Studijos

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė: šiemet – dar daugiau mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybių

Pasaulyje vykstantys procesai paliečia visus verslo sektorius, ypatingai tai jaučiama žemės ūkio ir maisto gamybos srityje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) reaguoja į naujus verslo poreikius – kuria verslui aktualiems tyrimams būtinas šiuolaikines laboratorijas, rengia tarpdisciplinines, verslo poreikius atliepiančias studijų programas, norintiems tobulėti atveria auditorijų duris ir kviečia su studentais studijuoti pasirinktus dalykus. Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, naujus projektus, pasiekimus ir laukiančius iššūkius mintimis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Globaliems iššūkiams – svarbūs lokalūs sprendimai

Šių metų pagrindiniai pokyčiai susiję su globaliais iššūkiais, pasaulyje vykstančiomis transformacijomis. „Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje ženkliai sustiprėjo maisto gamybos vaidmuo, apsirūpinimas maistu tapo strategine šalies saugumo ir atsparumo sritimi. Kartu tai koreliuoja su dabartiniais aplinkosaugos iššūkiais ir greitai besikeičiančiomis technologijomis bei sparčiu skaitmenizacijos progresu“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.

Anot profesorės, iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimą prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba mokslininkė ir atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA pagrindinės veiklos kryptys šiemet bus didelės apimties projektų įgyvendinimas ir nauji moksliniai tyrimai, padedantys įveikti šiandieninius bei ateities iššūkius.

Žemės ūkio skaitmenizavimui ir rizikų valdymui – ypatingas dėmesys

Prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad viena iš svarbių krypčių, kuriai šiemet bus skiriama ypatingai daug dėmesio – IT sinergija su kitomis mokslo sritimis, siekiant sukurti ir verslui pasiūlyti į ateitį orientuotas inovatyvias technologijas. „VDU Informatikos fakulteto, KTU ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, bendradarbiaudami su užsienio partneriais iš Švedijos, šiais metais pradeda vystyti didelės apimties „Horizon Europe“ projektą „Miškininkystė 4.0“, kurio biudžetas siekia 20 mln. eurų. Šio projekto tikslas – įsteigti ir vystyti miškininkystės ekscelencijos centrą „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“. Projektu siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškininkystės valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje: nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką. Šis centras bus itin svarbus bioekonomikos vystymui Lietuvoje, miškininkystės, medienos pramonės ir kitų, su atsinaujinančiais ištekliais susijusių verslų vystymui“, – apie būsimo miškininkystės centro reikšmę kalba mokslininkė.

Prof. dr. A. Miceikienė atskleidžia, kad kitas svarbus projektas, prie kurio įgyvendinimo prisideda VDU ŽŪA, taip pat susijęs su skaitmeninimu – tai prasidėjęs EDIH projektas. Šiuo projektu siekiama sukurti vieno langelio principu veikiantį ir su nacionaliniais poreikiais suderintą Europos skaitmeninių inovacijų centrą, skirtą pramonės MVĮ, mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės poreikiams, susijusiems su skaitmeninėmis inovacijomis ir ekologiniu perėjimu Lietuvoje, teikiant įvairias specializuotas paslaugas, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio, maisto, energetikos ir pramonės sektoriams Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Šis projektas suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

VDU ŽŪA mokslininkai vykdo daug projektų, susijusių ne tik su rizikų valdymu agrosektoriuje, bet ir darbo sauga, dirvožemio išsaugojimu, tiksliosios žemdirbystės technologijų diegimu žemės ūkyje. „Mokslininkai intensyviai dirba ir su naujų maisto produktų kūrimu ir diegimu. Viena iš sričių – iš svirplių gaminamas naujasis maistas. Nors dabar šie produktai vertinami nevienareikšmiškai, bet suteikia daug galimybių mažiau teršiant aplinką užtikrinti pakankamą gyvūninės kilmės baltymų kiekį racione“, – apie galimybes kalba profesorė.

Ambicingos tarptautinės partnerystės – dar greitesniam progresui

Anot VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. A. Miceikienės, yra didelių ambicijų tapti dar svarbesniu žaidėju ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europoje bioekonomikos srityje, o tai, kad einama teisingu kryptimi, rodo nuolat augantis vietinių ir tarptautinių partnerių skaičius.

„Didelių ambicijų turime su įstojimu į naująjį bioekonomikos universitetų „BioEast“ tinklą, kurio tikslas – suburti Rytų Europos universitetus bendrai veiklai bioekonomikos vystymo srityje. Tai svarbus žingsnis, atveriantis daugiau galimybių. Šios srities vystymui vykdomi moksliniai tyrimai, visoje Europoje kuriamos naujos technologijos, bendradarbiavimas sudaro galimybes vykdyti didesnės apimties mokslinius tyrimus, kurti jungtines studijų programas ir žinoti vieniems apie kitus. Kai universitetai dirba atskirai, gali būti, kad ta pati problema sprendžiama ar technologija kuriama tuo pačiu metu dviejų institucijų. Universitetų bendradarbiavimas tarpusavyje ir verslų įtraukimas užtikrina daug greitesnį progresą ir džiuginančius rezultatus“, – pastebi profesorė.

Naujos laboratorijos – daugiau šiuolaikinių paslaugų verslui

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad nuolat siekiama kuo efektyvesnio verslo ir mokslo bendradarbiavimo, stengiamasi prisitaikyti prie rinkos poreikių. Su šiuo tikslu susijęs šių metų iššūkis – vienos iš Gyvūnų veislės laboratorijos akreditavimas, kur bus teikiamos gyvūnų produkcijos kokybės tyrimų paslaugos. „Tai bus vienintelė tokia laboratorija Baltijos šalyse, atversianti daugiau galimybių vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti paslaugas verslui. Ši laboratorija labai svarbi, nes tam tikrais atvejais į rinką negalima išleisti produktų, jeigu nėra atliktų sertifikuotų tyrimų. Verslas jau dabar domisi šios laboratorijos galimybėmis, tai – labai perspektyvus projektas, kurį įgyvendinus verslui, mokslininkams ir studentams atsivers naujų tyrimų galimybių“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė.

Auga studentų įsitraukimas į mokslo tyrimus

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad naujų laboratorijų kūrimas prisideda ir prie didesnio studentų įsitraukimo į mokslinę veiklą. Šiemet planuojama atidaryti Agroinovacijų centrą, o tai studentams suteiks dar daugiau galimybių atlikti tyrimus ir mokslinius darbus miškininkystės, maisto saugos, maisto kokybės, biotechnologijų laboratorijose. „Šis centras – laboratorijų kompleksas su naujausia įranga ir technologijomis, skirtomis moksliniams tyrimams bei studentų mokymui. Centre įsikurs Medžioklėtyros laboratorija, susijusi su laukinių gyvūnų išteklių valdymu, taip pat Naujojo maisto kūrimo bei Žaliųjų biotechnologijų laboratorijos. Centro poreikis identifikuotas seniai, turime viziją įkurti ir Klimato kaitos centrą, kuris apjungtų visas laboratorijas ir galėtume vystyti su klimato kaita susijusius įvairiapusius tyrimus, žiūrint iš įvairių pozicijų: iš maisto kokybės, miškininkystės pokyčių valdymo, pirminio žemės ūkio produktų perdavimo“, – apie planuojamus pokyčius, kurie atvers daugiau galimybių inovacijų kūrimui, kalba VDU ŽŪA kanclerė.

Mokslininkė džiaugiasi pastebimai augančiu studentų įsitraukimu į mokslinius tyrimus, susidomėjimu inovacijų diegimu. „Pernai Europos biologinių inovacijų konkurse, kurį organizavo Biopramonės konsorciumas prie Europos Komisijos, VDU ŽŪA studentai su savo kurtomis inovacijomis pateko į pirmą penketuką. Doktorantai steigia savo įmones, kuria startuolius, jaučiamas jaunų žmonių didesnis gebėjimas turimas žinias ir sukurtus produktus panaudoti savo verslo kūrimui. Turime verslo inkubatorių, kur teikiamos paslaugos, vadybinė pagalba kuriant įmones. Taip pat paslaugas teikia Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, kurio darbuotojai padeda įsikurti verslą, užregistruoti ir vykdyti veiklą, patentuoti sukurtas technologijas“, – apie realią pagalbą norintiems savo verslus kurti studentams kalba prof. dr. A. Miceikienė.

Parodos – bendradarbiavimui ir inovacijų sklaidai

Akademijoje kuriamos inovacijos ir technologijų taikymas šiemet bus pristatomas keturiose parodose. Tradicine tapusios tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2023“ šviečiamoji dalis šiemet nukreipta į ES žaliojo kurso tikslus ir siekiamas transformacijas. Parodoje prisistatys naujausią žemės ūkio techniką ir įrangą siūlančios įmonės, trąšų gamintojai, sėklas, augalų apsaugos produktus ir kitą su žemės ūkiu susijusią produkciją siūlančios kompanijos, taip pat mokslo, finansų įstaigos, draudimo paslaugų įmonės. Parodoje vyks žemės ūkio technologijų demonstracijos.

Antroji, tampanti tradicine – Gyvulininkystės paroda – demonstruojanti ūkinių gyvūnų veislininkystės rezultatus, kurioje siekiama pristatyti Lietuvoje auginamas gyvūnų veisles, naujas technologijas ir gyvulininkystei skirtą techniką, naujausius mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad ši paroda šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje, suburianti įvairių veislių augintojus, tyrimus atliekančius ir inovacijas kuriančius mokslininkus, įrangą, technologijas, techniką kuriančius, gaminančius ir parduodančius verslininkus. „Parodoje verslininkai pristato gyvulininkystės inovacijas, mokslininkai dalijasi žiniomis apie naujas technologijas, veisles, gyvūnų laikymui skirtus produktus. Paroda skirta efektyviam bendradarbiavimui, atveriančiam galimybes greitesniam sektoriaus progresui“, – pastebėjimais dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

Trečioji paroda – renginys „Atviras ūkis 2023“, kurio metu bus dalijamasi gerąja ūkininkavimo patirtimi, vyks augalininkystės technologijų pristatymai, praktiškai bus demonstruojamos žemės ūkio technikos galimybės. Toks renginių formatas išlieka patrauklia dalijimosi naujomis žiniomis platforma, kur mezgasi nauji ir puoselėjami jau nusistovėję mokslo ir verslo ryšiai. 

Ketvirtasis renginys – „Cannabis Hub.LT 2023“. Tai tarptautinis pluoštinių kanapių verslo atstovų, mokslininkų ir visuomenės susitikimas, kurio metu pristatomos pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės Lietuvoje. Šio renginio metu vyksta konferencija, paroda ir kontaktų mugė. „Renginys sulaukia ir užsienio šalių dėmesio, praėjusiais metais sulaukta delegacijos net iš tolimosios Japonijos. Šiemet susidomėjimo tikimasi dar daugiau – nuo praėjusio rudens Lietuvoje leidus auginti daugiau pluoštinių kanapių rūšių, mokslininkai pristatys su naujų rūšių galimu panaudojimu susijusius mokslinius tyrimus. Tai labai platus naujų produktų asortimentas, nes panaudoti galima stiebus, žiedus, sėklas. Iš pluoštinių kanapių, pasitelkiant inovatyvias technologijas, galima gaminti šiuolaikines tendencijas atitinkančius produktus, tuo pačiu prisidedant prie gamtos saugojimo, aplinkos taršos mažinimo“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė.

„Siekiame, kad VDU ŽŪA vykstančios parodos būtų aktualios ir naudingos visiems dalyvaujantiems – mokslui, verslui, visuomenei. Džiaugiamės, kad parodose dalyvaujantys devyni mūsų mecenatai, norėdami, kad parodos, mokslo tyrimai ir inovacijos toliau augtų ir plėtotųsi, priėmė sprendimą dalyvauti naujai įkurtame VDU ŽŪA Mokslo ir inovacijų plėtros fonde. Verslas investuoja į VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus, kuriamas inovacijas, parodų infrastruktūros ir turinio tobulinimą“, – verslo noru prisidėti prie greitesnių pokyčių džiaugiasi mokslininkė.

Naujos studijų programos – ateities specialistų rengimui

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad pokyčius išgyvenančiam pasauliui reikia specialistų su naujomis kompetencijomis. „Jeigu seniau užtekdavo ruošti informatikus, inžinierius, ekonomistus, dabar kalbame apie tai, kad visų šių sričių žinias turi turėti vienas žmogus, dabar būtinos tarpdisciplininės kompetencijos. Ruošiame visai naujas studijų programas ir atnaujiname jau turimas, kad būsimi absolventai būtų pasirengę dirbti ateities darbo rinkos sąlygomis“, – pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA kanclerė.

Viena iš naujų studijų programų – Tvarioji inžinerija, skirta paruošti inžinierius, gebančius dirbti su  skaitmenizacijos procesais, šiuolaikine tausojančia technika. Ši tarptautinė studijų programa apima informatikos, inžinerijos, agronomijos, socialinių mokslų, vadybos ir ekonomikos žinias. Kita nauja programa – septinta Europoje užregistruota bakalauro studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba, skirta ruošti technologus vadybininkus pramonės įmonėms, gaminančioms produktus iš žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės žaliavų. Čia ruošiami technologai, gebantys parengti projektą, kurti naujas technologijas ir diegti inovacijas bioekonomikos verslų srityje.

Taip pat planuojami pokyčiai ir magistrantūros studijose – siūloma su ES žaliuoju kursu susijusi atnaujinta magistrantūros studijų programa Ekologija ir klimato kaita. Čia bus ruošiami specialistai, kurie gebės išspręsti dabartinius ir ateities iššūkius klimato kaitos srityje.

Agrosektoriuje pastebima ryški tendencija, kad vis daugiau dėmesio skiriama eksportui. „Suprantame, kad dabar įmonės didelę dalį produkcijos eksportuoja, todėl ruošiama vienerių metų magistrantūros studijų programa Muitinės procesų valdymas. Tikimės, kad su verslo partneriais ruošiama studijų programa vadovams startuos jau šiais metais. Eksportuojant būtina žinoti muitinės procesus, išmanyti tarptautinės prekybos specifiką, žaliąsias logistikos technologijas, tai atsispindės šioje studijų programoje“, – pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Anot VDU ŽŪA kanclerės, siekiant, kad studentus ruoštų ir mokslinius tyrimus atliktų geriausi specialistai, kviečiami mokslininkai ir iš užsienio. Apie 8 procentai nuolat dirbančių VDU ŽŪA mokslininkų yra iš užsienio šalių, dar kelios dešimtys iš užsienio atvyksta laikinai – vesti paskaitų ar bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus. „Tarptautiškumo aspektas labai svarbus – ne tik kviečiame užsienio mokslininkus atvykti pas mus, bet ir siekiame, kad kuo daugiau VDU ŽŪA darbuotojų keltų kvalifikaciją ir tobulintųsi užsienyje, o grįžę dalintųsi patirtimi su kolegomis“, – pastebi pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad atvirumas dialogui ir bendradarbiavimas vietiniu bei tarptautiniu lygmeniu užtikrina greitesnį progresą ir bendrų tikslų siekimą.

Tobulėti kviečiami ne tik Akademijos darbuotojai. Kiekvieną semestrą skelbiama, kokius studijų dalykus galima klausyti su studentais nuotoliniu būdu arba atvykus į Kauno rajone įsikūrusią VDU ŽŪA.

Nuolat auga verslo ir mokslo bendradarbiavimas

Akademija visada buvo atvira bendradarbiavimui su verslu, pastaraisiais metais iš abiejų pusių jaučiamas dar didesnis produktyvios partnerystės poreikis, auga visuomenės pasitikėjimas mokslo institucijomis. „Žemės ūkis, agroverslo, maisto pramonės sektorius labai tampriai bendradarbiauja su VDU ŽŪA mokslininkais. Kasmet turime iki 100 užsakomųjų darbų, kai pasitelkdami mokslo žinias padedame verslui spręsti kylančias problemas. Verslas kreipiasi pagalbos kuriant naujus produktus ir technologijas įvairiose srityse, ne tik pirminio žemės ūkio, bet ir skaitmeninių procesų valdymo ir net kosmoso technologijų panaudojimo žemės ūkyje. Pastebime ir vis ryškėjančią tendenciją, kad patys įmonių vadovai ateina studijuoti doktorantūroje, nes jaučia poreikį įgyti naujų žinių, nori patys, pasitelkdami mokslą, vykdyti tyrimus, kurti inovacijas“, – apie nuolat augantį susidomėjimą verslo ir mokslo bendradarbiavimu kalba VDU ŽŪA kanclerė.

Profesorė pastebi, kad verslo įsitraukimas į mokslo procesą kasmet vis aktyvesnis. „Įmonių darbuotojai skaito paskaitas studentams, laboratoriniai darbai vyksta įmonėse, teikiama parama mūsų laboratorijų atnaujinimui, verslas prisideda prie žingeidžių studentų skatinimo skirdamas stipendijas. Mes esame atviri bendradarbiavimui, nes siekiame ruošti stiprius ateities specialistus ir tapti dar svarbesniu mokslinių tyrimų centru. Tai įmanoma tik bendradarbiaujant su verslu, įsiklausant į jo poreikius ir atsižvelgiant į būsimų poreikių prognozes“, – apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmę šiandieninių iššūkių kontekste kalba VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą