Politika ir teisė

Lietuvos delegacija Kyjive aptarė karo iššūkius Ukrainos verslui

2022 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kyjive besilankanti Lietuvos delegacija surengė posėdį su Ukrainos pramonininkų ir verslo lygos, vadovaujamos Anatolijaus Kinacho, vadovais. Posėdyje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, nariai Andrius Kupčinskas, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus ir Mindaugas Skritulskas, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas Aurimas Antanaitis, Susisiekimo ministerijos patarėjas Aidas Rimkevičius, Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Susitikime taip pat dalyvavo Ukrainos pramonininkų ir verslo lygos pirmasis viceprezidentas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Ukrainoje Sergejus Prokhorovas, Ukrainos statybininkų konfederacijos prezidentas Levas Revazovičius ir vykdomasis direktorius Čerbakas Aleksandras ir kiti.

A. Kinachas kalbėjo, kad karas tęsiasi ir kelia naujus iššūkius, 35 proc. ekonomikos neveikia, sunaikinta daug infrastruktūrinių objektų. Iki prasidedant karui prekyba su Lietuva sudarė 48 proc., todėl šiandien kaip niekad svarbu plėtoti ekonominius ryšius, prekybą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius akcentavo, kad Lietuvos bendruomenė ir verslas padeda visais įmanomais būdais Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje. Lietuvos politinių partijų sutarimu gynybai skiriama 2,5 proc. BVP ir ruošiamasi jį padidinti iki 3 proc. Lietuva radikaliai pertvarkė savo energetiką ir visiškai atsisakė energijos išteklių (dujų, naftos, elektros energijos) iš Rusijos. Elektros energijos sektorius sparčiai pertvarkomas, siekiant padidinti energetinę nepriklausomybę, skatinami nepriklausomi gamintojai, kurių šiuo metu jau yra apie 20 000, planuojama, kad per artimiausius metus jų padaugės iki 30 000. Elektros energijos gamintojams iš saulės iki 10 kw skiriama 30 proc. valstybės parama investicijoms.

Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas A. Karalius pabrėžė, kad po karo vyks realūs atstatymo darbai: reikės atstatyti mokyklas, stotis ir kitą infrastruktūrą, todėl svarbu nustatyti, kurie sektoriai bus prioritetiniai. Taip pat svarbu, kokiomis lėšomis darbai bus finansuojami, paramos fondu, banku ar kitais finansiniais instrumentais.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas kalbėjo, kad yra labai svarbu užtikrinti dotacijų panaudojimo skaidrumą. Pranešėjas siūlė atstatymo darbus vykdyti naudojantis skaitmeninio projektavimo galimybėmis, kas atitiktų ES taikomus statybų standartus. Taip pat paminėjo, kad būtina išspręsti statybos technikos ir darbuotojų draudimo klausimus, nes šiuo metu ES draudimo bendrovės tokio draudimo neteikia. D. Gedvilas siūlė pasinaudoti finansinių fondų kūrimo, pvz., Suomijos pavyzdžiu, kai verslas sukūrė fondą, skirtą konkrečiai Suomijos prekėms finansuoti.

Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius pabrėžė, kad svarbu išgirsti abiejų šalių institucijų atstovų įžvalgas ir pasiūlymus, nes laikas nelaukia ir tinkamus sprendimus reikia rasti nedelsiant.

Ukrainos atstovai dėkojo Lietuvai už teikiamą pagalbą ir pastebėjo, kad pagalba iš ES, JAV ir Jungtinės Karalystės ateina lėtai. Prašė Lietuvos delegacijos būti Ukrainos advokatais ir palaikyti jos siekius visuose formatuose, renginiuose ir tarptautiniuose susitikimuose.

Toliau delegacija pasidalijo į dvi grupes. Viena grupė susitiko su Ukrainos žemdirbių, grūdų asociacijos ir žemės ūkio tarybos atstovais, o kita delegacijos dalis skyrė dėmesį statybos klausimams susitikdami su Statybos konfederacijos vadovais.

Ukrainos grūdų asociacijos prezidentas Nikolaijus Gorbočivas kalbėjo, kad didžiulis iššūkis išgabenti apie 90 mln. tonų grūdų (30 mln. t. – pernykščio derliaus, 60 mln. t. – šių metų derliaus) įvertinant tai, kad dalis grūdų saugyklų subombarduota ir grūdų laikyti nebus kur. Jei nebus išspręsta ši problema, tikėtina, kad šiais metais nuskurs 50 proc. ūkininkų, o kitais metais, negaudami pajamų už užaugintą produkciją, ir likusieji.

Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrijus Dykunas akcentavo, kad 17 proc. BVP sudaro žemės ūkis, ir nors valstybė skiria 80 proc. garantijas žemdirbiams, lėšų labai trūksta. Šių metų derliui nuimti trūksta apie 6–8 mlrd. eurų. Jo nuomone, išeitis – ES fondas paskoloms žemdirbiams. Taip pat pirmininkas paminėjo, kad dabar kaip niekad reikalinga plati geležinkelio vėžė iki Klaipėdos (apie 300 km). Jo teigimu, būtina konkretizuoti kas suprantama kaip „solidarumo linijos“ ES dokumentuose, taip pat akcentuoti, kad grūdai yra strateginis krovinys. Pranešėjas pabrėžė, kad Ukrainos žemdirbiams reikia 16 mln. t. degalų per metus (10 mln. t. dyzelino ir 6 mln. t. benzino), kuriuos galima būtų įsivežti tiek geležinkeliu tiek auto cisternomis.

Susisiekimo ministro patarėjas A. Rimkevičius sakė, kad atidaryti uostus Ukrainai yra vienas iš prioritetų. 25 mln. t. krovinių per metus galėtų būti eksportuojami per Klaipėdos jūrų uostą. Jo teigimu, ministerija intensyviai dirba, kad sutrumpintų muitinės procedūrų trukmę iki dviejų valandų, kurios dabar užtrunka iki 3–4 dienas.

Susitikime taip pat dalyvavo Umanės miesto vicemeras Olegas Vumanas, kuris dėkojo už paramą ir sakė, kad Ukrainos viduryje esanti Umanė rudenį susidurs su šildymo problema, nes visa centralizuoto šildymo sistema yra dujinė. Vicemeras domėjosi, kuris Lietuvos miestas galėtų būti partneris, pasidalysiantis gerąja praktika pertvarkant centralizuoto šildymo sistemą ir taip užtikrinant normalias šildymo sąlygas šaltuoju metų periodu gyventojams ir įmonėms. Lietuvos delegacijos vadovas K. Starkevičius siūlė pasidomėti Utenos miesto pavyzdžiu, jo teigimu, problemas galima spręsti renovuojant pastatų vidaus šildymo sistemas.

Antra grupė, vadovaujama D. Gedvilo, aptarė svarbius klausymus, susijusius su statybų sektoriumi. Viena iš svarbiausių problemų teikiant pagalbą Ukrainai buvo įvardyta tai, kad nėra galimybių apdrausti statybose naudojamą techniką ir darbuotojus.

Posėdyje akcentuota, kad šią problemą reikia spręsti kuo skubiau. Kitas iššūkis yra tai, kad ukrainietiški standartai neatitinka ES standartų, taip pat priešgaisrinių normų, todėl negalima perkelti skaitmeninių projektų iš Lietuvos į Ukrainą jų nemodifikavus. O tai padaryti yra labai sudėtinga. Ukrainos statybininkų konfederacija suprato išsakytas problemas ir pažadėjo kuo skubiau spręsti šiuos klausimus su teisės aktų leidėjais.

 

Pranešimą paskelbė: Nerijus Vėta, Lietuvos Respublikos Seimas

Parašykite komentarą