Laisvalaikis

Laikas po žiemos atgaivinti kiemo veją – kokie žingsniai svarbiausi? Pataria apželdinimo ekspertas T. Gurskas

Šylant orams įsibėgėja sodo darbai. Pasak agronomo, apželdinimo specialisto Tautvydo Gursko, norint ir vėl džiaugtis vešlia bei žalia veja, reikalinga jai skirti šiek tiek laiko ir pastangų. Specialistas pastebi, kad dauguma mažiau patyrusių vejų savininkų mano, kad pavasarį vejos atgaivinimui pakanka jos tręšimo. „Jeigu jūsų veja yra vieno sezono, ypatingo pasiruošimo nereikia ir dažniausiai ją galima tręšti iš karto, kai tik sušyla žemė ir jos temperatūra siekia ne mažiau kaip 5-7 laipsnių šilumos. Ilgamečių vejų savininkams iki tręšimo teks atlikti keletą papildomų darbų“, – pasakojo agronomas Tautvydas Gurskas.

Ankstyvoji pavasarinė vejos priežiūra

Pirmas žingsnis pavasarinėje vejų priežiūroje yra aeravimas arba skarifikavimas. Kad žemė greičiau įšiltų ir veja pradėtų leisti naujus gražius ir sveikus ūglius, iš jos pirmiausia reikia pašalinti senos žolės likučius. Tam yra skirti vejos skarifikavimo arba šukavimo metodai. „Skarifikavimas – tai dirvos įpjovimas apie 1 cm gylį ir senų žolių, lapų iškėlimas į paviršių. Jis atliekamas specialiu aparatu arba taip pat galima rinktis ir skarifikavimo grėblį. Šukavimas yra paprastesnis metodas, tinkamas, jeigu veja yra puikios būklės. Esant nedideliam vejos plotui, tai galite padaryti su specialiu vejos šukavimo aparatu arba paprasčiausiu grėbliu“, – patarė T. Gurskas. Jis pabrėžia, kad  aeravimą verčiau rinktis senos vejos atgaivinimui, kuomet veja sunkiai geria vandenį, dirva yra „sunki“. Aeravimo metu dirva subadoma tam skirtais įrankiais: motorizuotu ar mechaniniu aeratoriumi, taip užtikrinant, kad vejos šaknys gautų deguonies. Aeruoti vejos plotą derėtų tik tuo atveju, jeigu dirva yra per sunki arba daug trypiama sezono metu, o ant jau išaeruotos vejos reiktų pabarstyti puraus juodžemio sluoksnį arba smėlio.

Apželdinimo specialistas pažymi, kad tiek skarifikavimą ar šukavimą, tiek ir aeravimą reikia atlikti tuomet, kai veja yra nešlapia, nes  tuomet apsivelia įrankių peiliai, bet ir ne per sausa, kadangi tokiu atveju minėti įrankiai neįpjaus dirvos. „Geriausia, kai dirva yra šiek tiek drėgna. Atsižvelgdamas į šių metų balandžio mėnesio orų prognozes, siūlau palaukti, kada pasibaigs gausiai lietingos dienos ir tuomet imtis šių darbų. Priminsiu,  kad vertėtų pažymėti laistymo sistemas, purkštukus, šviestuvus ir šulinėlius, kad jų nepažeistumėte aštriais įrankiais. Dažnas, to nepadaręs, vėliau stipriai gailisi“, – pabrėžė agronomas T. Gurskas.

Vejos pjovimas ir atsodinimas

Žolės pjovimas yra kitas darbas, kurį derėtų atlikti po šukavimo ar aeravimo, prieš tręšimą. Pjaunant veją svarbu, kad dirvos paviršius būtų sausas. „Veją pjaukite 2–3 cm aukštyje, kad saulė greičiau įšildytų dirvos paviršių ir skatintų naujų ūglių, stiebų ir lapų augimą. Sena veja pirmą kartą pavasarį turi būti nupjaunama kuo trumpiau“, – kalbėjo T. Gurskas. Dažnai, dėl įvairių priežasčių atsiradusius tuščius vejos plotus reikia  atsėti užbėrus žolės sėklų, geriausiai tokios pačios rūšies, kaip ir visa veja.

Subalansuotas pagrindinių elementų kiekis

Paskutinis žingsnis gražios vejos link – tinkamų trąšų pasirinkimas. Anot T. Gursko, veją tręšti reikėtų kartą per mėnesį, o vejų „bėdos“ gali išduoti, kokių elementų jai trūksta labiausiai. Pavyzdžiui, sulėtėjęs žolės augimo tempas išduoda azoto, o silpnos augalo šaknys rodo kalio trūkumą. Kad būtų išvengta ligų ir veja gražiai žaliuotų, dirvoje turi būti subalansuotas kiekis azoto, fosforo ir kalio elementų. „Pavasariui derėtų rinktis trąšas, kurių sudėtyje būtų daug mikro ir makro elementų, tokių kaip kalis, fosforas, azotas, kurie padės vejai greičiau atsigauti po žiemos sezono, atstatyti imunitetą, greičiau sužaliuoti ir suvešėti. Pavasarį, renkantis trąšas, būtina atkreipti dėmesį, kad jos būtų bechlorės“, – kalbėjo agronomas. Pasak jo, reikėtų rinktis greito veikimo trąšas, kurios jau kitą dieną po tręšimo būna ištirpusios.

Kita dažna vejų problema –  samanos. „Samanos paprastai atsiranda tuose plotuose, kur trūksta saulės šviesos, ilgiau užsilaiko drėgmė. Todėl tokiais atvejais patariu rinktis specialias trąšas, prisotintas geležimi. Pastaroji medžiaga mažina samanų plitimą. Išbarstę trąšas, nepamirškite nusišluoti trąšos likučių nuo terasų, takų, trinkelių“, – patarimais dalijosi T. Gurskas.

Pranešimą paskelbė: Arturas Skairys , AB „Kauno Grūdai“

Parašykite komentarą