Gerbiamieji,
prieš 80 metų Lietuva gavo neįkainojamą dovaną. Benjaminas Sumneris Wellesas, tuo metu laikinai ėjęs Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovo pareigas, paskelbė, kad jo šalis nepripažįsta trijų Baltijos valstybių prievartinio ir neteisėto inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
Laisvų Amerikos žmonių vardu visam pasauliui buvo pasiųstas aiškus vertybinis signalas. Sumnerio Welleso deklaracija pradėjo Lietuvos okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. Ji sudarė sąlygas toliau veikti okupuotos, bet nenugalėtos šalies pasiuntinybei Vašingtone ir konsulatams Niujorke bei Čikagoje.
Deklaracijos, kurią mes šiandien švenčiame, dvasia ilgus dešimtmečius tarsi angelas sargas lydėjo Lietuvą ilgame kelyje į valstybingumo ir nepriklausomybės atstatymą, stiprino mūsų ryžtą tęsti laisvės kovas, įprasmino paaukotų gyvybių skausmą ir Tiesos atminimą.
Deja, šiandien taisyklėmis ir principais grįsta tarptautinė tvarka ir vėl grubiai laužoma. Sunku patikėti, tačiau XXI amžiuje Europoje vis dar drįstama naudoti karinę agresiją ir kėsintis į nepriklausomų kaimynių suverenitetą bei teritorinį vientisumą.
Šiandien skaudžią gyvybių kainą už savo laisvai pasirinktą kelią tenka mokėti Ukrainai ir Sakartvelui. Šiandien nuožmios kovos vyksta ir istorinio teisingumo lauke. Tikrąją Baltijos šalių istoriją mėginama pakeisti istorijos surogatais, gimstančiais „kreivų veidrodžių“ karalysčių melo laboratorijose. O gal, žiūrėk, kas nors suabejos, susvyruos, taps abejingas?
Neleisime šito padaryti! Neleisime, nes tai mūsų istorija – tuo pat metu šlovinga ir skaudi, tačiau visada – pamokanti!
Mielieji,
Lietuva niekada neturėjo patogios, ramios ir prognozuojamos kaimynystės. Tačiau tai nesutrukdė mums atgauti galimybę laisva valia rinktis savo, niekieno neprimestą kelią.
Pasirinkome vakarietiškas vertybes ir grįžome į demokratijų šeimą, kuriai visada priklausėme. Kūrėme laisvos, vieningos ir taikios Europos viziją – tapome NATO ir Europos Sąjungos nariais. Ir šiandien galime drąsiai pasakyti, kad niekuomet nebuvome ir nesijautėme saugesni, nei esame dabar.
Deja, tokie reikšmingi mūsų iškovojimai patinka ne visiems. Veikiau priešingai, norima vėl sėti sumaištį ir baimę.
Todėl sykį patekusi į „2 procentų klubą“, Lietuva privalo išlaikyti tempą ir pati pasirūpinti savo saugumu, kad galėtume visi kartu kurti viešąjį gėrį ir siekti mūsų žmonių gerovės.
Žinoma, vien to nepakanka. Šiandieninės Europos vienybė ir saugumas tiesiogiai priklauso nuo transatlantinio ryšio tvirtumo. Be aktyvaus Jungtinių Valstijų įsitraukimo Europa negali išlikti nei vieninga, nei saugi. Be stipraus transatlantinio ryšio Lietuva negali būti visiškai tikra dėl savo saugumo, o galbūt – ir egzistencijos.
Ir toliau dėsime visas pastangas, kad Jungtinių Valstijų dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs, ir kad mūsų draugų karinės pajėgos toliau būtų dislokuojamos Lietuvoje. Mums tai yra svarbiausias atgrasymo veiksnys.
Gerbiamieji,
visai neseniai, kovo mėnesį, atšventėme atkurtos Nepriklausomybės 30-metį. Mūsų žmonės turėjo puikią progą pasidžiaugti tuo, ką sukūrė – demokratiška, ekonominės ir socialinės pažangos siekiančia valstybe.
Ši sėkmė remiasi į tvirtą pamatą – tvirtas saugumo ir kolektyvinės gynybos garantijas. Prieš 80 metų sulaukėme pagalbos, nes didžiulės istorinės neteisybės akivaizdoje buvome teisūs. Dar vienos istorinės neteisybės mes tiesiog neleisime – ir padarysime tai kartu!
Tegul šios istorinės dienos atminimas niekada neišblėsta, ir tegul Lietuvą bei Jungtines Amerikos Valstijas visuomet sieja ypatingas ryšys!
Telaimina Dievas Lietuvą ir Jungtines Amerikos Valstijas!
Pranešimą paskelbė: Ieva Elenbergienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
