Studijos

Kuriamos sąlygos valstybės archyvų veiklos plėtrai

Siekdama sukurti teisines prielaidas pokyčiams, kurie įgalintų valstybės archyvų veiklos pažangą ir  skatintų jų teikiamų paslaugų plėtrą, Vyriausybė Kultūros ministerijos teikimu pritarė Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisų ir papildymų projektui.

Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės archyvai iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių galės perimti saugoti jų registruose ir valstybės informacinėse sistemose esančius duomenis, kurie reikšmingi istoriniams ir kitiems valstybės dokumentinio paveldo tyrimams.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. numatoma išplėsti valstybės archyvams nustatytas funkcijas – papildomai įtraukti kultūrinės edukacijos funkciją.

Siekiant užtikrinti didesnį valstybės archyvų teikiamų mokamų paslaugų įkainių nustatymo objektyvumą ir skaidrumą, numatyta dalį Kultūros ministerijai, kaip valstybės politiką formuojančiai institucijai, nebūdingų funkcijų perduoti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai. Įstatymo pataisų projekte nustatoma, kad detalų mokamų paslaugų sąrašą ir įkainių apskaičiavimo tvarką tvirtina kultūros ministras, o šių paslaugų įkainius ir jų teikimo tvarką nustato Lietuvos vyriausiasis archyvaras, tokiu būdu aiškiai atskiriant abiejų subjektų kompetencijas. Siūloma, kad ši nuostata taip pat įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d.

 Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisų ir papildymų projektas teikiamas svarstyti Seimui.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Parašykite komentarą