Verslas

Lietuvos finansinio raštingumo indeksas: situacija gerėja, tačiau progresas per lėtas

Lietuvių žinios apie finansus ir jų valdymą vis dar yra nepakankamos, o progresas finansinio raštingumo srityje – per lėtas. Tai parodė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas, kurio pagrindu apskaičiuotas ir bendras šalies gyventojų finansinio raštingumo indeksas. Šiemet rodiklis sudaro 45 iš 100 galimų balų ir yra tik dviem balais didesnis nei 2019-aisiais, kai jis siekė 43 balus. Pasak ekspertų, vien laukti, kol sunoks nuolat augančio visuomenės domėjimosi finansais vaisiai, nepakanka – Lietuvai būtina kryptinga finansinio ir skaitmeninio raštingumo ugdymo strategija.

Kas dvejus metus organizuojamame tyrime gyventojų prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su taupymu, investavimu, asmeninių finansų valdymu, pensija, finansiniais ir ekonominiais reiškiniais. Pirmą kartą Lietuvos finansinio raštingumo indeksas suskaičiuotas 2019 metais. Tyrimo klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkai.

Mokomės palengva: gerėja supratimas apie taupymą

Šių metų reprezentatyvaus tyrimo, kurį LBA užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, rezultatai parodė, kad lietuviai geriausiai išmano asmeninių finansų valdymo ir taupymo sritis. Teisingų atsakymų į šių kategorijų klausimus vidurkis siekia apie 60 proc. Gyventojai supranta pagrindines namų ūkio biudžeto sąvokas ir reikšmes, sugeba įvertinti paskolų produktus, tinkamus atsakingam asmeninių finansų valdymui.

Palyginti su 2019 m. rezultatais, šiemet 3 proc. daugiau respondentų žino ir vieną populiariausių taupymo taisyklių – rekomendaciją turėti bent 3–6 mėn. pajamų dydžio santaupų netikėtoms gyvenimo situacijoms.

Tik kiek daugiau nei pusė gyventojų teisingai atsakė į bazinius su asmeninių finansų valdymu susijusius klausimus, deja, sudėtingesnius procesus supranta tik apie penktadalis respondentų: kaip ir užpernai, šiemetinės apklausos dalyviams prasčiausiai sekėsi įveikti su ekonominiais ir finansiniais reiškiniais susijusius klausimus.

Reikalinga valstybės strategija

Nors tyrimas parodė, kad teorinės gyventojų žinios apie finansų valdymą yra palyginti geros, respondentų elgsena sufleruoja, kad praktikoje jos panaudojamos retai. Beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus susidūrę su situacija, kai jų mėnesinės išlaidos viršijo pajamas, o dalį santaupų grynaisiais pinigais namuose arba piniginėje laikė apie 67 proc. respondentų, į terminuotąjį indėlį jas padėjo 27 proc. respondentų, laisvas lėšas per pastaruosius 12 mėnesių investavo mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų.

Pasak LBA prezidentės ekonomistės dr. Eivilės Čipkutės, nors progresas finansinio raštingumo srityje matomas, tačiau dar yra kur stiebtis.

„Nemažos gyventojų dalies žinios yra nepakankamos ir šias spragas būtina ištaisyti. Ne tik dėl galimybės geriau tvarkytis asmeninius finansus – bazinės žinios padeda atpažinti situaciją ir apsisaugoti nuo pastaruoju metu labai suintensyvėjusių sukčių. Tam reikalingas visų: finansų įstaigų, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų susitelkimas. Esame tikri, kad pasiekti pokyčių galima tik valstybėje sukūrus finansinio ir skaitmeninio raštingumo ugdymo strategiją bei ją nuosekliai įgyvendinant“, – pabrėžė E. Čipkutė.

Akademinės bendruomenės atstovai pritaria minčiai, kad metas į padėtį pažvelgti plačiau – tiek analizuojant priežastis, tiek brėžiant ateities tikslus.

„Toks lėtas bendros situacijos gerėjimas ir net geriausi pasiekti rezultatai – tik 60 proc. finansų valdymo ir taupymo srityje, suponuoja mintį, kad jau neužtenka pavienių iniciatyvų keliant Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą. Panašu, kad reikalingi sprendimai jau valstybės lygmenyje. Nors, mano nuomone, valstybės strategija finansiniam ir skaitmeniniam ugdymui turėtų būti orientuota į visų gyventojų grupių ugdymą, vis tik pagrindinis dėmesys turi būti skirtas jaunimui.

VILNIUS TECH jau daugiau nei 20 metų dėstome asmeninių finansų valdymą Finansų, Ekonomikos ir Vadybos programose. Džiugina ir tai, kad pastaruoju metu šis dalykas vis dažniau įtraukiamas ir į techniškųjų specialybių studijų programas. Tačiau finansinio raštingumo, finansinės elgsenos ir finansinio intelekto ugdymas turi prasidėti žymiai ankstesniame amžiuje. Tai turi būti įtraukta į mokyklų programas“, – teigė VILNIUS TECH Finansų inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Algita Miečinskienė.

Mokėti elgtis su pinigais – tarsi rašyti ir skaityti

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė pažymi, kad, finansinis raštingumas jau keletą metų Pasaulio ekonomikos forumo yra minimas prie bazinių raštingumo gebėjimų, tokių kaip mokėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti. „Finansinis raštingumas tampa ypatingai svarbus sparčios finansinių technologijų plėtros amžiuje. Finansinio intelekto bei finansinio raštingumo ugdymas prasideda šeimoje. Todėl kiekvienas iš mūsų galėtų prisiimti atsakomybę ir pradėti ugdyti kaip savo asmeninį finansinį raštingumą, taip ir savo vaikų, taip prisidedant prie Lietuvos socialinės ir ekonominės gerovės“, – akcentavo dekanė.

Anot specialistų, pavieniai edukaciniai projektai bei tęstinės iniciatyvos neabejotinai turi įtakos indekso rodikliui. Tačiau ryškesni pokyčiai šioje srityje prašosi ilgesnio laiko ir didesnio indėlio.

„Tyrimas ir jo rezultatai kelia dvejopus jausmus – viena vertus, rezultatai kuklūs ir pažanga tikrai nedidelė. Kita vertus, ilgą laiką šioje srityje ir nebuvo ryškesnių socialinių iniciatyvų – didesnį dėmesį finansiniam raštingumui stebime paskutinius 3–5 metus. Bet kokie mokslai užtrunka, tad rezultatą ir ypač jo augimo kryptį galime vertinti su doze optimizmo“, – rezultatus komentavo sociologas Ignas Zokas, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas.

Daugiau informacijos:

Valerija Kiguolienė

LBA komunikacijos vadovė

Mob. tel. +370 670 30408

El. p. valerija.kiguolienė@lba.lt

Pranešimą paskelbė: Aistė Veberaitė, UAB „Publicum“

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą