KPPP, remiantis Lietuvos įstatymine baze, skirta kelių priežiūrai ir plėtrai. Valstybinės reikšmės keliams – magistraliniams, krašto ir rajoniniams, kurių bendras ilgis siekia 21,32 tūkst. kilometrų, skiriama 75 proc. KPPP lėšų ir tai yra vienintelis šių kelių finansavimo šaltinis iš Lietuvos biudžeto. Valstybinės reikšmės keliais vyksta 80 proc. Lietuvos transporto eismo. Savivaldybės turi savo biudžetus, iš kurių skiria lėšas vietinės reikšmės keliams bei gatvėms ir tai yra pagrindinis vietinės reikšmės kelių finansavimo šaltinis. Be to, Lietuvos savivaldybėms papildomai iš KPPP tenka 20 proc. lėšų ir jos gauna didžiąją dalį iš 5 proc. rezervo lėšų. Kauno miesto savivaldybės keliams 2009 metais iš viso skirta 11,16 mln. litų, kuriuos ji naudoja savo nuožiūra: didžiąją dalį KPPP lėšų savivaldybė šiemet nutarė skirti tilto A statybai į Nemuno salą, o dėl 3,04 mln. litų nėra pasirašiusi finansavimo sutarties, kur norėtų šias lėšas panaudoti. Per 2008 metus Kauno miesto savivaldybė nepanaudojo apie 1 mln. litų KPPP lėšų, dėl to jos buvo perskirstytos kitoms savivaldybėms. Atlikus analizę, kaip pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybė naudoja KPPP lėšas, paaiškėjo nemažai trūkumų ir neefektyvaus KPPP lėšų naudojimo atvejų. Pagarbiai Lietuvos automobilių kelių direkcija
