Verslas

„Minkštieji“ įgūdžiai – būtinas ingredientas profesinei sėkmei

Daugelis nustemba sužinoję, kad, vertinant ilguoju laikotarpiu, net 75 procentai sėkmės profesiniame gyvenime priklauso ne nuo asmens turimos kvalifikacijos, bet nuo jo gebėjimų, susijusių su socialine sąveika. Mažai tikėtina, kad asmuo pasieks karjeros aukštumas be „minkštųjų“ įgūdžių tokių kaip bendravimas su kitais žmonėmis, tikslų nustatymas, laiko planavimas, darbas komandoje, konfliktų sprendimas, kurie yra gyvybiškai svarbūs visų šių dienų sričių profesionalams. Deja, apklausos rodo, kad šių svarbių kompetencijų nei bendrojo lavinimo mokyklose, nei universitetuose neįgyjama pakankamai.

Kaip verslas vertina „minkštųjų“ įgūdžių svarbą?

„Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jau 2025 metais žmonių ir robotų atliekamos veiklos kiekis bus identiškas, o daugiau nei pusė šiandien pradinėse mokyklose besimokančių vaikų įgis profesijas, kurios šiandien dar net neegzistuoja“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos atstovė Akvilė Alauskaitė. Pašnekovė pastebi, kad „minkštieji“ įgūdžiai įgyja vis didesnę reikšmę technologijų eroje, kurioje svarbu ne tik atlikti konkrečią užduotį ar pritaikyti technines, specifines žinias, bet ir adaptuotis rinkoje, bendradarbiauti, būti kūrybiška ir emociškai stabilia asmenybe.

Kiekvienais metais universitetus baigia ir į darbo rinką ateina tūkstančiai jaunų specialistų. Kokie „minkštieji“ įgūdžiai yra svarbūs verslui? Pasak „Telia“ duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir analitikos padalinio vadovės Ramunės Šabanienės, verslas labai daug investuoja į mokymąsi: „Techninės žinios nusidėvi. Jų vidutinis amžius yra vos keletas metų. Taigi, kad ir kokias puikias technines žinias turėtų, kiekvienas darbuotojas privalo nuolat mokytis, kad besikeičiančios technologijos jam netaptų karjeros bloku. „Telia“ organizacijoje siekiame, kad kiekvienas darbuotojas apie 10 procentų savo darbo laiko skirtų mokymuisi“.

Verslui labai svarbios tokios „minkštosios“ darbuotojų kompetencijos kaip įprotis mokytis, užduoti klausimus, laiko valdymas, gebėjimas atsirinkti, ką reikia mokytis, mokymosi svarbos supratimas, noras tobulėti, dalijimasis įgytomis žiniomis. Tik asmuo, motyvuotas augti kaip specialistas, gali prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos ir būti sėkmingas. Be kompetencijų, susijusių su gebėjimu ir noru mokytis, verslui svarbu ir tai, kaip darbuotojai susidoroja su didžiuliais informacijos srautais, darbo krūviu, socialine sąveika įtampos akivaizdoje, tad neabejotinai svarbūs išlieka tikslų nustatymo, laiko bei konfliktų valdymo įgūdžiai. Dirbant tarpkultūrinėje aplinkoje, šį „minkštųjų“ kompetencijų sąrašą neišvengiamai papildo ir gebėjimas efektyviai bendrauti su skirtingų kultūrų atstovais.

„Minkštieji“ įgūdžiai vertinami jau darbo pokalbio metu

„Minkštųjų“ kompetencijų svarba atsiskleidžia jau samdymo procese. Pasak Ramunės Šabanienės, jeigu darbo pokalbio metu žmogus negali pateikti pakankamai pavyzdžių, ko jis išmoko iš konkrečios situacijos, kokių naujų įgūdžių įgijo, iš karto kyla klausimas, ar žmogus turi noro pats mokytis ir įgyti naujų žinių ar patobulinti turimas. Jei tokio noro nėra, darbdaviui aišku, kad vystyti tokio asmens kompetencijas bus labai sunku.

UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus patarėja bendrovės valdymo klausimais Brigita Gudonė pabrėžia: „Žmogus, kuris ateina dirbti pas mus, visada dirbs tarp žmonių ir su žmonėmis. Kad ir kokią poziciją jis užimtų, privalės bendrauti ir susikalbėti.“ Darbdavio atstovai, sprendžiantys dėl konkretaus žmogaus įdarbinimo, dažniausiai turi tik keliasdešimt minučių kandidato dalykinėms ir „minkštosioms“ kompetencijoms įvertinti. Dalykines žinias patvirtina formalūs dokumentai: asmens išsilavinimas, darbo patirtis ir pasiekimai. Vertinant „minkštuosius“ įgūdžius, kyla iššūkis per trumpą laiką įvertinti, ar žmogus pritaps prie kolektyvo, sklandžiai jį papildys, ar ne. Čia, pasak Brigitos Gudonės, labai svarbus net kandidato humoro jausmas.

„Žmogaus humoro jausmas nusako, koks yra jo loginis mąstymas, ar jis turi savikritikos, ar jis moka pasijuokti iš savęs, pasimokyti iš savo klaidų, ar jis gyvena šia diena. Iš to gali labai daug pasakyti apie žmogų, kai turi mažai laiko jam įvertinti. Šios situacijos padeda įvertinti, ar kandidatas galės dirbti mūsų komandoje, ar ne.“ – pastebi „Vilniaus vandenų“ atstovė.

Nuo ko pradėti, siekiant sėkmingos karjeros?

Nekyla abejonių, kad ugdant „minkštąsias“ kompetencijas, viskas prasideda nuo savęs pažinimo. Daiva Šilienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, nurodo, jog pastaraisiais metais ją stebina tai, kad moksleiviai, rinkdamiesi studijų kryptį, išsigąsta karjeros specialisto klausimų apie jį patį ir tai, kas jam patinka: „Kai paklausiu vaiko, kodėl tu renkiesi vieną ar kitą studijų programą, dažniausiai sulaukiu atsakymo: „Nes patinka“. O kai paklausiu, o kas dar tau patinka, sulaukiu atsakymo, kad šis klausimas yra labai sudėtingas. Arba paklausiu trijų dalykų, kurie jam labiausiai sekasi, o vaikas įvardija tik vieną, skundžiasi, kad mano klausimai jam yra per sudėtingi.“

Karjeros ir lyderystės koučingo specialistė, Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir politikos mokslų instituto direktorė dr. Aistė Dromantaitė pabrėžia: „Jeigu asmuo žino, kokiomis savybėmis jis pasižymi, kur jo stipriosios ir silpnosios pusės, jam neabejotinai bus lengviau pasirinkti savo profesinį kelią, nusibrėžti savo veiklos tikslus bei atkakliai jų siekti.“ Asmens poreikis pažinti save bei gebėjimas tą daryti yra „minkštosios“ kompetencijos, padėsiančios jaunam žmogui pasirinkti profesiją, kurioje jis geriausiai atsiskleis. Tai svarbi savybė, kuri pradedama ugdyti  ypač anksti ir sudaro prielaidas teisingiems pasirinkimams, vedantiems į profesinę sėkmę.  

Mokytojų ir dėstytojų vaidmuo ugdant „minkštąsias“ kompetencijas

Kiekvienas mokytojas ar dėstytojas turi įvaldęs tam tikras didaktines strategijas, kurios, be dalykinių žinių, ugdo ir „minkštąsias“ kompetencijas. Egzistuoja daug mokymo(si) metodų, kuriuos taikant palengvinamas dėstomosios medžiagos įsisavinimas bei kartu skatinama bendradarbiauti, dirbti komandose, spręsti problemas ar net nesutarimus, derinti skirtingus požiūrius, kritiškai vertinti informaciją. Įdomūs bendrųjų mokytojų kompetencijų vertinimo rezultatai.

MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius Romas Prakapas dalijasi naujausių tyrimų duomenimis: „Dažniausiai mes kalbame apie neprofesionalumą tada, kai žmogus neturi tų „minkštųjų“ kompetencijų. O kai pasižiūrime atidžiau, pamatome, kad žmogus yra ypač profesionalus, jis turi labai daug žinių, būtinų rengiant moksleivius, tačiau problemų jam sukelia bendravimas, gebėjimas informaciją perteikti patraukliai, empatiškai reaguoti į mokiniui kylančius sunkumus.“ Akivaizdu, jog tam, kad išugdytų tam tikrus moksleivių ar studentų įgūdžius, mokytojas ar dėstytojas privalo juos visų pirma išsiugdyti pats.

MRU ir partneriai siūlo „minkštųjų“ įgūdžių ugdymo įrankius MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos komanda drauge su penkiais užsienio universitetais partneriais vykdo ERASMUS+ projektą DISCOM, kurio pagrindinis tikslas – plėtoti „minkštųjų“ įgūdžių ugdymą efektyvesniam bendradarbiavimui ir konfliktų valdymui. Pasak projekto vadovės, MRU Teisės mokyklos profesorės dr. Agnės Tvaronavičienės, projektas skirtas inovatyviam „minkštųjų“ įgūdžių lavinimui universitetuose skatinti ir siūlo metodinių priemonių rinkinį, skirtą tiek dėstytojams, siekiantiems ne tik perduoti dalykines žinias savo studentams, bet ir lavinti jų „minkštuosius“ įgūdžius, tiek patiems studentams, norintiems savarankiškai tobulėti būtent šioje srityje.

Projekto vykdytojai parengė mokomąją medžiagą, užduočių individualiam ir grupiniam darbui rinkinį, trumpų mokomųjų įrašų ciklą aktualiomis temomis, orientuotomis į svarbiausių „minkštųjų“ įgūdžių tobulinimą. „Projekte dirbome su penkiais „minkštaisiais“ įgūdžiais, kurie, mūsų nuomone, yra svarbiausi ir universaliausi. Visą savo dėmesį skyrėme tikslų išsikėlimui pasitelkiant koučingą, laiko valdymui, darbui komandoje, tarpkultūriniam bendravimui ir konfliktų valdymui“, – pasakoja projekto vadovė. Projekto komanda labiausiai džiaugiasi išmaniesiems įrenginiams sukurta mobiliąja programėle „Softskills“. Tai – savarankiško tobulėjimo įrankis, kurį naudojant tereikia kasdien skirti po keletą minučių interaktyvioms ir įtraukioms užduotims.

Su parengta metodine medžiaga galima susipažinti projekto tinklalapyje. Mobiliąją programėlę „minkštiesiems“ įgūdžiams tobulinti „Softskills“ galima nemokamai atsisiųsti iš Google Play ar App Store parduotuvių.

Plačiau apie projektą bei apie verslo, karjeros specialistų bei universitetų atstovų požiūrį į „minkštąsias“ kompetencijas – diskusijos „Minkštosios kompetencijos profesinei ir asmeninei sėkmei“ įraše.

Erasmus+ programos DISCOM projektas Nr. 2019-1-LV01-KA203-060423.

Pranešimą paskelbė: Jurga Strimaitienė, Mykolo Romerio universitetas

Parašykite komentarą