Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – LAMPSS), išnagrinėjęs LR Vyriausybės 2017-03-01 nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą, priėmė sprendimą pritarti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) siūlymui sujungti finansavimo grupes, siekiant sumažinti jų skaičių ir padidinti normines studijų kainas, jeigu po šių žingsnių Ministerija imsis ir kitų veiksmų, svarbių aukštojo mokslo gyvybingumui ir pažangumui užtikrinti. Tai:
- didesnis ir lankstesnis studijų krepšelių perskirstymas, leidžiantis metai iš metų nepanaudojamus krepšelius, kurių perteklius kasmet, jau kone dešimtmetį, ypač juntamas tiksliųjų mokslų ar kitose tarp jaunimo nepopuliariose studijų programose, nukreipti į programas tų studijų, kurios svarbios valstybės raidai ir visuomenės poreikiams, o likusius nepanaudotus perteklinius krepšelius naikinti, jų lėšas nukreipiant į norminės studijų kainos didinimą;
- paieška alternatyvaus studijų krepšeliui finansavimo modelio, kuris padėtų išspręsti metai iš metų prastėjančios studijų kokybės problemą, daugiausia susijusią su aukštųjų mokyklų priverstiniu poreikiu priimti kuo daugiau studentų, siekiant užsitikrinti pakankamą finansavimą, o tai sudaro palankias sąlygas į aukštąsias mokyklas įstoti nepasirengusiems ir tinkamos motyvacijos studijuoti neturintiems asmenims, siekiantiems diplomo, o ne žinių;
- dėstytojų mokslinio darbo apmokėjimui skirti tiesioginį, o ne projektinį finansavimą, kai moksliniai tyrimai rutiniškai vykdomi nuolat, metai iš metų. Šiuo metu taikomas krepšelio modelis nenumato realaus finansavimo dėstytojo vykdomam moksliniam darbui, vadinasi, aukštosios mokyklos, keldamos dėstytojams reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus turint pedagoginį etatą, verčia dėstytojus mokslinį darbą dirbti neatlygintinai, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 48 straipsnyje nurodyta, kad „priverčiamasis darbas draudžiamas“, taigi dėstytojui, vykdančiam mokslinius tyrimus, turi būti mokamas teisingas darbo užmokestis už jo atliekamą mokslinį darbą. Mokėti dėstytojui už jo mokslinį darbą iš jo jau uždirbto pedagoginio darbo užmokesčio LAMPSS nelaiko teisingu mokėjimu už darbą;
- per mokslo skatinimo fondus skatinti tik priešakinius mokslinius tyrimus, kurie nepatenka į ilgalaikes mokslo tyrimų kryptis arba kurių finansavimo intensyvumas nėra pakankamas reikšmingam moksliniam proveržiui pasiekti.
LAMPSS norminės studijų kainos didėjimą vertina kaip būtiną, nes to neatlikus ir toliau liks galioti netobulas ankstesnės vyriausybės taikytas finansavimo modelis, kurio esminiai trūkumai yra šie:
- Valstybė, taigi kartu ir mokesčių mokėtojai, už valstybės lėšomis ugdomą studentą mokėjo brangiau, nei už ugdymą mokėjo savo lėšomis studijuojantis studentas. Ilgalaikėje perspektyvoje tai lėmė:
- mažesnį nei viešai deklaruota dėstytojų darbo užmokesčio augimą;
- itin mažą nepedagoginio ir nemokslinio personalo darbo užmokesčio augimą;
- studijų stipendijų studentams nedidėjimą.
- Ankstesnės kadencijos vyriausybės pasirinktas finansavimo modelis devalvuoja aukštojo mokslo kainą, skatina aukštojo mokslo stagnaciją, nes studijos ir mokslas metai iš metų tampa vis nerentabilesni. Taip yra dėl to, kad aukštasis mokslas, kaip paslauga, vis labiau santykinai pinga, brangstant kitoms paslaugoms ir prekėms. Dėl šios priežasties vis dar stebimas aukštojo mokslo kokybės prastėjimas ir aukštojo mokslo patrauklumo mažėjimas.
- Šiuo metu taikomas finansavimo modelis iki 2025 m. neleidžia pasiekti deklaruojamo dėstytojų darbo užmokesčio augimo ne mažiau kaip 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
LAMPSS atkreipia dėmesį, kad vykdant aukštojo mokslo ir studijų reformas neturi būti taikoma ydinga ankstesnių vyriausybių praktika, kai mažinant vienų aukštųjų mokyklų finansavimą buvo didinamas kitų aukštųjų mokyklų finansavimas ir gerinamos jų veiklos sąlygos.
LAMPSS pritars LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojamai pertvarkai, jeigu ši įsipareigos ir garantuos, kad tiek reformos vykdymo metu, tiek ir jai pasibaigus nepablogės nė vienos aukštosios mokyklos veiklos sąlygos, dėl kurių nukentėtų jos darbuotojai arba pablogėtų studijų kokybė.
LAMPSS viliasi, kad ši Vyriausybė bei LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pajėgios garantuoti tolygią aukštojo mokslo sistemos pažangą, ir palaikys, jeigu jos savo sprendimais užtikrins tolygią pažangą visame aukštojo mokslo sektoriuje, o ne susitelks į atskirų aukštųjų mokyklų konkurencingumo didinimą.
LAMPSS taryba
Pranešimą paskelbė: Sigitas Vaitkevičius, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas
