Transportas

Materialinės atsakomybės sutartis – dar ne nuosprendis

Vytautas į profesinę sąjungą kreipėsi gavęs iš darbdavio reikalavimą atlyginti neva padarytą žalą. Kaip dažnai nutinka tolimųjų reisų vairuotojams, jo darbdavys nusprendė dėl eismo įvykio patirtą žalą atsiimti ne iš draudimo, o iš darbuotojo. Vis dėl to Vytautui apvalios sumelės mokėti neteks – teismas darbdavio ieškinį atmetė.

Tolimųjų reisų vairuotojas Vytautas (past. – vardas pakeistas) į eismo įvykį pateko būdamas užsienyje. Įvykio metu buvo apgadinta jo vairuojamo vilkiko priekaba. Išlaidas už šios priekabos remontą buvo paprašyta padengti darbuotojo.

Nors transporto sektoriuje materialinės atsakomybės sutartys jau yra tapusios savaime suprantamu dalyku, o patys vairuotojai skaičiuodami savo atlyginimus automatiškai atmeta sumą „žaloms”, kurios anksčiau ar vėliau nutikus nelaimei vis vien bus išskaičiuotos iš atlyginimų, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga” su tokia padėtimi nesutinka.

Šios organizacijos pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipia dėmesį, kad materialinės atsakomybės sutartis, nors ir yra skirta ginti darbdavio interesus, tačiau taip pat jį įpareigoja imtis priemonių, kad žala neatsirastų. Pavyzdžiui, viena iš tokių priemonių galėtų būti draudimas.

Todėl reikalavimas darbuotojui atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų atsiradusius nuostolius tėra gudravimas, teigia K. Juknis. Panašios pozicijos laikėsi ir Kauno darbo ginčų komisija, Vytautą atstovaujančių LPS „Sandrauga” teisininkų prašymu atmetusi darbdavio teiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Pranešimą paskelbė: Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga”

Parašykite komentarą