Į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento (RPD) surengtą konferenciją „Regionų projektų planavimo ir įgyvendinimo sistemos efektyvumo vertinimas” susirinko įvairių lygių ES struktūrinės paramos koordinavimo bei planavimo, taip pat regioninę politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, asocijuotų struktūrų atstovai. Renginį pradėjo VRM RPD Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas, apžvelgęs regioninės politikos raidą nepriklausomoje Lietuvoje bei svarbiausius 2007-2013 metų struktūrinių fondų programavimo aspektus. Pasak pranešėjo, iki pat 1997-ųjų regioninė politika mūsų šalyje buvo suprantama pagal principą „teisingai surikiuoti kraštą”. Kitaip tariant, vykdyti teritorinį administracinį šalies suskirstymą, ir viskas. Tuo tarpu Europoje regioninė politika remiasi į du pamatinius teiginius – socialinę ekonominę sanglaudą ir subalansuotą viso krašto plėtrą. Tik 1997 metais rengiant Europos Komisijos inicijuotą „Dienotvarkę 2000” konstatuota, jog regioninės politikos Lietuvoje nėra. Jos startu mūsų šalyje galima laikyti 1998-uosius, kuomet patvirtinti „Lietuvos regioninės politikos metmenys”. 1999-aisiais VRM įsteigtas Regioninės plėtros departamentas, pasirinkti pirmieji regionai (Tauragė-Klaipėda, Utena bei Marijampolė), kuriuose pradėta vykdyti programa PHARE 2000. Priimtas Regioninės plėtros įstatymas, parengti strateginiai planavimo dokumentai, imta formuoti ir tebeformuojama poįstatyminių dokumentų bazė. Lietuvai rengiantis stoti į ES, ir Europos ekspertai iš pradžių ragino rimtesnį dėmesį kreipti į Lietuvos BVP didinimą, nes išsivystymo skirtumai šalies viduje buvo mažesni nei Lietuvos atsilikimas nuo ES. Deja, dabar yra atvirkščiai – jei 1997-aisiais mūsų šalyje tebuvo vienas regionas, kuriame BVP dalis vienam gyventojui buvo mažesnė nei 75 proc. šalies vidurkio, 2007 metais tokių regionų jau buvo penki. Lietuva vis dar yra bene labiausiai centralizuota ES valstybė, didesnė centralizacija yra tik Kipre ir Maltoje (šiuo atveju tiesiog privalu pastebėti, kad abi pastarosios yra labai mažos šalys). Tai rodo, kad regioninė politika vis dar sunkiai atsveria didžiųjų šalies miestų spaudimą, kuomet turtingas bei turintis daugiau galimybių centras turtėja dar greičiau probleminių regionų sąskaita. Regioninei politikai tobulėjant, natūralu, būtina atsižvelgti į dinamiškai besikeičiančias sąlygas ir koreguoti ne vien taktinius sprendimus, bet nuolat peržiūrėti jos turinį. Kol kas stokojama koordinacijos tiek tarp ministerijų bei kitų centrinių institucijų, tiek tarp centrinės bei municipalinės valdžios. Ne visada pakankama teikiamų projektų kokybė. Be to, tenka atsižvelgti į dabartines realijas – sunkmečio sąlygomis ne kiekviena savivaldybė pajėgi pridėti tuos 15 proc. lėšų prie 85 proc. siekiančios ES struktūrinių fondų sumos. Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos strategijoje akcentuojami subsidiarumo (kuomet pirminė į ES struktūrinę paramą pretenduojančių projektų atranka bei investicinių projektų sąrašų sudarymas deleguojamas regioninėms institucijoms), proporcingumo (paramos dydis atskiriems regionams nustatomas pagal aiškiai suformuluotus kriterijus) ir viešumo principai. Atskirai pabrėžiama būtinybė atsižvelgti į mažiau išsivysčiusių bei skurdesnių teritorijų poreikius. Šiuo metu iš 23 numatytų regioninių priemonių parengta 19, iš 216 jas įgyvendinsiančių regioninių projektų sąrašų sudaryti 172. Šiuose sąrašuose iš viso yra 1340 projektų, iš jų 360 jau įgyvendinama. Visiems Lietuvos regionuose numatytiems projektams planuojama skirti 2,61 milijardo litų, jau esančių sąrašuose projektų finansavimui skirta 1,90 milijardo. VRM užsakymu Regionų projektų planavimo ir įgyvendinimo sistemos efektyvumo vertinimą atlikę kompanijos „BGI Consulting” ekspertai irgi pažymėjo tam tikrą koordinacijos trūkumą ir ragino VRM RPD kaip koordinuojančią bei tarpininkaujančią instituciją aktyviau dalyvauti regioninių priemonių kūrime, juo labiau, kad RPD jau turi savo atstovus visose Lietuvos regionuose. Taip pat siūlyta aktyviau keistis informacija su savivaldybėmis (kol kas tą keitimąsi galbūt stabdo nepakankamas teisinis reglamentavimas). Tobulintini projektų atrankos kriterijai. Objektyvia problema laikytini sunkumai, kylantys rengiant ir teikiant projektinius pasiūlymus – sudėtinga planuoti darbus, kurie bus atliekami po kelerių metų. Vis dėlto ekspertai pažymėjo, kad išdėstytos problemos yra natūralios įsivažiuojančios sistemos brendimo „ligos”, iš esmės ji veikia. Prie sistemos tobulinimo bus dirbama, ką patvirtino ir konferenciją užbaigusi dalykiška jos dalyvių diskusija. Daugiau informacijos www.vrm.lt/nrp arba www.esparama.lt.
