Politika ir teisė

Liudas Mažylis. Ukraina kovoja už Europos ateitį

Rusijos karas Ukrainoje jau tęsiasi savaites. Rusija vykdo nusikalstamus veiksmus, eskaluoja barbarišką agresiją ir terorą prieš nekaltus ukrainiečius. Daužomi gyvenamieji pastatai, puolamos ligoninės, apsupamos elektrinės, niokojama infrastruktūra. Dėl šios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainos tautą šalis patiria ir humanitarinę katastrofą. Į Europą jau emigravo daugiau ukrainiečių, nei yra gyventojų Lietuvoje – daugiau nei 3 mln.

Bėgantys nuo karo ir humanitarinė situacija

Nuo šio karo pradžios vyksta viena didžiausių pabėgėlių krizių, kuri su laiku gali tapti ir beprecedente. Jau pirmąją karo dieną ukrainiečiai gimtinę ėmė palikti dėl baimės netekti gyvybės, norėdami apsisaugoti nuo karo siaubo. Stebime, kaip žmonės bėga siekdami apsaugoti savo vaikus ar senyvus tėvus. Tenka išvykti vos su keliais daiktais.

Humanitarinė situacija vienoje didžiausių Europos žemyno valstybių Ukrainoje, kuri gina savo laisvę nuo okupantų, šiandien yra katastrofiška. Rusija, aiškiai nepajėgdama užvaldyti Ukrainos pirmuoju smūgiu, griebėsi brutalių veiksmų. Stebime nuolatinius Rusijos karinius nusikaltimus nukreiptus prieš taikius Ukrainos gyventojus. Vyksta provokacijos prie NATO ir ES sienų, atominėse elektrinėse. O baisiausia, kad Rusijos karo nusikaltimai, peržengę visas ribas, kainuoja daugybę nekaltų Ukrainos žmonių gyvybių. Sprogdinimai, apšaudymai, oro antskrydžiai – taip negailestingai bandoma nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisus miestus ir palaužti Ukrainos dvasią. Be netikrumo, sprogimų ir žmogaus poreikių užtikrinimui reikalingų vandens, maisto, šilumos trūkumo, gąsdina ir perspėjimai apie galimas atomines katastrofas ar biologinio arba cheminio ginklo panaudojimą. Tad nestebina, kad šalį paliekančiųjų skaičius didėja eksponentiškai. Politologai ir migracijos ekspertai tikina, kad šis skaičius sieks ir 5 mln.

Apie neskraidymo zoną

Dėl nesiliaujančių bombardavimų, siaubą keliančių oro atakų, girdime nuolat kartojamą Ukrainos prašymą ją remiantiems Vakarams: „Uždarykite dangų“. Prašoma įvesti neskraidymo zoną. Neskraidymo zonoje leidimo negavę orlaiviai negalėtų įskristi į Ukrainos teritoriją, o šį reikalavimą pažeidę būtų numušti. Kadangi Ukraina neturi pakankamų karinių pajėgimų užsitikrinti tokio reikalavimo laikymąsi pati, tą turėtų padaryti NATO pajėgos. Toks siekis visiškai suprantamas, o reikalavimas pagrįstas. Vis dėl to, būtina suprasti, kad oro erdvės „uždarymas“ yra ne tik NATO naikintuvų skraidymas virš Ukrainos. Į neskraidymo zonos sistemą turėtų įeiti ir oro, ir žemės ar net jūros karinės pajėgos, pasitelkiant specialią įrangą. Vadinasi, NATO narės turėtų siųsti turimus resursus ir savo aktyviais veiksmais naikinti visus leidimo negavusius lėktuvus. Taip NATO tiesiogiai įsitrauktų į karą prieš Rusijos agresiją. Aktyvi konfrontacija sukeltų ir neišmatuojamą grėsmę NATO narėms, ir tiesioginę žalą ne vienos šalies mastu. Tai tik dar labiau paskatintų karo eskalavimą Ukrainoje, kuris greitai galėtų virsti trečiuoju pasauliniu karu. NATO yra gynybinis aljansas, kurio tikslas yra gintis iškilus saugumo grėsmei jo narėms, bet ne karo veiksmų eskalavimas.

O dar nereikia pamiršti, kad Ukraina bombarduojama ne tik iš lėktuvų. Kaip „uždaryti dangų“ toms raketinėms sistemoms, kurios dislokuotos žemėje, Rusijos teritorijoje? Pabandykime tai įsivaizduoti savąja nuovoka, įsiklausykime į karo ekspertus…

Europos Sąjungos veiksmai

Ukraina kovoja už visą Europą, už visų mūsų saugumą ir ateitį. Savaime suprantama, kad turime būti solidarūs ir padėti jos žmonėms. Karo siaube esama ir dalykų, kurie nuoširdžiai džiugina: tai ne tik lietuvių, bet ir visos ES, Vakarų bei demokratinės pasaulio bendruomenės susitelkimas. ES plečia sankcijas Rusijai kiekvieną savaitę. O štai kovo 1 d. Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją, kuria raginame siekti suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą.

Per šį karo Europoje mėnesį galime didžiuotis tiesioginių Ukrainos kaimynių – Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Rumunijos, Moldovos – valdžios, jų visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atliekamu neįtikėtinu darbu priimant karo pabėgėlius. Priėmimo centruose nuo karo bėgantys Ukrainos žmonės aprūpinami maistu, vandeniu ir vieta pailsėti. Piliečiai ir įvairios įmonės dosniai aukoja humanitarinei pagalbai skirtus pinigus, maisto produktus bei kitas priemones. Lenkija demonstruoja išskirtines pastangas – šalis jau priėmė daugiau nei du milijonus iš kaimyninės šalies bėgančių žmonių. Pasirūpinama žmonių saugiu transportavimu, stengiamasi surasti laikinus namus ir prieglobstį šeimoms bei našlaičiams. Remiantis Lietuvos Raudonojo kryžiaus duomenis, į Lietuvą kasdien atvyksta jau daugiau nei 1000 karo pabėgėlių ir skaičius tik augs. Apie įvairias pabėgėlių priėmimo iniciatyvas praneša Jungtinė Karalystė, Izraelis, Japonija.

Europos Komisija kovo 8 d. pateikė detalias priemones, kurias ES teikia pagalboje dėl karo paliekantiems Ukrainą ir juos priimančioms ES šalims. Humanitarinei pagalbai Ukrainoje ir už jos ribų skiriama 500 mln. eurų iš ES biudžeto. 90 mln. iš šios sumos jau naudojama aprūpinant vandeniu, maistu, medikamentais. Taip pat sveikatos paslaugoms, apgyvendinimui ir pažeidžiamiems nuo karo kenčiantiems žmonėms. Šis ES civilinės saugos mechanizmas pirmą kartą aktyvuotas tokiu plačiu mastu. Taip pat EK padeda Ukrainos kaimyninėms ES valstybėms ir Moldovai efektyviai priimti pabėgėlių srautus. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojai siunčiami į pasienius, o Moldova gaus papildomą 15 mln. paramą. Verta atskirai paminėti ES sprendimą aktyvuoti dar nenaudotą mechanizmą – Laikinosios apsaugos direktyvą – tai suteiks Ukrainos piliečiams teisę gauti socialinę paramą, lengviau patekti į darbo rinką bei mokytis ES bent vienerius metus (su galimybe prasiilginti laikotarpį). EK taip pat plėtoja sanglaudos politiką, kuri apims įvairių fondų panaudojimą. Jie padės ES apsistojusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos gauti švietimo paslaugas, materialinę paramą (maistu, rūbais) bei padės pabėgėlius priėmusioms valstybėms narėms. ES situaciją nuo pat Rusijos invazijos pradžios gelbsti dar 2017 m. priimtas bevizis režimas, taikomas Ukrainos piliečiams patenkant į ES.

Kaip EP narys, inicijavau pats ir prisidėjau prie kitų iniciatyvų. Kreipiausi į ES vadovybę su prašymu kuo skubiau sukurti veikiančius žaliuosius koridorius, leidžiančius humanitarinei pagalbai atvykti ir pabėgėliams išvykti. O Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus ir už energetiką atsakingos EK narės prašiau bendro visų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo siekiant koordinuotos veiklos įvertinant Ukrainos atominių elektrinių rizikas ir užtikrinant saugumą. Inicijavau EP narių laišką už teisingumą bei humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingiems eurokomisarams, kad teisėtai išrinkti Ukrainos pareigūnai, valstybės tarnautojai ir civiliai būtų išgelbėjami nuo okupantų pagrobimų. Skatinome EK veikti kartu su Jungtinėmis Tautomis, kitomis organizacijomis. Parengiau ir ne vieną publikaciją. Rašiau apie dar didesnį Žaliojo kurso aktualumą ir ES siekį tapti kuo mažiau priklausomai nuo Rusijos iškastinio kuro, taip pat apie būtiną Lietuvos atsijungimą nuo BRELL žiedo. Straipsniuose analizavau ir Rusijos veiksmus: nuo kovos su dezinformacija ir propaganda ES iki branduolinių provokacijų, nerimo dėl Ukrainos ir Astravo atominių elektrinių kaip potencialaus karo ginklo. Apie Baltarusijos vaidmenį bei netikrą jos referendumą vykstant tikriems karo nusikaltimams. Tekstuose pristačiau ir Ukrainos perspektyvą ES.

Nei mes, nei Europa, nei visas demokratinis pasaulis neturime teisės „atbukti“ ir priprasti prie Rusijos teroro Ukrainoje. Padėkime organizacijoms, kurios padeda Ukrainai, globokime ukrainiečius, atvykusius į Lietuvą. Kiekvienas kaip gebame prisidėkime prie Ukrainos kovos už mūsų visų laisvę ir ateitį.

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

Parašykite komentarą