigas laimėjo dabartinė šios koncertinės įstaigos vadovė Rūta Prusevičienė. „Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikos kolektyvai sieks pristatyti klausytojams ir skaitmeninių platformų žiūrovams ryškiausias koncertines programas, surengs parodas, išleis istorinės dokumentikos leidinius, įrašus, organizuos diskusijų, radijo ir TV laidų, internetinių apžvalgų ciklą apie Lietuvos profesionalaus muzikos atlikėjų meno raidos etapus, pasaulines stilistines įtakas, žanrų specifiką, repertuaro prieinamumą klausytojams, akademinio muzikos meno tendencijas ir klausytojų ugdymą, vengiant turinio supaprastinimo ir pritaikymo masiniam skoniui. Taip pat pristatysime ryškiausius jaunosios kartos atlikėjus ir kūrėjus, subrandintus nepriklausomos Lietuvos valstybės ir kuriančius globalioje pasaulio muzikos scenoje“, – teigiama R. Prusevičienės pateiktame Lietuvos nacionalinės filharmonijos veiklos apžvalgoje ir 2022–2027…
Seimo narės Dalios Asanavičiūtės pranešimas: „Naujas Valstybinės kalbos įstatymo projektas atitinka šiuolaikines gyvenimo realijas ir nubrėžia esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis“
2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė rugsėjo 27 d. registravo naują Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą. Šiuo metu galioja dar 1995 metais priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Pasak naujojo įstatymo projekto autorės, senasis įstatymas turi daug spragų šiuolaikiniame kontekste – nėra kalbama apie valstybinės kalbos apsaugą informacinių technologijų lauke, įstatymas neatitinka dabartinių teisėkūros normų. „Prieš 26-erius metus priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs. Nepaisant to, egzistuoja ir daug nesusipratimų – šis įstatymas, nors ir yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, niekada taip ir netapo konstituciniu. Įstatyme reguliuojamos…
Seimo narių Vytauto Kernagio ir Lauryno Kasčiūno pranešimas: „Būtina sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo“
2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Antradienį, rugsėjo 28 d., 10.30 val. Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis rengia spaudos konferenciją, kurioje bus pristatomi darbo grupės „Teisinio reguliavimo dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo“ tarpiniai rezultatai. V. Kernagio vadovaujama darbo grupė, baigdama pirmąjį etapą, Seimui pateiks du įstatymo projektus – civilinio proceso ir baudžiamojo proceso kodeksų pataisas. Ši darbo grupė – jau antra V. Kernagio vadovaujama Seime sudaryta darbo grupė, kurioje skiriamas didelis dėmesys žiniasklaidos laisvės gynybai. „Šios kadencijos Seime jau atvėrėme registrų duomenis, naudotis žurnalistams neatlygintinai, tikiuosi, kad, pritarus civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui, bus užkertamas kelias…
Vienas įdomiausių veikiančių industrinių objektų Baltijos šalyse mini jubiliejų ir kviečia į virtualią ekskursiją
Vilniaus termofikacinė elektrinė, pramoninės miesto dalies simbolis, atpažįstama iš dryžuotų kaminų, yra vienas slapčiausių ir svarbiausių sostinės objektų. Čia prasideda šilumos kelias į miesto pastatus, gaminama elektra. Tarsi širdis kraujagyslėmis varinėjanti kraują, elektrinė nenutrūkstamu ratu visą parą ištisus metus vamzdynais pumpuoja įkaitintą termofikacinį vandenį, kuris aprūpina vilniečių namus šiluma ir karštu vandeniu. Rugsėjo 27 d. elektrinė mini 70-ąjį gimtadienį. Ta proga AB Vilniaus šilumos tinklai kviečia virtualiai pasivaikščioti po šį visuomenei mažai pažįstamą objektą, kuris šiemet per įvairius renginius sublizgėjo kaip nauja vilniečių ir miesto svečių traukos vieta. Teritorija – tarsi uždaras miestelis 1948 m. šalia Neries, prie dabartinio Savanorių žiedo elektrinė pradėta statyti tam, kad aprūpintų po karo statomas…