Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf Zeit. Lageralltag in Kempten 1945 bis 1949 aus der Sicht des litauischen Fotografen Kazys Daugėla). Vokietijos pietuose esančio Kempteno, po karo buvusioje amerikiečių zonoje, pabėgėlių stovykloje atsidūrė bene gausiausia lietuvių bendruomenė (apie 2000–2300) iš visų Vokietijoje buvusių apie dešimt stovyklų. Kempteno stovyklos išskirtinis bruožas buvo tas, kad pabėgėliai apgyvendinti ne laikinuose barakuose niekieno žemėje, bet normaliuose pastatuose (miesto rezidencijos šiauriniame flygelyje ir jos teritorijoje esančiose kazernose) labai arti miesto. Jau nuo 1945 m. beveik trečdalis jų persikėlė į nuomojamus butus pačiame mieste. Stovykloje veikė daug lietuvių kultūros organizacijų, įsteigtas…
Užsieniečiai žavisi lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis
Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams. Nepriklausomybės pradžioje į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą amerikiečiai atvyko mokyti anglų kalbos dėstytojų ir patys užsidegė noru pramokti mūsų kalbos. „Tuo metu nebuvo taip, kaip dabar, jog dauguma lietuvių mokėtų anglų kalbą ir galėtų susišnekėti su amerikiečiais. Erasmus+ programos studentai ilgainiui vis aktyviau pradėjo atvykinėti į Lietuvą, kur pusmetį ar metus mokydavosi mūsų universitetuose. Jie norėjo išgyventi mūsų šalyje, tad teko pradėti mokytis lietuvių kalbos. Tuomet tai buvo išgyvenimo kalba, nes pramokę šnekamąją kalbą jie galėdavo susikalbėti parduotuvėje, užsisakyti kavos kavinėje, susipažinti su lietuviais.…
Dr. Ivan Almes: „Bazilijonų vienuolynų tinklas buvo tarsi rusėnų kraujotakos sistema su širdimi Vilniuje“
Pokalbis su dr. Ivanu Almesu, Ukrainos katalikiškojo universiteto (Lvivas) profesoriumi, istoriku, kuris sausio 25 d. Bažnytinio paveldo muziejuje skaitys paskaitą „Vilnius – Kyjivas – Maniavos Skitas: Naujųjų laikų Kyjivo metropolijos vienuolynų reformos“ ir pristatys Naujųjų laikų Kyjivo metropolijos vienuolynų reformų istoriją. Esate Ukrainos katalikų universiteto Lvive profesorius, tyrinėjate religijos ir kultūros istoriją. Kuo galėtume papildyti jūsų pristatymą – kokie saitai, darbų temos jus sieja su Lietuva, Vilniumi? Naujausios mano knygos, išleistos 2021 m. Lvive, tema – vienuolių skaitymo istorija: ar vienuoliai (stačiatikiai ir bazilijonai) skaitė ir dėl kokių priežasčių? Šiuos klausimus nagrinėju daugiau negu 500 psl. apimties knygoje. Ukrainos katalikiškajame universitete (UKU) koordinuoju Kyjivo krikščionybės tyrimų programą ir vadovauju Ihorio…
,,Wargaming Forge“ toliau mokys lietuvius kurti kompiuterinius žaidimus
„Wargaming Forge“ jaunųjų talentų ugdymo programa 2023 metus pradeda pristatydama naujus kursus, kurie padės gilintis į naujas žaidimų industrijos sritis. Geriausi studentai turės progą atlikti praktiką „Wargaming“ studijoje Vilniuje. Aplikuoti galite dabar. 2022-aisiais startavę kursai sulaukė didžiulio susidomėjimo, todėl „Wargaming Forge“ nusprendė pasiūlyti dvi naujienas: programavimo ir „ Game LiveOps“ kursus. Nuotolinės programos metu jaunieji kūrėjai mokysis iš profesionalų ir įgys žinių, kurios padės susirasti svajonių darbą žaidimų industrijoje. „Tai unikalus reiškinys Lietuvos žaidimų industrijoje. Visi norintys dirbti žaidimų srityje dabar turės progą semtis žinių ir patirties iš žaidimų profesionalų, – sako „Wargaming Forge“ programų vadovė Vitalija Radzevičiūtė-Cibulskė. – 2022 metai buvo itin svarbūs, nes Lietuvoje paleidome „Wargaming Forge“ programą…
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė: šiemet – dar daugiau mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybių
Pasaulyje vykstantys procesai paliečia visus verslo sektorius, ypatingai tai jaučiama žemės ūkio ir maisto gamybos srityje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) reaguoja į naujus verslo poreikius – kuria verslui aktualiems tyrimams būtinas šiuolaikines laboratorijas, rengia tarpdisciplinines, verslo poreikius atliepiančias studijų programas, norintiems tobulėti atveria auditorijų duris ir kviečia su studentais studijuoti pasirinktus dalykus. Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, naujus projektus, pasiekimus ir laukiančius iššūkius mintimis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Globaliems iššūkiams – svarbūs lokalūs sprendimai Šių metų pagrindiniai pokyčiai susiję su globaliais iššūkiais, pasaulyje vykstančiomis transformacijomis. „Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje ženkliai sustiprėjo maisto gamybos vaidmuo, apsirūpinimas maistu tapo strategine šalies…
VILNIUS TECH modernios vizualizacijų kūrimo technologijos – „Šviesų festivalyje”
Sausio 25–28 d. sostinėje vyks „Vilniaus šviesų festivalis“, kurio pagrindinis tikslas – šviesiai ir ryškiai atšvęsti 700-ąjį Vilniaus miesto gimtadienį. Kelias dienas modernios šviesos instaliacijos, naujųjų medijų menas ir architektūros bei šviesos sintezė transformuos centrinę miesto dalį. Gatves, skverus ir viešąsias erdves užlies ryškios šviesos, atskleisdamos visą Vilniaus žavesį. Visa tai – dovana Lietuvos sostinei, jos gyventojams ir svečiams. Vieną iš instaliacijų – „Vilnius X-Realybė 700“, sausio 25–28 d. rodomą ant Vilniaus rotušės pastato, sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Kelno medijų menų akademijos, Kelno technikos universiteto ir Tamperės taikomųjų mokslų universiteto atstovai. Kuo ji ypatinga ir išskirtinė? VILNIUS TECH rektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko teigimu, universiteto prisidėjimas prie…
Kultūros ministro užuojauta dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties
Kultūros ministras Simonas Kairys reiškia nuoširdžią užuojautą dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties. „Netekome tikro kultūros šviesulio, palikusio neišdildomą pėdsaką mūsų literatūros, kino, teatro istorijoje. Grigorijus Kanovičius savo kūriniais jautriai kreipėsi į pasaulį primindamas, kaip svarbu stengtis gyvenime kuo dažniau prisiminti gėrį ir kuo rečiau – blogį. Daugybei žmonių būtent jo knygos tapo paskata giliau pažinti Lietuvos žydų kultūrą bei istoriją. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir visai kultūros bendruomenei“, – sako S. Kairys. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl rašytojo, dramaturgo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus mirties. „Netekome didžios Lietuvos kultūros asmenybės, savyje talpinusios ne tik išskirtinį rašytojo, scenaristo talentą, bet ir vieną iš garsiausių ir plačiausiai sklidusių Lietuvos žydų istorijos balsų. Tuo G. Kanovičius reikšmingai praturtino ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio literatūros klodus. Per jo kūrybą buvo plačiai pristatytas ir Lietuvos daugiakultūriškumas. G. Kanovičius buvo ir visuomet išliks humanizmo, žmogiškumo, tiesos ir gėrio, o taip pat pagarbos artimam liudytoju“, – sakė šalies vadovas. Rašytojas buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai,…
Premjerė reiškia užuojautą dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl rašytojo, dramaturgo, vertėjo Grigorijaus Kanovičiaus netekties. „Grigorijaus Kanovičiaus kūryba suteikė balsą pražuvusioms ištisoms litvakų kartoms, pakėlė sunkios 20 amžiaus istorijos uždangą žvilgsniui į gilią, turtingą kultūrą, šimtmečius puoselėtą Lietuvoje, o kartu ji, perteikdama Holokaustą patyrusios visuomenės skaudulius, ugdė šių dienų skaitytojo supratimą ir atjautą. G. Kanovičius išliks atmintyje kaip žmogus, nešęs šviesą savo kūriniais ir visuomet skvarbiu, pagarbiu ir viltingu pasaulio matymu. Netekome vieno didžiųjų rašytojų, kuriam rūpėjo ne tik praeitis, bet ir šiandiena – gebėjimas gyventi santarvėje ir kuriančioje bendrystėje. Nuoširdžiai užjaučiu G. Kanovičiaus artimuosius šiuo sunkiu netekties metu“, – sakoma Ministrės Pirmininkės užuojautoje. G. Kanovičius už savo kūrybą yra pelnęs Nacionalinės…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties
2023 m. sausio 21 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl prozininko, dramaturgo, kino scenaristo, vertėjo Grigorijaus Jakovo Kanovičiaus mirties. „Netekome vieno garsiausių, talentingiausių ir produktyviausių kūrėjų, kuris per įvairias literatūros formas ir savitą, ryškų stilių papasakojo savo šeimos, Lietuvos ir Rytų Europos žydų istoriją. G. Kanovičiaus darbai, išversti į daugelį kalbų, pasklido plačiai po pasaulį, jo dėka užsienio skaitytojai pažino lietuvių literatūrą. Tai išties didelė netektis Lietuvos ir tarptautinei kultūros bendruomenei. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir kūrėjo talento gerbėjus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen. Jo kūrybinė ir visuomeninė veikla pelnė tarptautinį pripažinimą, tarp gausybės apdovanojimų – Gedimino ordino Komandoro kryžius, ordino „Už…