Pradėjęs darbą, naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas subūrė visuomeninių ekspertų tarybą – praktikus ir mokslininkus, kurie svarstys ir teiks ministrui bei jo politinei komandai patarimus, kaip pasiekti kokybinį poslinkį žemės ūkio sektoriuje. Kalbėjomės su vienu iš jų – LŽŪKT Panevėžio r. biuro klientu, grūdinių augalų augintoju, kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ valdybos pirmininku Simonu Barzda.
Esate žemės ūkio ministro ekspertų taryboje. Kurie žemės ūkio klausimai Jums šiuo metu svarbiausi? Kodėl?
Taryboje yra įvairių sričių ūkininkų ir specialistų Aš esu grūdų augintojas ir kooperatyvo narys, tad su tuo susiję klausimai man ir yra svarbiausi. Šiuo metu ūkininkai gyvena šiokioje tokioje nežinioje, nes nusimato nemažai pokyčių. Nauja Vyriausybė, nauja programa. Planuojama peržiūrėti mokesčių sistemą, o tai palies ir ūkininkus. Taip pat Europos Sąjungos žaliasis kursas, kuris didele dalimi apima ir žemės ūkį. Aš į jį žiūriu kaip į galimybę, nors daug kas to bijo, ir kiek galiu, noriu padėti ministrui ir ūkininkams tą galimybę išnaudoti naudingai, tai yra diegiant inovacijas, didinat dirvožemio derlingumą, išsaugant jo kokybę, efektyviau naudojant trąšas ir tuo pačiu saugant aplinką. Teisės aktus rengia ministerija, o aš turiu galimybę kažkiek padėti „pritempti“ prie ūkininkų kasdienybės, kad gautųsi sinergija.
Beveik visų mano laukų dirvožemis jau ištirtas, jie tręšiami pagal dirvožemio tyrimus, purškiame taip pat su išmaniuoju purkštuvu. Nežiūrint to, savame ūkyje dar atsiliekame. Labai greitai viskas tobulėja, sunku neatsilikti. Čia reikėtų daugiau mokslininkų, konsultantų ir valstybės pagalbos.
Jūs – kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ valdybos pirmininkas. Kokia kooperacijos nauda ūkininkams? Ką patartumėte galvojantiems kooperuotis?
Klausimas apie kooperaciją dažnas, o dirbdamas į jį atsakau vis iš naujo. Kooperatyvui „Panevėžio aruodas“ greitai bus 5 metai. Per tą laiką daug teko patirti. Iš didesnių grūdininkų kooperatyvų mūsų vienas jauniausių. Joniškio, Šiaulių, Pasvalio anksčiau pradėjo veiklą ir yra daugiau nuveikę. Kalbant apie naudą, iš pradžių ją labai elementariai supratome. Tikslas buvo išnaudoti masto ekonomiją, tai yra parduodant daugiau grūdų ar perkant daugiau trąšų išsiderėti aukštesnę kainą. Tą ir darome, o šiuo metu, kad pasiektume dar didesnį mastą, kartu su kitais kooperatyvais esme įkūrę dar vieną visus jungiantį kooperatyvą „Lagrenas“, kuris tampa svarbus ne tik Lietuvoje, ir tarptautiniu mastu.
Tuo metu kooperatyvo „Panevežio aruodas“ ūkininkai jau tapome bendruomene, dalinamės technika, organizuojame mokymus, lauko dienas, išvykas, kviečiame į svečius mokslininkus. Tobulėjame visi kartu. Tai daug sunkiau pamatuojama, nors ne mažiau svarbi nauda. Aš pats jaučiu, kiek man tai duoda.
Mes visi kalbame, kad norėtume mažiau grūdų eksportuoti, daugiau perdirbti šalies viduje, o vienam ūkininkui tokius gamybos projektus įgyvendinti labai sunku ir dėl lėšų, ir dėl žinių. Kai yra būrys ūkininkų, kurie gali dalintis finansinę naštą ir samdyti profesionalus, tada tikrai galima kalnus nuversti. Ką rodo kooperatyvo „Joniškio aruodas“ pavyzdys.
Tiems, kurie galvoja kooperuotis, patarčiau nedelsti. Žemės ūkio sektoriaus įmonės stambėja ir žaidėjų mažėja. Girdime, kad tas nupirko aną ir panašiai, todėl darosi neramu, nes ilgainiui tik kooperuoti ūkininkai bus pakankamai stiprūs atsilaikyti rinkos pokyčiams, kuomet liks tik keli, diktuojantys kainas.
Šiaip labai svarbu, kad kooperatyvą kurtų tie žmonės, kurie galvoja nors šiek tiek į ateitį. Tokiems, kurie tikisi, kad greitai kažkas įvyks, tikrai teks nusivilti, nes nauda neateina iš karto, o dar ir konkurentai trukdo. Turbūt tik valdžia džiaugiasi kooperatyvais, o tradicinėms įmonėms esame nelabai patogūs, nes gauname geresnes kainas. Mums teko girdėti, kad nė metų neištempsime. Žodžiu, reikia šiek tiek laiko, kad įrodytume, jog esame vieningi, rimti partneriai ir ūkininkams, ir rinkoje esančioms įmonėms.
Pernai socialiniame tinkle Facebook žmonės dažnai dalinosi nuotraukomis su Jūsų saulėgrąžų lauku. Įdomu, ar jos spėjo subręsti? Ar sėsite šiemet? Tikriausiai daugelis atvyks patikrinti.
Turbūt atrodė gana juokingai, kai mes su kombainu lapkričio mėnesį davėmės po lauką. Akivaizdu, kad neturime tam nei technikos, nei žinių. Gavosi tokia smagi avantiūra. Ar jos subrendo, pamatysiu, kai darysiu daigumo tyrimus. Manau, kad galima jas auginti, nes klimatas keičiasi. Jau antras ruduo, kai leido nusikulti. Tik reikia daugiau išsitirti auginimą Lietuvos sąlygomis, atsakingiau susidėlioti auginimo technologiją. Tikintis derliaus, reikia atsirinkti ir veisles, sugalvoti, kaip žvirblius išbaidyti iš lauko. Juokavome, kad bijojome dvikojų šernų, o daugiausia nuostolių pridarė žvirbliai. Stebino tai, kad saulėgrąžos labai patiko bitėms, kamanėms. Matydavau net po keturias ant žiedo sutūpusias.
Tame lauke aš eksperimentuoju. Užpernai avinžirniai augo, ūkininkaujantys kaimynai stebėjosi, kas per augalai. Pernai – saulėgrąžos. Kas augs šiemet, dar nenusprendžiau. Galbūt facelijos.
Naudojotės konsultavimo paslaugomis? Kokiomis? Kodėl kreipėtės?
Nuo ūkio įkūrimo esu LŽŪKT Panevėžio rajono biuro buhalterinės apskaitos klientas. Tikrai būtų per brangu pačiam samdyti buhalterę. Labai patogu, kai biure gali sutvarkyti.
Peržvelgus tikrai daug paslaugų man suteikė konsultantai: verslo planą rengė, dirvožemio tyrimus darė, įvairius žurnalus pildo, darbų sauga pasirūpina ir mokymuose dalyvauju.
Šaunu, kad yra įstaiga, kuri specializuojasi žemės ūkio reikaluose. Tokių iš tikrųjų nėra daug, kad visos paslaugos būtų vienoje vietoje. Biuras šalia, patogu ir tikrai verta pasidomėti čia teikiamomis paslaugomis.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi LŽŪKT redaktorė Jolanta Dalia Abarienė
Pranešimą paskelbė: Erika Mankutė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
