Kovą, po penkis mėnesius trukusio kainų augimo, Lietuvoje ir visose kitose „Nord Pool“ prekybos vietose elektros energijos kainos mažėjo. Mūsų šalyje vidutinė mėnesio kaina krito 19 proc. ir buvo 48,02 Eur/MWh. Latvijos ir Estijos vidutinės mėnesio elektros energijos kainos mažėjo 26 proc. ir siekė 43,55 Eur/MWh.
Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 11,36 Eur/MWh iki 149,98 Eur/MW.
Praėjusį mėnesį vidutinė „Nord Pool“ sistemos elektros energijos kaina, lyginant su vasariu, sumažėjo 27 proc. ir buvo 34,21 Eur/MW.
Kovo pradžioje oro temperatūra buvo žemesnė už vidutinę metinę normą, tačiau antroje mėnesio pusėje įsivyravo šiltesni orai. Besikeičiančios oro sąlygos turėjo įtakos elektros energijos paklausai „Nord Pool“ regione ir jos kainų pokyčiams. Lyginant su vasariu, paklausa sumažėjo 5 proc., tačiau šių metų kovas buvo vėsesnis nei ankstesniais metais. Be to, dėl didesnio kritulių kiekio Šiaurės šalyse padidėjo vandens rezervuarų užpildymas, kuris 7 proc. viršijo ilgalaikę normą. Hidroenergijos gamyba taip pat buvo 4 proc. didesnė nei vasarį. Elektros energijos kainos sumažėjimui įtakos turėjo ir vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, palyginti su vasariu, išaugo 19 proc.
„Matome, kad Baltijos šalyse elektros energijos kainų tendenciją formavo energijos kainų pokyčiai kaimyninėse šalyse ir elektros energijos balansas. Praėjusį mėnesį energijos srautai iš Suomijos buvo 40 proc. didesni, o tai turėjo įtakos kainoms Latvijoje ir Estijoje. Kita vertus, srautai iš Švedijos SE4 zonos sumažėjo 38 proc., todėl Lietuvos pardavimo vietose elektros energijos kaina buvo didžiausia Baltijos šalyse“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Lietuvoje augo ir gamyba, ir vartojimas
Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas kovą siekė 2 466 GWh, tai yra 3 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą. Tai galima paaiškinti žemesne nei prieš metus oro temperatūra. Lietuvoje elektros energijos suvartota 4 proc. daugiau – 1 057 GWh. Latvijoje elektros energijos paklausa, palygini su 2020 m. kovu, padidėjo 2 proc. iki 639 GWh, Estijoje – 4 proc. iki 770 GWh.
Bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, lyginant su vasariu, sumažėjo 4 proc. iki 1 400 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba padidėjo 7 proc. iki 378 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba augo 19 proc. iki 696 GWh, o štai Estijoje gamybos apimtys mažėjo 38 proc. iki 326 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. visos jų suvartotos elektros energijos. Lietuva pasigamino 36 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 109 proc., Estija – 42 proc.
Kovą dėl padidėjusio vandens srauto į Dauguvą elektros energijos gamyba „Latvenergo“ hidroelektrinėse, palyginti su vasariu, padidėjo du kartus – buvo pagaminta 388 GWh. Tačiau gamybiniai pajėgumai buvo 18 proc. mažesni nei praėjusių metų kovą. Dėl mažesnės rinkos paklausos „Latvenergo TEC“ gamybos apimtys, lyginant su vasariu, sumažėjo 43 proc. iki 187 GWh, tačiau buvo beveik tris kartus didesnės nei praėjusių metų kovą.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Įmonių grupė pagamina daugiausiai žaliosios energijos Baltijos šalyse, o Europoje patenka į TOP3 „žaliausių“ gamintojų sąrašą. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 8500 įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko jau virš 21000 namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 500 bendrovių, yra įrengusi virš 400 saulės elektrinių bei 1,5 megavatų (MW) galingumo 1 mln. eurų vertės saulės parką pajūryje.
Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”