Mieli Lietuvos žmonės, prieš 700 metų Lietuvos valdovas Gediminas laiškais iš „mūsų miesto Vilniaus“ nubrėžė šalies kryptį šimtmečiams į priekį. Neries ir Vilnios santakoje subrendęs miestas buvo pristatytas kaip sostinė savarankiškos, savąjį kelią į Vakarus jau Mindaugo laikais pasirinkusios Valstybės, kurioje taikus skirtingo tikėjimo žmonių sambūvis ir savitarpio pagarba formavo naują, amžininkų nebūtinai suprastą viziją. Taip Sausio 25-oji įsirėžė ne tik į Vilniaus, bet ir į visos šalies bei Europos istoriją kaip ryški Lietuvos valstybingumo raidos ir veržlios ambicijos žymė. Gediminas pasirinko Vilnių Lietuvos ekonominio, socialinio ir kultūrinio modernėjimo programos ašimi, atverdamas šalies žemę „kiekvienam geros valios žmogui“. Atvirumas, pagarba ir dialogo kultūra tapo mus, per amžius laisvę mylinčius žmones,…
Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną
Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metus dirba mokytojo padėjėja, pradėjo studijuoti pedagogiką, taip pat savanoriauja ir dirba „Vaikų linijoje“ – ji veda mokymus naujiesiems savanoriams bei yra budėjimų koordinatorė. „Kaip tik buvo mano gimtadienis, kai vyko „Vaikų linijos“ savanorių atranka. Kuomet praėjau, labai džiūgavau, tada įsivaizdavau, kaip ateisiu prisiskaičiusi įvairiausių knygų apie vaikus, jų raidą, psichologiją, buvau baigusi STEP tėvystės kursus – atrodė, kad apie vaikus žinau tiek daug. Ir tik bam – ne! Čia visiškai kitokie reikalai…
Kviečiame skaityti pranešimus konferencijoje archyvų klausimais
Kauno regioninis valstybės archyvas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba rengia konferenciją „Archyvai ir archyvarai dabarties iššūkių akivaizdoje“. Konferencijos dokumentinio paveldo išsaugojimo ir dokumentų valdymo temomis organizuojamos kas dvejus metus, jose kviečiami dalyvauti akademinės bendruomenės nariai, mokslininkai, tyrėjai ir plačioji visuomenė. Šių konferencijų tikslas – pasidalyti gerosios patirties pavyzdžiais ir archyvų valdymo srities aktualijomis. Šiais metais konferencijoje numatoma aptarti archyvų (institucijų ir rinkinių) istoriją, archyvų kaupimo bei sklaidos klausimus, archyvarų tapatybės paieškas, archyvų teikiamų paslaugų tematiką bei neišnaudotas galimybes. Ketinančių konferencijose skaityti pranešimus iki kovo 1 d. prašoma užpildyti registracijos anketą, o iki kovo 15 d. el. paštu gintaras.druckus@archyvai.lt atsiųsti pranešimo santrauką (iki 500 žodžių). Informacija apie pranešimo tinkamumą konferencijai bus pateikta iki kovo 30 d. Konferencija vyks 2023…
Kaip mokosi naujoji karta?
Vis dažniau visuomenėje diskutuojama apie kintančius mokymosi metodus. Vieni bijo, kad vaikai negaus visų reikiamų žinių, o kiti džiaugiasi, kad edukacijos srityje pagaliau įnešama naujovių. Prieš ieškant geriausių mokymosi metodų svarbu pažinti žmones, kurie slepiasi po viena dažniausiai aptariamų kartų. Z kartos atstovai yra unikalus tuo, kad jie gimė interneto pasaulyje. Daugelis iš jų neprisimena dienų, kai neturėjo kompiuterio ar išmaniojo telefono. Nuolatinis informacijos srautas jiems nėra naujiena. Z karta pasižymi darbštumu, jie nebijo rizikos ir lengvai priima naujoves. Pakito ir būdai kaip jie įsisavina informaciją. Dėl šios priežasties būtina keisti mokymosi metodus, kad būtų galima užtikrinti aukštą mokymosi lygį. Z karta mokosi atlikdami tam tikrus dalykus Anksčiau būdavo įprasta…
Kitais mokslo metais būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų
Pasitelkęs atnaujintą sveikatos priežiūros specialistų planavimo mechanizmą, Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlymą dėl valstybės finansuojamų vietų 2023–2024 mokslo metams. Į valstybės finansuojamas studijų vietas siūloma priimti 199 asmenų daugiau, nei šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Vyriausybei pritarus, kitais mokslo metais sveikatos priežiūros specialistus rengiančiose valstybės finansuojamose programų ir studijų vietose galės studijuoti 2 713 žmonių. Studijoms ir vientisosioms studijoms siūloma skirti 114 valstybės finansuojamų vietų daugiau, nei 2022–2023 mokslo metais buvo priimta, iš jų vientisosioms medicinos krypties studijoms siūloma skirti 20 valstybės finansuojamų vietų daugiau, farmacijos studijoms – 10 vietų daugiau. Į valstybės finansuojamas…
Tarptautinis dokumentinio kino festivalis „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija
Sausio 20-28 dienomis Biarice, Prancūzijoje vykstančiame tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje „FipaDoc“ šiemet – ypatingas dėmesys Baltijos šalims bei Suomijai. Vakar įvykusio festivalio industrinės dalies atidarymo metu, dalyvius sveikino Prancūzijos kultūros ministrė Rima Abdul Malak, Prancūzijos filmų centro (CNC) prezidentas Dominique Boutonnat bei Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius. Prancūzijai 2023 metus paskelbus dokumentinio kino metais, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija turi puikią galimybę pristatyti savo šalių dokumentinio kino kūrėjus ir atrasti naujų filmų vystymo galimybių kartu su Prancūzijos partneriais. Specialioje sesijoje festivalio metu Baltijos šalių ir Suomijos kino centrų bei institutų atstovai pristatys jų šalių dokumentinio kino panoramą ir filmų kūrimo galimybes. Programose – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika Į…
Maisto švaistymo problemą sprendžianti inovacija moksleiviams iš Lietuvos atnešė pirmąją vietą „Samsung“ idėjų konkurse
Nuo pat rugsėjo mėnesio vykęs ir daugybės 9-12 klasių moksleivių dėmesio sulaukęs tarptautinis idėjų konkursas „Solve for Tomorrow“ pasiekė finišo tiesiąją. Praėjusią savaitę konkurso finale susirungė net 15 moksleivių komandų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Garbingą pirmąją vietą ir įspūdingą pagrindinį konkurso prizą iškovojo moksleivių iš Lietuvos komanda, pasiūliusi inovatyvų sprendimą, mažinantį maisto švaistymą. Klaipėdos licėjuje besimokanti dešimtokų komanda „Bromidai ir chloridai“ jungtinei Baltijos šalių komisijai pristatė idėją sukurti dirbtinio intelekto programą, kuri stebėtų žmogaus mitybos įpročius ir pagal juos siūlytų, kokių maisto produktų reikėtų įsigyti parduotuvėje. Pasak komandos narių, tokia inovacija puikiai pasitarnautų ir kavinių bei restoranų savininkams, kadangi dėl šios aplikacijos jie žinotų, kiek kokių produktų bus tiksliai…
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę
Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf Zeit. Lageralltag in Kempten 1945 bis 1949 aus der Sicht des litauischen Fotografen Kazys Daugėla). Vokietijos pietuose esančio Kempteno, po karo buvusioje amerikiečių zonoje, pabėgėlių stovykloje atsidūrė bene gausiausia lietuvių bendruomenė (apie 2000–2300) iš visų Vokietijoje buvusių apie dešimt stovyklų. Kempteno stovyklos išskirtinis bruožas buvo tas, kad pabėgėliai apgyvendinti ne laikinuose barakuose niekieno žemėje, bet normaliuose pastatuose (miesto rezidencijos šiauriniame flygelyje ir jos teritorijoje esančiose kazernose) labai arti miesto. Jau nuo 1945 m. beveik trečdalis jų persikėlė į nuomojamus butus pačiame mieste. Stovykloje veikė daug lietuvių kultūros organizacijų, įsteigtas…
Užsieniečiai žavisi lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis
Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams. Nepriklausomybės pradžioje į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą amerikiečiai atvyko mokyti anglų kalbos dėstytojų ir patys užsidegė noru pramokti mūsų kalbos. „Tuo metu nebuvo taip, kaip dabar, jog dauguma lietuvių mokėtų anglų kalbą ir galėtų susišnekėti su amerikiečiais. Erasmus+ programos studentai ilgainiui vis aktyviau pradėjo atvykinėti į Lietuvą, kur pusmetį ar metus mokydavosi mūsų universitetuose. Jie norėjo išgyventi mūsų šalyje, tad teko pradėti mokytis lietuvių kalbos. Tuomet tai buvo išgyvenimo kalba, nes pramokę šnekamąją kalbą jie galėdavo susikalbėti parduotuvėje, užsisakyti kavos kavinėje, susipažinti su lietuviais.…
Dr. Ivan Almes: „Bazilijonų vienuolynų tinklas buvo tarsi rusėnų kraujotakos sistema su širdimi Vilniuje“
Pokalbis su dr. Ivanu Almesu, Ukrainos katalikiškojo universiteto (Lvivas) profesoriumi, istoriku, kuris sausio 25 d. Bažnytinio paveldo muziejuje skaitys paskaitą „Vilnius – Kyjivas – Maniavos Skitas: Naujųjų laikų Kyjivo metropolijos vienuolynų reformos“ ir pristatys Naujųjų laikų Kyjivo metropolijos vienuolynų reformų istoriją. Esate Ukrainos katalikų universiteto Lvive profesorius, tyrinėjate religijos ir kultūros istoriją. Kuo galėtume papildyti jūsų pristatymą – kokie saitai, darbų temos jus sieja su Lietuva, Vilniumi? Naujausios mano knygos, išleistos 2021 m. Lvive, tema – vienuolių skaitymo istorija: ar vienuoliai (stačiatikiai ir bazilijonai) skaitė ir dėl kokių priežasčių? Šiuos klausimus nagrinėju daugiau negu 500 psl. apimties knygoje. Ukrainos katalikiškajame universitete (UKU) koordinuoju Kyjivo krikščionybės tyrimų programą ir vadovauju Ihorio…
