Laisvalaikis

Kultūrizmo čempionė pasidalijo purių ir sočių veganiškų varškėčių receptu

Sveikos mitybos entuziastai visame pasaulyje vis dažniau pasuka augalinės mitybos keliu, ji sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. ,,Vasarą veganiškai maitintis yra kur kas lengviau ir smagiau, nes įvairiausių šviežių produktų apstu – tiek parduotuvėse, tiek darže, tiek miške“, – teigia kultūristė Deimantė Šiaulytė, veganiškai besimaitinanti jau penkerius metus. Sportininkė dalijasi savo istorija ir patarimais pradedantiesiems veganams.

D. Šiaulytė per penkerius metus, kai valgo vien tik augalinį maistą, sako matanti didžiulį pokytį prekybos centrų asortimente, tinkančiame veganams. „Ypač paskutiniais metais pastebėjau, kad parduotuvių lentynose atsirado daugybė nematytų veganams skirtų produktų – ėmiau juos pirkti ir ragauti, labai įdomu. Vien augalinio pieno rūšių gausa stebinanti. Ir dar vis atsiranda naujų prekės ženklų produktų“, – pastebi sportininkė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad didėja ne tik sveiko veganiško maisto pasiūla, bet ir ne itin sveikų produktų, kuriuos reikėtų traktuoti kaip desertus ir vartoti labai saikingai „Daržovių traškučiai, veganiški šokoladai ar kiti gardėsiai, turintys, pavyzdžiui, nemažai cukraus. Reiktų suprasti, kad vien pavadinimas „veganiška“ dar nereiškia, kad tai sveika. Svarbu mokėti atsirinkti produktus ir įdėmiai skaityti jų etiketes. Būna, kad žmonės pradeda maitintis veganiškai, bet ima ir priauga svorio, neatsakingai vartodami minėtus produktus“, – pastebi D. Šiaulytė.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, veganiškų produktų pardavimai šiemet išaugo net 40 proc., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Ir nors, pasak jos, tokie produktai parduotuvių lentynose pasirodė gana neseniai, juos pirkėjai renkasi vis dažniau.

„Per kelerius metus augalinių pieno produktų ir mėsos alternatyvų pardavimai išaugo dvigubai. Svarbu pabrėžti, kad tokiam ryškiam augimui daug įtakos turi sparčiai besiplečiantis asortimentas. Žmonės noriai išbando naujoves, o labiausiai pasiteisinę produktai įsitvirtina mūsų asortimente. Pasak mūsų tiekėjų, didžioji dalis žmonių, kurie perka augalinius produktus, yra visavalgiai. Atsižvelgdami į tai, įgyvendinome pokyčius savo parduotuvių lentynose – didesnėse „Maximos“ parduotuvėse neliko atskirų veganiško maisto skyrelių“, – sako E. Dapkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad veganiški produktai iš parduotuvių nedingo – buvo integruoti į produktų lentynas, jų asortimentas išplėstas, o veganiškų prekių nuo šiol bus galima įsigyti visose prekybos tinklo parduotuvėse. „Siekiame padidinti pirkėjų aktyvumą ir pasiekti atvirus naujovėms žmones. Dabar šie produktai lengviau atrandami ir pastebimi, užbaigėme veganiško maisto atskirtį“.

Gauti daug baltymų – nesudėtinga

„Parduotuvių lentynose randamos šviežios daržovės, vaisiai, uogos – tai naudinga ne tik veganams, bet ir visiems. Vasara – tai metas, kai galime pasiruošti ir užsišaldyti vertingų atsargų žiemai. Be to, juk išvažiavus į gamtą, neišleidžiant pinigų galima prisirinkti visokių skanių, sveikų, maistingų, vitaminų kupinų ingredientų: prieskoninių žolelių, uogų ir netgi neįprastų produktų, kurie kartais net neatrodo valgomi. Pavyzdžiui, veganai nevalgo bičių medaus, tad kai kurie „medų“ gaminasi iš kiaulpienių žiedų“, – pasakoja D. Šiaulytė.

Sportininkė atskleidžia, kad ne tik vasarą, bet ir žiemą jos kasdienį racioną daugiausiai sudaro uogos, kurias valgyti sportininkams yra didelė įpročio dalis. Taip pat daržovės, vaisiai, viso grūdo miltai, avižos, grikiai, sėklos, riešutai, ankštiniai produktai, sojos ir kiti baltymų šaltiniai. Ji itin vengia baltų miltų, nes jie nėra labai vertingi. Medų yra pakeitusi agavų, klevų sirupu, cukrų – ksilitoliu (beržų cukrumi) – alternatyvomis, nesunkiai randamomis daugelyje prekybos centrų.

„Svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota ir organizmas gautų visų reikiamų medžiagų. Kadangi esu sportininkė ir man labai svarbu gauti didesnį kiekį baltymų, vartoju sojos produktus – sojos pieną, tofu ir iš kviečių pagamintą seitaną. Tai yra mėsos pakaitalas, turintis nedidelį kiekį kalorijų. Iš seitano galima pasiruošti nors ir šašlykus ir vežtis į pikniką, kuriame draugai valgo mėsą. Labai svarbu, kad baltymai būtų gaunami ne iš vieno šaltinio“, – sako kultūristė.

Ji pažymi, kad dažnai girdi, jog ankštinės daržovės laikomos baltymų šaltiniu, tačiau jose vis dėlto daugiau angliavandenių. Nepaisant to, jos turi daug skaidulų ir yra neatsiejama pilnavertės mitybos dalis.

Pagerėjo sveikata

D. Šiaulytė pasakoja, kad anksčiau turėjo nemažai sveikatos problemų – dažnai sirgdavo ir turėdavo lankytis pas gydytojus, kraujo tyrimų rezultatai būdavo prasti. „Dabar pas gydytojus užsuku tik tam, kad būtų padaryti kraujo tyrimai – profilaktiškai pasitikrinti, ar viskas gerai, ar netrūksta kokių vitaminų, pavyzdžiui, D, kuris dažnam lietuviui yra problema“, – teigia sportininkė.

Be to, rinkdamasi veganišką mitybą, ji džiaugiasi, kad prisideda prie tvarumo puoselėjimo – tokie produktai paprastai gaminami tvariau. Pasak jos, nors kai kurie augaliniai produktai Lietuvoje ir yra brangesni nei kitose šalyse, apskritai maitintis veganiškai nėra brangiau – atvirkščiai, neretai gyvulinės kilmės produktai kainuoja daugiau negu augaliniai.

Išbandykite: veganiški varškėtukai – tofifiukai

D. Šiaulytė siūlo išbandyti itin jos mėgstamą veganišką receptą – varškėčius be varškės. Pasak jos, šie tofifiukai turi daug baltymų bei skaidulų, todėl yra itin sotūs. Ir be laktozės. Jie iškepa itin purūs, minkštučiai ir nebyra.

Reikės (vienai porcijai, 10 vnt.): 180 g natūralaus tofu, 50 g kuo labiau sunokusio banano, 40 g kokoso miltų, 12 g /2 v. š. maltų gysločio luobelių, 1 v. š. saldiklio, 1 a. š. kepimo miltelių, 1 v. š. obuolių acto, 150 ml vandens, vanilės skonio lašelių.

Gaminame: vandenį sumaišykite su gysločio luobelėmis ir leiskite išbrinkti. Sutrinkite bananą, supilkite obuolių actą, saldiklį, vanilės lašelius ir išbrinkusias luobeles, išmaišykite. Sutrinkite tofu pirštais, dėkite į bendrą masę ir darsyk išmaišykite. Kokoso miltus sumaišykite kartu su kepimo milteliais ir berkite į bendrą dubenį. Išmaišę formuokite tofifiukus ir dėkite ant kepimo skardos. Kepkite orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje apie 25–30 min., kol paruduos krašteliai. Skanu valgyti su graikišku mangų ar aviečių skonio sojos jogurtu bei paskaninti klevų sirupu.

Parašykite komentarą