Verslas

Kodėl milijardinį potencialą turintis socialinio verslo sektorius Lietuvoje vegetuoja?

Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė

Lapkričio 17 d., pasaulyje ir Lietuvoje minime socialinio verslo dieną. Šia proga norisi atvirai pasidalinti įžvalgomis, kokia yra socialinio verslo situacija Lietuvoje ir kodėl reikia daugiau dėmesio skirti šio sektoriaus plėtrai.

Daugelyje šalių šis verslo modelis yra vertinamas ir ypač skatinamas valdžios, nes jo kuriamą vertę parodo gana įspūdingi skaičiai. Pavyzdžiui, Kvebeke, Vilniaus dydžio mieste socialinį verslą vysto per 11 tūkst. įmonių, kurios įdarbina 220 tūkst. darbuotojų ir 90 tūkst. savanorių. Jų pajamos siekia apie 48 milijardus Kanados dolerių. Socialiniai verslai demonstruoja didžiulį potencialą.

Lietuvoje šiandien socialinio verslo reguliavimas dar tik formuojasi: nesame įstatymu apsibrėžę kas yra socialinis verslas, todėl sunku jį reguliuoti ir skatinti tvarią jo plėtrą, kai tuo tarpu Europoje veikia virš 2 milijonų socialinių verslų, kurie sudaro net 10 proc. visų ES įmonių: daugiau nei apie 6 proc. ES darbuotojų dirba socialinės ekonomikos įmonėse Deja, bet pas mus šis rodiklis tesiekia 0,6 proc. Lietuvos rezultatas ne tik yra paskutinis tarp Europos Sąjungos šalių, bet ir esame smarkiai lenkiami kaimynų: Latvijos rodiklis – 2,2 proc., Estijos – 6,2 proc., Lenkijos – 2,3 proc.

Kokią situaciją turime Lietuvoje ir ko reikia sėkmingesnei socialinio verslo plėtrai?

2015 m. pavasarį Ūkio ministerija patvirtino Socialinio verslo koncepciją, o 2015 ųjų pabaigoje buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015–2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą.

2016 m. Ūkio ministerija išskyrė Lietuvos socialinio verslo kriterijų rekomendacijas, o 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programoje buvo iškeltas tikslas perduoti 15 proc. viešųjų paslaugų nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniam verslui ar kitiems nevalstybinio sektoriaus

Vyriausybė 2017 metais priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, kuriame buvo numatytas Socialinio verslo įstatymo inicijavimas ir priėmimas, tačiau teisiniame reguliavime tolimesnių sprendimų taip ir nebuvo nepriimta.

2018 metais buvo parengtas Viešųjų paslaugų perdavimo socialinio verslo subjektams įstatymo projektas, taikant individualias partnerystės priemones: viešasis pirkimas, koncesija, viešųjų ir privačių subjektų partnerystė. Pagrindinis šios priemonės tikslas buvo skatinti socialinio verslo plėtrą efektyvinant viešųjų paslaugų teikimo procesą, t. y. kad viešąsias paslaugas teiktų ne tik biudžetinės ir viešosios įstaigos, bet kad valstybė ar savivaldybė jas pirktų rinkoje iš socialinio verslo subjektų. Tačiau nesant socialinio verslo teisinio reguliavimo, ši priemonė nebuvo populiari.

Nuo „Socialinio verslo koncepcijos“ priėmimo praėjo 6 metai, kur buvo numatytas aiškus ekosistemos plėtros planas, tačiau viskas vyksta labai lėtai – vis dar nėra oficialaus teisinio apibrėžimo ir tinkamų sąlygų tvariai ir darniai socialinio verslo ekosistemos plėtrai.

2019 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) pateikė Lietuvai rekomendacijas ir pagrindinius uždavinius, kuriuos įgyvendinus būtų sudarytos sąlygos tvariam socialinio verslo augimui šalyje. Tačiau sunku skatinti darnų jo vystymąsi, kol trūksta socialinio verslo teisinio statuso, atviro ir lankstaus valstybės institucijų požiūrio į socialinio verslo kūrimą bei plėtrą, tarpusavyje suderintų socialinio verslo skatinimo priemonių, aiškumo dėl institucinės lyderystės. O svarbiausia – atviro dialogo. Taip pat, nėra finansinių priemonių socialiniams startuoliams išbandyti (patikrinti) socialinę inovaciją ir įvertinti jos tinkamumą konkrečiam kontekstui.

Jau ne vienerius metus Lietuvos socialinio verslo asociacija (toliau – LISVA) analizuoja gerąsias užsienio praktikas ir sėkmingo socialinio verslo prielaidas, organizuoja pagrindinių ekosistemų diskusijas ir atsakingoms institucijoms rengia pasiūlymus dėl sąlygų gerinimo. Ir kaip tik šiuo metu bendrai su partneriais, Europiniu tinklu „𝐃𝐢𝐞𝐬𝐢𝐬 𝐍𝐞𝐭𝐰𝐨𝐫𝐤“ yra analizuojamos užsienio šalių socialinio verslo teisinių sistemų gerosios praktikos.

Galimybių studiją kartu su LISVA rekomendacijomis dėl socialinio verslo plėtros planuojama pristatyti renginyje „Socialinio verslo plėtros nacionalinis dialogas“, kurį LISVA organizuoja kartu su „𝐃𝐢𝐞𝐬𝐢𝐬 𝐍𝐞𝐭𝐰𝐨𝐫𝐤“ – Europiniu tinklu apimančiu daugiau nei 20 šalių per pagrindines nacionalines federacijas ir paramos tinklus, kurie vieniją daugiau nei 90 000 organizacijų ir 1,2 mln. darbo vietų.

Renginio tikslas – aptarti tarptautinę gerąją teisinių bazių praktiką ir paruošti dirvą dialogui tarp pagrindinių Lietuvos ekosistemos suinteresuotųjų šalių, siekiant paspartinti socialinio verslo sektoriaus plėtrą šalyje. Susitikimo metu pasisakys aukštas pareigas užimantys Jungtinių tautų, Europos Komisijos ir EBPO atstovai, kolegos iš kitų šalių asociacijų bei praktikai. Šia inciatyva siekiama pašalinti šiuo metu atviro ir skaidraus dialogo apie šios srities viziją ir kryptis proveržiui trūkumą.

Jau dabar ryškėja keli dalykai – siekiant tvarios socialinio verslo ekosistemos plėtros būtinas visų ekosistemos šalių susikalbėjimas ir atviras dialogas, aiškiai įvardinant galimybes potencialą, poreikius ir išmoktas pamokas. Ypač yra svarbus socialinių verslininkų proaktyvumas ir įsitraukimas, jų kuriamo poveikio ir pokyčių demonstravimas.

Kodėl, ypač dabar svarbu skatinti socialinį verslą?

Susiduriame su sudėtingais iššūkiais, pavyzdžiui, klimato kaita, skaitmeninimas, didėjanti nelygybe ir demografiniai pokyčiai. Besitęsiantis karas Ukrainoje, energetikos ir ekonomikos krizės dar labiau apsunkino padėtį ir paskatinto suprasti, kad turime siekti įtraukties, kovoti su skurdu ir teikti geresnes socialines paslaugas. Be to, įveikiant neatidėliotinas šių krizių pasekmes, tampa akivaizdu, kad reikalingas esminis mūsų visuomenės pokytis, siekiant dar tvaresnio modelio tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu. Šia prasme socialinis verslas pirmauja dėl savo įsipareigojimo pirmenybę teikti žmonėms ir planetai.

Socialinio verslo potencialą pripažįsta bei vertina ir tradicinio verslo autoritetai. „Barclays“ verslo bankininkystės vadovė Hannah Bernard sako: „Pandemijos metu viso spektro verslas buvo išbandytas iki savo galimybių ribų, tačiau socialinių verslų demonstruotas atsparumas ir kūrybiškumas tęsiant savo augimą ir darant tiek daug gero – nepaisant šių iššūkių – stebina. Daugelis visuomenės ir aplinkos iššūkių, su kuriais susiduriame, tik stiprės, ir manome, kad socialinis verslas turi daug atsakymų. Didžiuojamės galėdami sustiprinti savo paramą šioms įmonėms, teikdami specialistų pagalbą ir naujas galimybes gauti finansavimą, nes jos ir toliau daro puikius darbus mūsų visuomenėje“.

Dėl karo Ukrainoje ir COVID-19 krizės sukeltų socialinių ir ekonominių padarinių, dar skubiau nei bet kada mums reikia pereiti prie atsparios ekonomikos ir visuomenės. Socialiniai verslai visame pasaulyje demonstruoja nepaprastą gebėjimą prisidėti prie atsparių bendruomenių stiprinimo ir kūrimo bei suvaldyti esminius pokyčius, be to įneša į šalies ekonomiką milijardines pajamas. Esu tikra, kad susitarus ir sutelkę bendras pastangas galime ir mes pasiekti proveržį socialinio verslo srityje.

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą