Lietuvos architektų rūmai apibendrino su Lietuvos kultūros tarybos finansine parama 2018 m. nuveiktus darbus ginant ir užtikrinant architektų autorių teises.
Visus metus vykdyta stebėsena parodė, jog gerbiančių ir ignoruojančių architektūrinę autorystę straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje kiekis pasidalina maždaug per pusę – iš 1035 straipsnių apie architektūrą autoriai nurodyti 585 kartus. Atliktas architektų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, jog kita problematiškiausia sritis, kur neminimi autoriai architektai, yra reklamos sektorius. Šioje srityje galima išskirti nekilnojamo turto vystymo puslapius ir informacinius stendus prie statybviečių. Rūmai atkreipia dėmesį, jog pareiga viešinant kūrinį visada nurodyti jo autorių (-ius) yra įtvirtinta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Rūmai žiniasklaidos priemonėms ir Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijai bei Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijai išsiųs oficialų raštą, atkreipdami dėmesį į šią ydingą praktiką.
Rūmų taryba pateikė poziciją dėl reklamos, instaliacijų, dekoracijų ant pastatų įrengimo. Ji pabrėžė, jog tai privalo būti derinama su architektu kaip kūrinio autoriumi. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, jog architektūros kūrinio savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Rūmų tarybos vertinimu, reklamos įrengimas ant pastato nelaikomas jo praktiniu naudojimu. Reklamos įrengimas nederinant su autoriumi gali pakeisti pastato architektūrinę išraišką, dėl ko jis nebeatitiks Architektūros įstatyme įtvirtinto vientisos architektūrinės idėjos kriterijaus. Tarybos teigimu, reklamos kūrėjai ir pastatų savininkai ar nuomininkai turėtų derinti reklamos vietą ir dizainą su pastatų autoriais, nes tai bent jau iš dalies sureguliuotų tiek reklamos estetiką, tiek jos derėjimą ir proporcijas pastato dalies ar viso pastato erdvinėje struktūroje.
Neseniai startavo vieša architektų kūrinių duomenų bazė „Architektai ir jų kūriniai“, kurios tikslas – sustiprinti architektų autorių teisių savipriežiūrą, vykdyti monitoringą, užtikrinantį architektų autorių teisių apsaugą, ir sudaryti sąlygas visuomenei identifikuoti konkretaus kūrinio autorių (-ius). Duomenų bazė padės ieškantiems architekto ar norintiems sužinoti, kas kūrė konkretų objektą. Taip pat ji bus patogus ir naudingas įrankis architektams, siekiantiems apsaugoti savo kaip autorių teises, bei vykdantiems Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekse ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytą pareigą susisiekti su autoriais. Bazėje, kuri buvo parengta Kultūros ministerijos ir Rūmų lėšomis, talpinami tik Lietuvos architektų rūmų narių – atestuotų architektų – kūriniai, ji bus nuolatos pildoma.
Aktyviai veikta ir informuojant bei gilinant žinias apie autorių teises architektūros srityje. Rūmų iniciatyva birželio pradžioje į Lietuvą atvyko 2 autorių teisių srities ekspertės – dr. Esther van Zimmeren (Antverpeno universitetas, Belgija) ir dr. Merima Bruncevic (Geteborgo universitetas, Švedija). Jos skaitė viešas paskaitas, taip pat buvo surengta tarpinstitucinė diskusija, kurios labai reikėjo siekiant parengti siūlymus autorių teisių reguliavimo tobulinimui architektūros srityje.
Per šiuos metus Rūmai suteikė ir daugiau nei 100 individualių konsultacijų žodžiu autorių teisių klausimais Rūmų nariams ir įvairioms institucijoms. Rūmų svetainėje pateikti išaiškinimai į dažniausiai užduodamus klausimus dėl autorių teisių perdavimo, projektų keitimo.
Nors matyti akivaizdus poreikis tęsti pradėtus darbus šioje srityje, tačiau LKT finansavimas autorių teisių gynimui kitais metais pratęstas nebus. Veiklos apimtys atstovaujant ir ginant architektų autorių teises ateityje priklausys nuo Rūmų narių apsisprendimo skirti tam dalį nario mokesčio.
Pranešimą paskelbė: MIGLĖ ANGELOU , Lietuvos architektų rūmai
