Studijos

Liudas Mažylis. Europos parama Ukrainos mokslininkų bendruomenei

Ar įmanoma įsivaizduoti mokslinę veiklą, paskaitas universitete bomboms sproginėjant? O tam ypatingos vaizduotės ir nereikia. Tai rūsti Ukrainos realybė.

Šią savaitę Strasbūre Europos Parlamento dėmesys buvo sutelktas į Ukrainą. Spalio 18 d. pradėta nuo pragmatiškų debatų apie socialines ir ekonomines karo Ukrainoje pasekmes, o spalio 19 d. buvo ieškoma sprendimų dėl didėjančio Lukašenkos režimo įsitraukimo kare prieš Ukrainą. Temos žinomos, o jų aktualumas neblėsta. Tik šį kartą papildomai paliestos ir nestandartinės problemos: kultūrinis solidarumas su Ukraina ir bendro reagavimo į ekstremalias situacijas mechanizmo kūrimas bei Europos parama Ukrainos mokslui.

Debatus dėl Europos paramos Ukrainos mokslui pradėjo Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Vera Jourova. Jos teigimu, mokslas ir tyrimai, atkuriant modernią valstybę, privalės išlikti prioritetinėmis sritimis. Pasisakiau ir aš paantrindamas komisarei, kad karas Ukrainoje suniokojo moksliniams tyrimams reikalingą infrastruktūrą, todėl tyrėjai turi ribotą prieigą prie reikalingų priemonių. Akivaizdus elementarių mokslinei veiklai reikalingų dalykų stygius: įrangos, knygų ir nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat yra reikalinga sukurti sąlygas vietiniams universitetams, skirti stipendijas Ukrainos mokslininkams atlikti eksperimentinius tyrimus užsienio aukštosiose įstaigose. Būtina sumažinti finansines išlaidas, kad būtų galima publikuoti mokslinius straipsnius žinomiausiuose pasaulio žurnaluose, norint išlaikyti pakankamą aukštojo mokslo institucijų lygį Ukrainoje. Pats būdamas akademinio pasaulio atstovu, gerai supratu, kaip svarbu publikuoti mokslinius straipsnius žinomiausiuose pasaulio žurnaluose. Tai –  gyvybiškai būtina norint išlaikyti pakankamą aukštojo mokslo institucijų lygį Ukrainoje. Publikavimas autoriams kainuoja ir tas išlaidas būtina bei galima sumažinti. Todėl svarbu yra bandyti išsaugoti mokslininkus, kurie dar liko Ukrainoje, norint išvengti protų nutekėjimo (angl. „brain drain“).

Tačiau tie mokslininkai, kurie emigravo į ES, jau šiuo metu gali pasinaudoti įvairiomis darbo ir tyrimų galimybėmis. Dar 2022 m. birželį ratifikavus Ukrainos asociacijos susitarimą su ES programomis, kaip „Horizontas Europa“ ir Euratomas suteikė šalies mokslininkams daugiau galimybių siekti finansavimo projektinėms veikoms. EK pažadėjo 2023 m. atidaryti „Horizontas Europa“ biurą Kijeve, taip siekiant sustiprinti ryšį tarp tyrėjų Ukrainoje ir Europoje bendruomenės. Iš tiesų, EK dar karo pradžioje suteikė daugiau lankstumo „Erasmus+“ programai priimti studentus ir darbuotojus iš Ukrainos iki 12 mėnesių. Remiantis „Mokslas Ukrainai“ („#ScienceForUkraine“) iniciatyva manoma, kad dėl karo veiksmų nuo 26 tūkst. iki 52 tūkst. mokslininkų gali palikti Ukrainą. Iš pirmo žvilgsnio, tai primena aukštojo mokslo egzodą. Todėl Komisija taip pat pritaikė savo Europos mokslininkų mobilumo centrų tinklą („EURAXESS“), kuris gan praktiškai remia mokslininkus tarptautiniu mastu, konsultuojant dėl valstybių į kurias išvyksta karjeros ar mobilumo tikslais bei suteikiant informaciją apie teisinę sistemą, socialinę apsaugą, garantijas ir mokesčių sistemą. Europos Sąjungoje veikiantys fondai, vis labiau prisideda prie mokslininkų finansavimo. Marijos Sklodovskos-Kiuri paramos Ukrainos mokslui fondas neseniai numatė skirti 25 mln. eurų paramą doktorantams ir jauniesiems mokslininkams. ES solidarumą pademonstravo ir 2022 m. rugsėjo mėnesį, kai Europos tarptautinio švietimo asociacija visam Ukrainos aukštojo mokslo sektoriui skyrė apdovanojimą už viziją ir lyderystę.

Šiuo metu Ukrainoje aukštojo mokslo ir bendrai švietimo sistemos situacija yra sudėtinga. Pagal Jungtinių Tautų 2022 m. rugsėjo mėnesio duomenis, nuo sprogdinimų ir apšaudymų nukentėjo net 2461 švietimo įstaiga, o 284 buvo visiškai sugriautos. 164 000 studentų buvo priversti bėgti iš namų ir netekti prieigos prie aukštojo mokslo. Švietimas dabar Ukrainoje vyksta hibridiniu būdu, dažnai interneto pagalba. Infrastruktūra sugriauta, o rytų ir pietų Ukrainos teritorijose nėra galimybės vesti pamokų gyvai. Kituose miestuose atvirkščiai, vaikų populiacijos dėl migracijos beveik neliko, todėl tenka vesti pamokas pustuštėse klasėse. Aišku mokyklos, kuriuose nėra įrengtos slėptuvės nuo bombų išlieka uždarytos, kadangi kiekvieną dieną Ukrainoje sirenos praneša apie rusų apšaudymus, bombardavimus. Kita bėda – mokytojų trūkumas, todėl nuotolinis mokymas, kai mokytojas veda pamokas iš Lenkijos ar kitos prieglobstį suteikusios valstybės tapo realybe. Pagal Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis, šį rugsėjį į mokyklas sugrįžo apie 4 milijonai mokinių. Todėl Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija rengia švietimo sistemos planus ateičiai, konkrečiai orientuojantis į mokinius ir studentus, kurie yra užsienyje arba okupuotose teritorijose. ES bei tarptautiniai partneriai rengia įvairius projektus skirtus Ukrainos mokslo palaikymui. UNESCO Pasaulinės švietimo koalicijos („Global Education Coalition“) sutelkimas yra labai svarbus siekiant suteikti konkrečią paramą Ukrainos švietimo bendruomenei.  Taip mokytojai ir studentai gali turėti prieigą prie programinės įrangos, švietimo turinio ukrainiečių kalba ir švietimo platformų, teikiančių jiems skirtą pagalbą.

O pabaigai – Ukrainos mokslininkams reikėtų pamažinti biurokratinių reikalavimų projektinėms paraiškoms.

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

Parašykite komentarą