Verslas

Lietuvos pramonė – ties atsigavimo pradžia?

2023-ieji metai, ypač jų pirmasis pusmetis, Lietuvos pramonei buvo nesėkmingi ir kupini iššūkių. Per pirmus devynis metų mėnesius, lyginant su 2022 m. sausiu – rugsėju, gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje, atmetus naftą, nukrito 5,6 proc. Tačiau pastaruoju metu statistika atskleidžia vis daugiau pozityvių signalų – pramonės recesija Vakarų rinkose ir Lietuvoje artėja link atsigavimo.

Pasaulinės tendencijos duoda vilčių

Šiemet chemikalų gamyba susitraukė 22 proc., baldų gamyba nukrito 15 proc., medienos gaminių, išskyrus baldų, gamyba mažėjo 25 proc., plastiko gaminių – krito 11 proc. Lietuvos pramonė smuko žemyn dėl sumažėjusio vartojimo išorės rinkose. Tam įtakos turėjo pakilusios palūkanos bei iššūkiai ES energetikos sektoriuje.

Nors dujų kaina Europoje nuo 339 EUR/MWH 2022 m. rugpjūtį nukrito iki dabar esančių 46 EUR/MWh, ji vis dar lieka santykinai aukšta: 2019 m. vasarą dujų kaina Europoje siekė maždaug 10 EUR/MWh.

Visgi, verta atkreipti dėmesį į JAV ir euro zonos gamintojų apklausas. Spalio mėnesį JAV pramonės pasitikėjimo indeksas (PMI) pasiekė 6 mėnesių aukštumas, o Vokietijos pramonės optimizmas spalį buvo aukščiausias per pastaruosius 5 mėnesius – tai jau pozityvus ženklas.

Šios apklausos rodo, kad kol kas Vokietijos pramonė lieka recesijoje, tuo tarpu JAV pramonė iš recesijos pasiekė stagnacijos lygį. Tačiau tiek JAV, tiek Vokietijos gamintojų apklausų rezultatų dinamika iš tiesų teikia vilčių, kad krizė Vakarų valstybių pramonėje pasiekė dugną.

Kol kas pagerėjimą JAV ir Vokietijos pramonėje lemia mažėjančios pagamintos ir neparduotos produkcijos atsargos, o ne faktinis gamybos atsigavimas. Tačiau atsargų lygiui dar labiau sumažėjus, dalis Vokietijos ir JAV gamintojų turės atnaujinti gamybą. Tai turėtų įvykti 2024 m. pradžioje.

Lietuvos pramonės situacija gerėja

Tiek gamintojų apklausos, tiek faktinė statistika pastaruoju metu atrodo vis geriau. Spalį Lietuvos pramonės optimizmo lygis pasiekė 11 mėnesių aukštumas. Atsargų lygis Lietuvos pramonėje taip pat pasiekė žemiausią lygį per paskutinius 11 mėnesių ir mažėja 6-tą mėnesį iš eilės.

Lietuvos gamintojų pateiktos prognozės dėl gamybos apimčių 3 mėnesiams į priekį spalį buvo geriausios per 7 mėnesius. Bendros Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys, atmetus naftą, rugsėjį sumažėjo 1,5 proc. – mažiausiai nuo 2023 m. pradžios.

Nukritus energetikos kainoms, gamybą vis drąsiau atnaujina energetikai imlios Lietuvos pramonės šakos. Pavyzdžiui, lyginant šių metų ir 2022 m. rugsėjį, gamyba Lietuvos chemikalų pramonėje išaugo 9,2 proc., ji didėjo ir kituose energijai imliuose sektoriuose. Be to, situacija akivaizdžiai stabilizavosi medienos ir baldų pramonėje – nors toliau fiksuojamas gamybos kritimas, kelis pastaruosius mėnesius jis yra stabilus ir nebespartėja.

Pramonės atsigavimui išlieka rizikų

Jei JAV ir Vokietijos pramonės įmonių lūkesčiai toliau gerės, o atsargų lygis mažės, tikro ir tvaraus gamybos atsigavimo Lietuvos pramonėje galima tikėtis pirmojo 2024 m. ketvirčio pabaigoje. Tačiau kartu su optimistinėmis prognozėmis, verta omenyje turėti rizikas, kurios gali pakišti koją Lietuvos bei Vakarų Europos gamybos sektoriui.

JAV ir Europos centrinių bankų įgyvendintas palūkanų didinimas ekonomiką veikia ne iš karto, bet su pavėlavimu. Palūkanų „skausmo pikas“ Vakarų rinkose dar nėra pasiektas, tad gilesnės JAV recesijos rizika 2024 m. pradžioje lieka labai reali. Ji būtų blogas ženklas tiek Vokietijos, tiek Lietuvos pramonei.

Taip pat išlieka energetikos kainų augimo rizika. 2023 m. vasaros pradžioje dujų kaina ES buvo nukritusi iki 24 EUR/MWh, tačiau šiuo metu ES biržose ji jau siekia 46 EUR/MWh. Paklausos ir pasiūlos balansas ES dujų rinkoje lieka trapus, o bet kokia dujų tiekimo ir pasiūlos rizika bei geopolitinių konfliktų rizika kelia į viršų dujų kainą Europoje.

Tokie veiksniai, kaip Izraelio ir Palestinos konflikto paaštrėjimas, didesnis nei tikimasi orų atšalimas, Europoje akimirksniu padidintų dujų kainą ES biržose. Aukštesnės energetikos kainos vėl slopintų energetikai imlių euro zonos bei Lietuvos pramonės sektorių gamybą.

Parašykite komentarą