Politika ir teisė

Liudas Mažylis. Europa susitelkia prieš nedemokratinius režimus

Strasbūre baigėsi paskutinė šiais metais Europos Parlamento plenarinė sesija. Vienas iš pagrindinių sesijos akcentų –  dėmesys Rusijos ir Baltarusijos nedemokratinių režimų veiksmams. Dabartinė geopolitinė situacija regione reikalauja aukščiausio lygio dėmesio iš ES institucijų, sprendžiant Rusijos karinių veiksmų prie Ukrainos sienų atgrasymą bei A. Lukašenkos sukeltą nelegalios migracijos krizę ir pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų situaciją.

Sesija buvo atidaryta paminint Sovietų Sąjungos suirimą prieš 30 metų. Europos Parlamento prezidentas Davidas Sassolis labai taikliai įvardijo, jog sovietų imperijos griūtis nėra vienkartinis įvykis, tai procesas, kuris dar tęsiasi iki šiol. Tokia stipri atidarymo simbolika suteikė aiškų toną šios savaitės užsienio politikos uždaviniams. Kartu tai buvo ir tiesioginė nuoroda į nedemokratinių Baltarusijos ir Rusijos režimų veiksmus.

Vienas iš kritinių dabartinių ES užsienio politikos iššūkių – Rusijos konvencinės kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos sienų. ES pozicija aiški ir nekintanti. Toliau remsime visais įmanomais politiniais ir diplomatiniais įrankiais Ukrainos siekius dėl NATO ir ES narystės. Didžioji dalis parlamentarų supranta, kad V. Putino skleidžiamos tezės, jog NATO aljansas kelia egzistencinę grėsmę Rusijai, yra absurdiškos. Todėl toks pretekstas dėl tolimesnių veiksmų prie Ukrainos, jeigu narystė bus suteikta, yra visiškai niekinis. Aš savo ruožtu pasisakiau debatų metu, kad Ukraina nėra objektas. Ji yra subjektas ir turi elementarią teisę į teritorinį vientisumą bei demokratinį pasirinkimą, taip pat – teisę rinktis gravituoti link Vakarų struktūrų. Rusija gi vis grubiau kišasi į kitos valstybės vidaus reikalus, vykdo šantažą bei naudoja ne tik hibridinio, bet ir konvencinio karo elementus. Tai daro dabartinis Rusijos režimas. Bet režimai nebūna amžini. O Rusijos tauta? Sukelti Europos viduryje karą – tai istorinė gėda Rusijos tautai.

Šiuo metu adekvačiausias atsakas į Rusijos veiksmus yra didesnis spaudimas, priimant griežtesnes sankcijas. Priimta šiuo klausimu rezoliucija irgi pabrėžia būtinybę, kad ES narės pačios įvestų tikslines sankcijas didžiajai kaimynei Rytuose. O invazijos atveju būtų veikiama pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, kuriuo remiantis individuali bei kolektyvinė savigyna yra leidžiama. Kitos savaitės Vadovų Tarybos susirinkimo metu turi būti aiškiai apibrėžti principai ir pasekmės, jeigu Rusija ryžtųsi įvykdyti ataką prieš Ukrainą.

Rusijai ir jos dabartiniam režimui EP sesijoje buvo skirta ir daugiau temų. Kalbėta apie Maskvos miesto prokuratūros paduotus ieškinius Rusijos Aukščiausiajam ir Maskvos miesto teismams. Tuose ieškiniuose žmogaus teisių centrui „Memorial“ ir „International Memorial Society“ yra pateikti kaltinimai remiantis „užsienio agentų“ įstatymu. Šios organizacijos yra kaltinamos, kad neva remia teroristines veiklas. Užsimodamas prieš „Memorialą“, Kremlius toliau bando sunaikinti bet kokias pilietinės visuomenės apraiškas, todėl Europos Parlamentas privalo išlaikyti savo tvirtą poziciją remiant nevyriausybines organizacijas ir jų veiklą.

Vienas iš būdų bandyti skatinti bent minimalias demokratijos apraiškas Rusijoje – šių metų Europos Parlamento A. Sacharovo premijos už minties laisvę įteikimas iki šiol kalinčiam Aleksejui Navalnui. Ją skyrėme už jo daugiau nei dešimtmetį besitęsiančius darbus bandant atskleisti Kremliaus korupciją. Premiją atsiėmė A. Navalno dukra Darja, kuri tėvo vardu paprašė Europą išlikti ištikima savo idealams. Darjos kalba padarė didelį įspūdį. Kalbėjo kaip brandi politikė! Kai kuriems Vakarų lyderiams tikrai vertėtų įsiklausyti į jos mintis apie politikos neva „pragmatizmą“ ir, žinoma, apie „nepragmatišką“ pasiaukojimą tokių, kaip jos tėvas A. Navalnas.

Deja, pilietinė visuomenė visais įmanomais būdais engiama ir Baltarusijoje. Pamename, kad pernai Europos Parlamento A. Sacharovo premija atiteko Baltarusijos demokratinei opozicijai už minties laisvę… O štai šių metų gruodžio 14 dienos nuosprendis Sergejui Tichanovskiui kalėti 18 metų dėl protestų neabejotinai yra tiesioginis A. Lukašenkos kerštas už tai, kad jis 2020 m. pralaimėjo prezidento rinkimus. Ir visi tai žino. Žinoma, A. Lukašenka toliau tęsia kovą prieš bet kokias opozicines apraiškas bei bando bet kokia kaina išlikti valdžioje. To rezultatas – laužanti tarptautines normas ir susitarimus Baltarusija yra ir toliau stumiama nuo Europos.

Nerimą tebekelia ir dabartinė režimo dirbtinai sukelta migracijos krizė prie ES išorės sienų. Šios savaitės debatų Europos Parlamente metu sveikintinu įvardijau gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos sprendimą dėl nelegalios migracijos valdymo procedūrų supaprastinimo narėms. Tai, gerbiant visas pagrindines teises ir tarptautinius įsipareigojimus, turėtų suteikti daugiau laisvės reguliuojant migracijos procedūras. Įskaitant ir nelegalių migrantų deportaciją. Europos Komisijos siūlyme dėl laikinųjų prieglobsčio ir grąžinimo priemonių yra žadamas didesnis ES agentūrų dėmesys bei „Frontex“ parama. Ji turėtų būti suteikiama sienų kontrolės veiklai, įskaitant patikrinimą ir grąžinimo operacijas.

Tad naują priemonių rinkinį įvertinau palankiai. Tai turėtų palengvinti Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai tenkančią naštą. Be to, papildomos finansinės paramos iš Komisijos skyrimas (apie 200 mln. eurų 2021 m. ir 2022 m.) rodo ES solidarumą ir tvirtą poziciją kovoje su Minsku. Tačiau norint išvengti ateityje potencialiai naujų migracijos krizių, fizinio barjero statybos privalo išlikti prioritetu. Būtent apie fizinio barjero europinį finansavimą ties ES ir Baltarusijos pasieniu pasisakiau jau ne kartą. 

Taigi nedemokratinių režimų artimoje mūsų kaimynystėje veiksmai vis dar kelia neslūgstančią įtampą ir reikalauja nuolatinio ES institucijų dėmesio.  

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą