Šuolaikinis pirkėjas vis daugiau dėmesio skiria tvarumo ir ekologijos temoms. Klientai tampa sąmoningesni – dažniau renkasi aplinkai draugiškesnius produktus ar paslaugas, sutinka už jas mokėti daugiau. Maisto tinklaraštininkė ir tvarumo entuziastė Viktorija Kordiukova džiaugiasi, jog tvarumo svarba auga, tačiau pripažįsta, kad Lietuvoje šia tema vis dar trūksta suvokimo ir edukacijos. Tvarų gyvenimo būdą propaguojanti moteris pasakoja, jog tam, kad kiekvienas gyventų tvariau, radikalių priemonių nereikia – paprasti ir kasdieniški sprendimai gali padėti mūsų planetai tapti švaresnei.
Kiekvienas paliekame pėdsaką
Maisto tinklaraštininkė V. Kordiukova įsitikinusi, kad gamtai draugiškesnis gyvenimo būdas turėtų lydėti kiekvieną modernų žmogų jau vien dėl to, kad nebegalime sau leisti gyventi kitaip. „Gyvoji gamta pavargo, o ją nualinome ne kas kitas, kaip mes – perdėtu vartotojiškumu, didele tarša ir bendru gamtos resursų naudojimu, kuris veda prie tragedijos. Kiekvienas iš mūsų, kaip individas, turėtų bent po truputį keisti kasdienius savo vartojimo įpročius, o verslai turėtų rodyti iniciatyvą ir suteikti galimybes žmonėms rinktis tvaresnes, švaresnes, gamtai draugiškesnes alternatyvas“, – įsitikinusi V. Kordiukova.
Pasak tinklaraštininkės, tvarumo principai turėtų užimti vieną svarbiausių vietų įmonės ir verslo strategijoje: „Manau, kad visi be išimties verslai turėtų imtis iniciatyvos tapti tvaresniais ir draugiškesniais gamtai. Būtina įvertinti savo siūlomus produktus, prekių pakavimo ir platinimo procesus, kad tai nebūtų dar vienas beprasmį vartotojiškumą skatinantis verslas, nes ilgalaikėje perspektyvoje toks verslas – tiesiog parazituoja. Laikas pamiršti nusistatymą, jog tvaresnis gyvenimo būdas tinka tik hipiams, senoliams ir kaime gyvenantiems žmonėms. Anaiptol – miestai, didieji verslai ir korporacijos privalo imtis tvarių iniciatyvų, jog būtų kuriamas bendras visuomenės supratimas apie tvaresnius pasirinkimus.“
Vadovaujantis tvarumo principais bei atsižvelgiant į augančius pirkėjų, siekiančių puoselėti aplinkai draugišką gyvenimo būdą, poreikius, daug verslų imasi iniciatyvos keistis. „Kas kartą, pamačiusi didžiuosius verslus žengiant svarbius žingsnius tvaresnio pasaulio link, netveriu džiaugsmu. Ne išimtis ir nauja „Rimi“ iniciatyva – prekybos tinklas pradėjo prekiauti iš anksto nesupakuotomis, taip pat – tik aplinkai draugiškesnėse pakuotėse supakuotomis aukštos kokybės švaros ir kūno priežiūros prekėmis. Apsilankius „Panoramos“ arba Šiaurės miestelio „Rimi“ parduotuvėse galima atsinešti savo tarą, kurią pasvėrus galima pripildyti norimais skystais produktais, mokant tik už šių svorį. O jei žmogus savo taros neturi, galima įsigyti daugkartinius plastikinius butelius arba stiklinius indus muilui“, – tvaraus sprendimo pavyzdį prekyboje pateikia V. Kordiukova.
Mažais žingsneliais didelio tikslo link
Moteris teigia, kad vis dar tenka girdėti įvairių mitų apie tvarumą ir galimai dėl to žmonės net nepabando aplinkai draugiškų produktų ar paslaugų alternatyvų: „Dažnai mąstoma, kad tvarūs, ekologiški ar „žalesni“ produktai – ne visų kišenei. Manau, kad su tokiu pažiūriu susiduriama dėl kelių priežasčių: mes įpratę pirkti pigius, greitai keičiamus daiktus. Jie neskirti ilgai tarnauti, tad ilgalaikiai, kokybiškesni pasirinkimai atrodo kaip investicija, kurios sau leisti negalime. Daugelis žiūri į pirkimą tik kaip į „čia ir dabar“ veiksmą, nemąstydami apie tai, kiek laiko tą produktą ar daiktą naudosime, nekeisdami nauju. Dėl ekologiškų daržovių, mėsos ar kitų maisto produktų – taip pat, jų kainos yra gerokai aukštesnės nei įprastų produktų, tačiau dažnu atveju perkant tik tai, ko tikrai reikia, nebūtinai išleisime daugiau.“
Kalbėdama apie savo tvarius įpročius, moteris pateikia keletą pavyzdžių, kurie nereikalauja didelių pastangų, tačiau jų nauda gamtai – neginčijama. „Pirmiausia, stengiuosi kuo mažiau pirkti, o jeigu perku, tai tik tai, ko tikrai reikia ar labai norisi. Šiais laikais nusipirkti ir išmesti – be galo paprasta, nes drabužiai kainuoja nedaug, o maisto pasirinkimas – milžiniškas. Intensyvus gyvenimo tempas ne visada leidžia viską suvalgyti, rasti idėjų kaip panaudoti likučius ir t.t. Mano taktika – nepamesti galvos, planuoti, kaip mano įsigytas maistas ar daiktai bus naudojami. Plastiko ribojimas dažnai priklauso nuo prekybininkų suteikiamų pasirinkimų, tad jei tik tokį turiu – renkuosi produktą be plastiko“, – sako maisto tinklaraštininkė.
Į ateitį žvelgia pozityviai
Pasak V. Kordiukovos, tvarumo sąvoka ir judėjimas vis dar sunkiai įsitvirtina Lietuvoje – nors įvairūs verslai imasi iniciatyvos, to vis dar nepakankama: „Manau, mums visiems puikus pavyzdys turėtų būti jaunimas, moksleiviai, kurie supranta, kad jų ateitis tiesiogiai priklauso nuo mūsų vartojimo įpročių, tad kuo daugiau ši tema bus eskaluojama – tuo geriau. Prisiminkime, kad prieš penkerius metus daugelis šeimų Lietuvoje net nerūšiavo atliekų, o pažiūrėkite į mus dabar. Taigi, formuodami tvarius gyventojų įpročius ir siūlydami žalesnius pasirinkimus, dalindamiesi žiniomis, statistika ir patarimais, pasieksime laimėjimų, kuriančių švaresnį pasaulį.“
Pranešimą paskelbė: Živilė Karevaitė, Integrity PR
