Viena skaitytoja skundžiasi „Nedažnai siunčiu laiškus, tačiau vis susiduriu su pašto naujovėmis, kurių nesuprantu. Visais laikais svarbiausia buvo adresas, o ne išgalvotas pasto indeksas. Šiuo metu pašte negaliu priduoti išsiųsti registruoto laiško, nes nežinau pašto kodo. Kaskart ieškoti didelėje nutrintoje knygoje pašte neturiu kantrybės. Negi mano laiško negaus, jei ant jo nebus parašytas pašto kodas?”.
Toks klausimas yra natūralus, nes šiuo metu iš visų korespondencijų ir siuntų siuntėjų reikalaujama užrašinėti ne tik gavėjo ir siuntėjo adresu, tačiau ir pašto kodus. Automatizavus pašto skirstymo sistemą Lietuvoje, visi laiškai ir siuntiniai skirstomi pagal pašto kodus, kurie priskirti tam tikrai adresų grupei. Tai padeda padalinti Lietuvą į regionus ir lengviau išskirstyti paštą nesigilinant koks kaimas ar miestelis kuriame regione yra.
Pasto kodai yra sudaryti iš Lietuvos ženklo „LT“ ir penkių skaičių kombinacijos, kuri nurodo adresų grupę tam tikrame regione. Gyvenamieji namai ir daugiabučiai gali dalinti vienu pašto kodu, stambesnės įmonės yra gavusios individualius pašto kodus.
Pirmą kartą pašto kodai Lietuvoje buvo pradėti naudoti 1967 m., kai juos įvedė SSRS. Pašto kodai buvo priskirti pašto skyriams, tad namai naudodavo tą pašto kodą, kuris priskirtas jų pašto skyriui. Visgi, kadangi tuo metu nebuvo automatizuotos sistemos, kodų sistema nedavė didelės naudos. Iš čia ir yra vis dar jaučiamas žmonių pasyvumas, manymas jog pašto kodai ir šiais laikais vis dar yra simboliniai, kaip ir sovietiniais laikais. Tačiau tai netiesa, šiuo metu visi siuntiniai pristatomi ir skirstomi būtent pagal pašto kodus.
Pašto kodų sistema remiasi ne tik Lietuvos paštas, tačiau ir kurjerių tarnybos. Todėl visuotinai pripažinta, jog pašto kodus reikia rašyti teisingus, tam kad laiškai neklaidžiotų.
