Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. gegužės-birželio mėnesiais atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Iš viso apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18-74 metų iš visos Lietuvos.
„Reputacijos tyrimą nuspręsta atlikti, nes mums rūpi pacientų nuomonė, o nenorėdami vadovautis gandais ir stereotipiškai nusistovėjusia nuomone apie sveikatos priežiūros įstaigas, norėjome sužinoti tikrąją visuomenės poziciją ir sužinoti, ką reikia tobulinti“, – pasakoja Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Tyrimo rezultatai parodė, kad per pastaruosius trejus metus Kauno klinikose lankėsi (gydėsi, konsultavosi, lankė kitą žmogų) 37 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Kauno klinikas palankiai vertina septyni iš dešimties apklaustųjų (72 proc.), nepalankiai – tik 1 proc. Kas ketvirtas gyventojas nuomonės šiuo klausimu neturi. Net 90 proc. Kauno klinikose besilankiusių respondentų Kauno klinikas laiko patikimiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. „Tai – didžiulis mūsų atsidavusių gydytojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų pastangų įvertinimas, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Apklausos rezultatai geri, bet kiekvieno paciento susidaryta neigiama nuomonė mums – svarbus signalas, kad teigiamų pokyčių reikia ženkliai daugiau.“
Asmeninė patirtis gydantis ar lankant kitus besigydančius žmones lemia geresnius teigiamus Kauno klinikų vertinimus ir teigiamas asociacijas. „Kuo daugiau informacijos ir asmeninės patirties žmogus turi, tuo geriau vertina šią įstaigą, o neigiamiems ar neutraliems vertinimams daugiau įtakos daro netiesioginė informacija – žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija arba pažįstamų pasakojimai“, – komentuoja tyrimą atlikusios bendrovės vadovė Rasa Ališauskienė.
Net 93 proc. Kauno klinikų pacientų, ligoninėje besilankiusių per pastaruosius 3 metus, yra patenkinti teikiamų paslaugų kokybe. „Geresni vertinimai yra tų žmonių, kurie Kauno klinikose lankėsi asmeniškai arba lydėjo savo artimąjį, o prastesni vertinimai yra tų, kurie net nėra susidūrę su mūsų ligonine – tik girdėję. Tai rodo, kad žmonės neretai Kauno klinikas vertina inertiškai, besiremdami išoriniais šaltiniais – pasakojimais ar istorijomis žiniasklaidoje“, – sako Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Išgirdus Kauno klinikų pavadinimą, absoliučiai daugumai respondentų kyla teigiamos asociacijos. Šis pavadinimas siejamas su veiklos specifika – gydymu, darbuotojų profesionalumu, pažangia įranga ir patikimumu.
Stipriausiomis Kauno klinikų savybėmis respondentai laiko platų teikiamų paslaugų spektrą, pažangią įrangą, aukštą personalo kvalifikaciją ir gerą reputaciją. Turintys asmeninę lankymosi Kauno klinikose patirtį žmonės visas įstaigos savybes vertina geriau nei tokios patirties neturintieji.
Prireikus ir turint galimybę rinktis, Kauno klinikas rinktųsi 63 proc. visų Lietuvos gyventojų, nesirinktų – 9 proc. Tarp turinčių asmeninės patirties Kauno klinikose, šią ligoninę rinktųsi 89 proc. respondentų. Dažniausiai nurodomi nesirinkimo motyvai – atstumas (per toli) ir asmeninės patirties trūkumas. Šias priežastis nurodė beveik pusė respondentų – 47 proc. „Tai reiškia, kad Kauno klinikų Lietuvos žmonės nesirenka dėl racionalių priežasčių, o ne prastos patirties“, – vertina A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė. Toks vertinimas būdingas visų Lietuvos vietovių gyventojams.
Svarbiausi informacijos šaltiniai apie Kauno klinikas – artimųjų ir pažįstamų pasakojimai, asmeninė patirtis ir tradicinės žiniasklaidos teikiama informacija. Žiniasklaidos teikiama informacija yra ypač svarbi nesilankiusiems Kauno klinikose. „Nors apklausa parodė, kad mūsų pacientai sveikatos priežiūros paslaugomis yra patenkinti, mes nestovime vietoje ir strategiškai dirbame gerindami teikiamų paslaugų kokybę bei diegdami paciento centriškumo principą ligoninėje“, – pabrėžia prof. R. Jurkevičius.
Tyrimo rezultatai atspindi 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą.
Kauno klinikų informacija, „Baltijos tyrimų“ duomenys
Pranešimą paskelbė: Karolina Vaikšnoraitė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas