Studijos

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius: vienas geriausių būtų kovoti su dezinformacija – užbėgti jai už akių

Buvusio JAV viceprezidento Huberto H. Humphrey‘aus vardu pavadintoje stažuotėje, kuri yra Fulbrighto mainų programos dalis, vienintelis iš Lietuvos dalyvavęs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sako, kad ši pandemija, deja, tapo puikia terpe plisti propagandai, skatinti kraštutinumus, skaldyti ir kartu silpninti visuomenę, o visi su pandemija susiję mitai yra nesėkmingos kovos su dezinformacija pasekmės. Į šią ir kitas su propaganda bei dezinformacija susijusias temas, būdus kovoti su melagienomis gilintasi tris savaites trukusioje stažuotėje.

Viena jos dalis buvo skirta diskusijoms su Vašingtono universiteto akademine bendruomene. Šis universitetas, įkūręs Informuotos visuomenės centrą (angl. Center for an Informed Public), pripažintas pateikusiu geriausią modelį dezinformacijos ir neteisingos informacijos srityje. Šis centras užsiima ne tik medijų ir informacinio raštingumo inkorporavimu į kitas universitetų programas, bet ir šios srities tyrimais, faktų patikra, informacinės erdvės stebėsena. „Telkdamas specialistus centras stengiasi dekonstruoti potencialiai pavojingas žinutes, pateikti objektyvią ir teisingą informaciją dar stipriai nepasklidus dezinformacijai. Kai neteisinga žinutė būna paskleista ir dažnai nuolat atkartojama, tampa sunku pakeisti žmonių požiūrį ir nuomonę, nes jie jau suklaidinti. Matyt, užbėgimas už akių yra vienas efektyviausių kovos būdų. Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, be jokios abejonės, apčiuopiamos naudos atneša edukacija, medijų raštingumas, kritinės nuomonės, kritinio mąstymo gebėjimo formavimas. Tai tolesnės ir ne tokio greito poveikio priemonės“, – teigia V. Gasparavičius.

Pasak jo, dezinformacijos srautas yra tikrai labai didelis, įvairus, su skirtingais naratyvais, o pati dezinformacija pasaulyje skleidžiama mobilizuojant tiek finansinius, tiek žmogiškuosius resursus. Kultūros viceministras pastebi, kad visos pasaulio šalys susiduria su šiomis problemomis, o propagandos skleidimo technikos praktiškai visur vienodos. „Dvi pagrindinės kryptys, iš kurių ateina propaganda, – Kinija ir Rusija, o JAV jaučia ir tam tikrą Irano poveikį. Retoriniu išlieka klausimas, kiek šios dvi valstybės bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus, tačiau panašu, kad neretai jų tikslai sutampa, tik jų galbūt siekiama skirtingomis priemonėmis“, – pastebi kultūros viceministras.

Antroji stažuotės dalis buvo skirta susitikimams su JAV Valstybės departamento, jo agentūrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pastarosios itin aktyviai veikia informacijos ir medijų srityje, ypač kovodamos su dezinformacija. V. Gasparavičiaus teigimu, Amerikoje siekiama, kad faktus tikrintų, su propaganda kovotų ir jos žalą visuomenei aiškintų ne valstybinės institucijos, o nepriklausomi ekspertai, mokslininkai, tyrėjai, žurnalistai ir kiti, veikiantys šioje terpėje. Tad čia svarbus vaidmuo tenka nevyriausybinėms organizacijoms, kurios sėkmingai išnaudoja savo potencialą. Su „Freedom House“ atstovais viceministras aptarė tarptautinį žiniasklaidos kontekstą, Lietuvos aktualijas ir mūsų žiniasklaidos situaciją, pristatė medijų rėmimo modelio pertvarką. V. Gasparavičius džiaugiasi, kad Lietuva JAV organizacijoms yra žinoma, o mūsų informacinė erdvė ir pastangos dekonstruoti melagienas – matomos.

Viena susitikimuose pasikartojusių temų skirta pandeminei situacijai ir su ja susijusioms sąmokslo teorijoms: „Būdų suklaidinti daug, o tas klaidinimas po truputėlį tampa tokiu antimokslu. Visi mitai, susiję su pandemija, yra kova su pasekmėmis. Pabandėme pažvelgti, kas galėtų būti tas lūžio taškas, kuris atneštų tam tikrą proveržį ne bėgant paskui traukinį ir ne kovojant su dezinformacijos apie pandemiją pasekmėmis. Priėjome prie vienareikšmio atsakymo, kad tai būtų mokslas.“ Kita vertus, pastebi V. Gasparavičius, visuomenė turi mažai įgūdžių tikrinti faktus, labai trūksta kritinio mąstymo. Dabartinis milžiniškas informacijos srautas, jo gausa ir prieštaringumas lemia, kad informaciją tampa vis sunkiau analizuoti kritiškai.

„Suklaidinimo ir informacijos atnešimo ant lėkštutės bei pateikimo būdai yra tiek mokslininkų, tiek su valstybės saugumu susijusių struktūrų akiratyje. Pavyzdžiui, žinutę pertransliuoja Kremliaus ruporai, tada ji atsiranda neutraliame prorusiškame medijos kanale, tuomet kažkokiu būdu papuola į regioninę žiniasklaidą kažkur JAV ir galiausiai „The Washington Post“ perspausdina straipsnį, kuriame gal ne visai tiesiogiai, bet vis tiek pacituojamos tos melagienos. Tačiau žodžio ir nuomonės laisvė yra didžiulė vertybė ir didžiulė, deja, silpnybė kovojant su hibridiniais dalykais arba manipuliavimu. Tai yra tam tikra demokratijos kaina, kurią tenka mokėti. Turime tai suprasti ir susimokėti tas sąskaitas, dėdami pastangas tiek į edukaciją, tiek medijų raštingumą ir tiesioginį poveikį kovoje su propaganda“, – pabrėžia V. Gasparavičius.

Jo įsitikinimu, svarbus vaidmuo čia tenka tautinėms mažumoms, todėl tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys turi daryti viską, kad nekiltų nė menkiausio preteksto separatizmui, nes tautinės mažumos gali būti pasitelkiamos kaip įrankis skaldyti, poliarizuoti visuomenę, siekti jos erozijos tikslų. Kultūros viceministro požiūriu, esminį proveržį galėtų atnešti vienoda Europos Sąjungos nuomonė, ypač Vokietijos nusiteikimas, kuris šiuo metu nėra labai palankus kovoti su dezinformacija ir propaganda.

Apibendrindamas V. Gasparavičius teigia, kad svarbiausia – socialinis stebėjimas ir prevencija gaudant, sisteminant ir dekonstruojant potencialias, žalą galinčias atnešti žinutes: „Kartais gal sunku pataikyti, bet geriau dekonstruoti 9 žinutes, kurios gal ir nepaplistų, ir vieną, kuri tikrai plistų ir darytų žalą, negu iš viso to nedaryti. Visi supranta edukacijos reikšmę, tačiau jos rezultatas bus matomas tik po keliolikos metų. Dekonstruojant melagienas būtina remtis autoritetingais ir ištirtais dalykais, o skleidžiant melą juk nebūtina niekuo remtis. Tą „britų mokslininkų“ paskleistą informaciją turi faktais paneigti mokslininkai, turintys pasitikėjimą visuomenėje. Juk propaganda apima iš principo visus mūsų gyvenimo aspektus.“

Viena Kultūros ministerijos veiklos visuomenės informavimo politikos srityje krypčių – informacinėms grėsmėms atspari, raštingumo gebėjimus besiugdanti visuomenė. Prie medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymo prisideda Kultūros ministerijos organizuojamas renginių ciklas „Tarp eilučių“, Medijų forumas, mokymai pavaldžių įstaigų tinklui bendradarbiaujant tiek su kitomis šalies institucijomis, tiek Jungtinės Karalystės Ministro Pirmininko kabinetu. Kultūros ministerija taip pat dalyvauja Nacionalinio medijų ir informacinio raštingumo tinklo veikloje, prisideda prie konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ organizavimo, inicijuoja žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio įvertinimo tyrimus. Kitąmet numatoma parengti Medijų edukacijos per bibliotekų tinklą programą.

Pranešimą paskelbė: Agnė Grinevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Rekomenduojame
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose
 
Keltuvų nuoma
 
LightPlex Bond Retention Shampoo Plauko jungtis atkuriantis šampūnas, 250ml
 
ECCO Exohike Men's Cocoa Brown 45

Parašykite komentarą