Sveikata

Ko nepavyko Amerikos prezidentams, žada pasiekti Europa: kovai su vėžiu mes didesnes pajėgas

„Startuojant naujajam Europos kovos su vėžiu planui ir minint NVI veiklos 90-metį, apima dviprasmiški jausmai, kai pasididžiavimas persipina su nerimu, neteisybės jausmu, bet kartu ir viltimi, kad jubiliejui skirtoje konferencijoje nuskambėję sveikinimų, linkėjimų, pasidžiaugimo žodžiai apramins optimizacijos ir integracijos siekių įsiūbuotas emocijas,” – sako POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Per artimiausius 7 metus Europa žada tapti ta pasaulio vieta, kurioje vėžys bus nugalimas, kur nuo vėžio galima išgelbėti 3 milijonus žmonių. Europoje gyvena apie dešimtadalis pasaulio populiacijos, tačiau būtent Europoje diagnozuojama ketvirtadalis pasaulio vėžio atvejų ir įvyksta  penktadalis pasaulio mirčių nuo vėžio. Praeitais metais Senajame žemyne diagnozuota 2,68 mln naujų vėžio atvejų ir 1,26 mln žmonių mirė nuo vėžio. Paskelbusi naująjį kovos su vėžiu planą Europa vienu iš prioritetų numato nacionalinių vėžių centrų įkūrimą tose šalyse, kurios, skirtingai nei Lietuva, neturi specializuotų onkologijos mokslą ir klinikinę praktiką jungiančių vėžio centrų.

Europos vėžio misijos vadovas prof. Walter Ricciardi, Tarptautinėje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) 90-mečiui skirtoje konferencijoje sveikindamas NVI darbuotojus, pabrėžė, kad tik vienybė ir komandinis darbas gali padėti įgyvendinti Europos kovos su vėžiu planą. „Man didelė garbė vadovauti Europos vėžio misijai. Per paskutinius dvejus metus kartu su asociacijomis, Europos Parlamentu, Europos Komisija, su ES šalimis narėmis išleidome rekomendacijas dėl prevencinių programų vykdymo, gydymo kokybės, galimybių gauti pačią tiksliausią diagnostiką ir geriausią gydymą, dėl galimybių vėžiu sergantiems Europos gyventojams pagerinti gyvenimo kokybę,“ – pasakė prof. W. Ricciardi.

Europos vėžio misijos vadovo nuomone, tik bendrai dirbdami galime pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Atminkime, kad kai su vėžiu kovoti bandė Jungtinės Valstijos, to padaryti nepavyko nei prezidentui R. Niksonui, nei prezidentui B. Obamai. Dėl vienintelės priežasties: buvo per mažai bendradarbiaujama. Europoje mes ta patirtimi dalijamės. Manau, Europa turi galimybę įgyvendinti šią misiją, bet turime veikti kartu. Tai įvyks Europos Sąjungos šalyse, tai įvyks Lietuvoje,“ – pasakė Europos vėžio misijos vadovas prof. Walter Ricciardi.

Europos vėžio institutų organizacijos akreditacijos tarybos vadovas prof. Simon Oberst, sveikindamas seniausią Baltijos šalyse akredituotą klinikinį vėžio centrą – Nacionalinį vėžio institutą su 90-mečiu, pabrėžė Europos vėžio centrų svarbą keliant onkologijos paslaugų kokybę Europoje. Europos kovos su vėžiu planas numato, kad iki 2030 metų kiekvienoje Europos valstybėje turėtų būti įsteigtas bent vienas akredituotas Vėžio kompetencijos centras, telkiantis apie save onkologinių paslaugų tinklą. „Kiekvienas europietis, susirgęs vėžiu, turi teisę gauti vienodai kokybiškas paslaugas visoje Europoje. Esate gyvybiškai svarbi Europos vėžio centrų tinklo dalis, atsakinga už kokybiškų paslaugų plėtrą šalyje,“ – sakė S. Oberst.

COVID-19 pandemijos pasekmė – blogesnė vėžio statistika

Anot NVI vadovės, prof. Sonatos Jarmalaitės, būtent pandemija neabejotinai taps faktoriumi, kuris lems dar didesnį sergamumą vėžiu Europoje, taip pat ir Lietuvoje: „Suskaičiuota, kad vien dėl COVID-19 pandemijos Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o kas antras žmogus su įtariamais vėžio simptomais negalėjo skubiai patekti pas specialistus. Artimiausiais metais gresia onkologinių susirgimų bumas, tad 2021 metus Europa pradėjo su nauju kovos su vėžiu planu, kurio tikslas – sumažinti mirčių nuo vėžio skaičių, gyventi ilgiau ir sveikiau“, – sako NVI vadovė.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, šiandien vienas iš pagrindinių onkologijos klausimų – sergančiųjų gyvenimo kokybė. „Kiekvienam pacientui labai svarbu žinoti, jog jis galės sugrįžti į įprastą gyvenimą. Europiniame kovos su vėžiu plane numatyta steigti netolygumų stebėsenos registrą, taip pat įgyvendinti elektroninės pacientų kortelės įdėją, kuri leis žmogui laisvai judėti ES šalyse ir, reikalui esant, kreiptis ir gauti paslaugas bet kurioje šalyje,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.

Naujojo kovos su vėžiu plano iniciatyvos Lietuvoje – sveikos gyvensenos įtvirtinimas, supratimo apie vėžį didinimas, siekis į vėžio patikros programas įtraukti 90 proc. atitinkamų amžiaus grupių gyventojų, šiuolaikinės vėžio diagnostikos ir inovatyvaus gydymo prieinamumas visiems, onkologinių paslaugų tiklo plėtra bei geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimas vėžiu sergantiems.

Pacientams ir Seimui rūpi daugiausia onkologinių pacientų gydančios įstaigos likimas

Pasak N. Čiakienės, kai emocinės paramos vėžiu sergantiems ir psichologinės pagalbos poreikis yra kaip niekad didelis, papildomo nerimo besigydantiems ar stebimiems pacientams sukėlė informacija dėl ketinimo reorganizuoti NVI. „Turbūt retas mūsų ryžtumėmės kapitaliniam geros būklės ir puikiai funkcionuojančio būsto remontui tuo pat metu, kai „ant patalo“ atsigultų tėvai ar į namus reikėtų parsivežti tik gimusius mažylius. Matant medikų pastangas, norėtųsi matyti ir aiškų Vyriausybės planą, kaip bus tvarkomasi su COVID pasekmėmis kovos su vėžiu srityje. Statistika rodo, kad tūkstančiai vėžio atvejų vis dar yra nediagnozuoti, visoje Lietuvoje gydytojai praneša apie seniai nematytų, užleistų onkologinių susirgimų piką, pirminė sveikatos priežiūros grandinė nebeveikia kaip anksčiau, gydytojai išgyvena pervargimo ir perdegimo sindromus,” – vardijo problemas POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Kad Nacionalinis vėžio institutas privalo išsaugoti vientisumą ir veikti kaip savarankiška įstaiga, akcentavo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas: „Sunku būtų įsivaizduoti onkologinę pagalbą be jūsų instituto. Šitas jubiliejus sutinkamas esant tam tikrai įtampai. Seimo sveikatos reikalų komitetui atstovauju šeštą kartą, todėl žinau, kad absoliučiai visose kadencijose buvo bandymų jus sujungti, prijungti, apjungti. Ir štai, prieš kelerius metus atsirado įstatymas, kuriuo buvo įteisintas įstaigos statusas. Šiandien jūsų steigėjas yra ir Švietimo, mokslo ir sporto, ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Netrukus tapsite viešąja įstaiga. Tai irgi užtikrins tam tikrą jūsų finansinį stabilumą. Todėl prašyčiau ir premjerės, ir Sveikatos apsaugos ministro bent vieną kadenciją leisti šitai įstaigai pagalbą ligoniams teikti ramiai. Ypač, per pandemiją,“ – kalbėjo A. Matulas.

Pacientų sąmoningas įsitraukimas į gydymo procesą lemia geresnius gydymo rezultatus

Pasak POLA direktorės N. Čiakienės, šiais laikais, kaip niekada anksčiau, pacientų, medikų ir viešojo valdymo specialistų bendruomenėms aktualus bendradarbiavimas ir komandinis darbas. „Aš išties tikiu, kad mes visi siekiame tų pačių tikslų: kuo geresnių gydymo rezultatų susirgusiems. Visgi, tai nėra lengvai pasiekiama. Šiame procese persipina tokie veiksniai kaip kokybiško ir veiksmingo gydymo prieinamumas, būtiniausių vaistų įperkamumas, novatoriškų terapijų, procedūrų, klinikinių tyrimų plėtra. Ne mažiau svarbus ir pacientų pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema, pasitikėjimas savo gydytoju, sąmoningas įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas gydymo procese. Visgi mūsų apklausa rodo, kad tik ketvirtadalis pacientų žino, kaip įsitraukti į savo sveikatos priežiūros ar gydymo procesą, daugiau kaip pusei jų sunku suprasti gydytojo pateikiamą informaciją, trečdalis neišsako nuomonės dėl paskirto gydymo. Nors tyrimai rodo, kad aktyvus pacientų įsitraukimas ne tik padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų, bet ir apsprendžia sklandesnę sveikatos priežiūros sistemos veiklą, trumpina laukimo eiles ir padeda pasiekti geresnį lėtinių ligų valdymą, pasigendame Vyriausybės dėmesio pacientų edukacijai ir jų sveikatos raštingumo gerinimui,” – sako POLA direktorė.

Pranešimą paskelbė: Juventa Sartatavičienė, Nacionalinis vėžio institutas

Rekomenduojame
 
TOMS Geo Lace Women's Alpargata Black 40
 
GEOX Kilwi Girl J02D5B0MABC Pink C8172 32
 
Camper Peu Cami 17665-014 Black 42
 
Crocs™ Crocband™ Black 44,5
 
BIOMECANICS 212164 Blanco/Multi 27

Parašykite komentarą