Tikriausiai sutiksite, kad verslumas – skatintinas reiškinys. Vienokios ar kitokios verslo formos pasirinkimas – ne tik galimybė realizuoti idėjas, bet ir valstybės mokesčių iždo papildymas. Tačiau žvilgsnis iškart užkliūva už žodžio „skatintinas“. Jei būtų parašyta „skatinamas“, iškart suprastume, kad verslas gali džiaugtis paspirtimi. Deja, realybėje situacija kartais būna ne pati optimistiškiausia. Tad kyla klausimas, ar kurios nors verslo formos (pavyzdžiui, veikla su verslo liudijimu) yra kuo nors pranašesnės už kitas. Atsakymų į šį klausimą rastume įvairių. Labai tikėtina, kad jie būtų paremti patirtimi. PVZ: jei parašėte grožio salono verslo planą, įkūrėte pavyzdžiui, mažąją bendriją, pasisekė „įsukti“ pelningą verslą, tai veikiausiai šitokia veiklos forma ir bus rekomenduojama. Jei sklandžiai vystoma UAB,…

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA pritaria Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvai steigti profesinius kompetencijų centrus, nes dabartinė profesinio mokymo sistema neatitinka verslo ir šalies ūkio poreikių. „Pramonės įmonės nuolat atkreipia dėmesį, kad švietimo įstaigų paruošiamų specialistų skaičius ir iš dalies specialybių spektras neatitinka verslo poreikių. Dėl neefektyviai organizuotos švietimo sistemos nukenčia ir verslas, negaunantis reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, ir patys moksleiviai ar studentai, nerandantys darbo pagal savo specialybes“, – sakė LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas. Jo teigimu, šias problemas galima išspręsti profesinį mokyklinį mokymą pradėjus vykdyti pameistrystės mokymo forma – kuo anksčiau jaunimą integruojant į darbo pasaulį, dar mokymosi metu suteikiant žinias, kurios bus reikalingos darbo vietoje. Fizinių ir technologijos mokslų…

Maisto parduotuves pirkėjai užplūsta ne tik po darbų, bet ir per pietų pertraukas, ir būtent jose vis dažniau pasirūpina pietumis bei įvairiais užkandžiais. Prekybininkų atstovai sako, kad pirkėjų pagausėjimas per pietus ypač juntamas Lietuvos didmiesčių centruose įsikūrusiose parduotuvėse, o pardavimai jose tokiu metu, lyginant su dienos vidurkiu, išauga iki 16 proc. Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, per pietus į parduotuves gyventojai skuba siekdami papietauti pigiau nei kavinėse ar restoranuose, o dažniausiai tam renkasi įvairius konditerijos gaminius, valgyti paruoštus pietų rinkinius, sumuštinius, vaisius ir daržoves. „Didmiesčių centrinėse dalyse įsikūrusios parduotuvės šiokiadieniais 11-13 val. iš tiesų sulaukia gerokai daugiau pirkėjų, o pardavimai jose tokiu metu išauga maždaug 12-16…

Gegužės 16 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje vyks konferencija „Inovacijos ir verslas – profesiniame mokyme! Pameistrystės kelias“. Pramonės įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad švietimo įstaigų paruošiamų specialistų skaičius ir iš dalies specialybių spektras neatitinka verslo poreikių. Dėl neefektyviai organizuotos švietimo sistemos nukenčia ir verslas, negaunantis reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, ir patys moksleiviai ar studentai, nerandantys darbo pagal savo specialybes. Šias problemas galima išspręsti profesinį mokymą pradėjus vykdyti pameistrystės mokymo forma – kuo anksčiau jaunimą integruojant į darbo pasaulį, dar mokymosi metu suteikiant žinias, kurios bus reikalingos darbo vietoje. Konferencijoje bus pristatytas kompetencijų centrų vaidmuo vystant ir plėtojant pameistrystę – mokymą darbo vietoje, taip pat karjeros planavimas pasinaudojant partnerystės…

Profesinės mokyklos slenkstį Nerijus Poliakas peržengė, dar gerai nežinodamas, kuriuo keliu eiti. „Prisipažinsiu, baigęs mokyklą, nebuvau nusprendęs, kuo noriu būti. Tuo metu specialybę rinkausi gana atsitiktinai, tačiau ilgainiui mokydamasis susipažinau su daugiau profesinėje mokykloje dėstomų įdomių sričių – ypatingai susidomėjau metalo apdirbimu,“ – pasakoja Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro absolventas, šiandien – profesijos mokytojas ir įmonės „Standa“ CNC frezavimo staklių operatorius–programuotojas N. Poliakas. – Metalo apdirbimo staklininko profesija nebuvo Jūsų pirmasis pasirinkimas. Susidomėjimas šia sritimi gimė vėliau. Kas paskatino mokytis naujo dalyko? – Tuo metu mokiausi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Transporto ir verslo skyriuje. Ten yra įrengtos įvairios dirbtuvės, jose – šaltkalvystės ir kitokia metalo…

Kovo pradžia daliai Lietuvos vežėjų – pats darbymetis. Kovo 8-ąją moterys trokšta būti apipiltos gėlėmis – ir visai nesvarbu, kad nei tulpės, nei rožės mūsų klimato juostoje dar neauga. Tūkstančius gėlių reikia pristatyti iš Olandijos į Lietuvą, tačiau dar didesnis gėlių poreikis – Maskvoje. Pervežimo įmonei vadovaujantis Jonas Valeckas, paklaustas, kiek krovininių vilkikų šiuo metu juda Maskvos kryptimi, sako, kad į tą pusę išsiųsta „viskas, kas juda“. Vežėjai prasitaria, jog pastaruoju metu Rytų kaimynų muitinės pareigūnai vis dažniau nusprendžia užlaikyti krovinius. Po tokių patikrinimų rožes jau galima vežti ne į Maskvą, o tiesiai į šiukšlyną. Bijodami baltarusių į Maskvą važiuoja per Estiją Bendrovės „Stolvika“ vadovas Stanislav Olenkovič sako, jog jo…

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė. Pati M. Medineckienė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigė Statybos technologijų ir vadybos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas, stažavosi Vengrijoje ir Švedijoje, šiuo metu baigia doktorantūros studijas Švedijos Karališkajame technikos institute, siekia įgyti antrą daktaro laipsnį.…

Dinamiškas verslo pasaulis skatina darbdavius ieškoti naujų, efektyvių ir ilgalaikėje perspektyvoje veiksmingų darbuotojų įsitraukimo didinimo sprendimų. Todėl vis dažniau įmonės atsigręžia į neuromokslu pagrįstas personalo valdymo praktikas, kurios padeda daug giliau pažvelgti į kolektyve vykstančius procesus, atrasti gilumines priežastis, kodėl darbuotojai nepasiekia reikiamo rezultato darbe, yra nemotyvuoti, dirba neefektyviai. Pirmieji Lietuvoje tokią praktiką diegiantys personalo valdymo ir darbuotojų ugdymo partneriai FITIN tikina, kad darnų organizacijos klimatą vadovams ir personalo specialistams kurti yra gerokai paprasčiau, kai atsižvelgiama į bazines žmonių reakcijas ir jas veikiančius socialinius veiksnius. „Neuromokslo tyrimai aiškiai įrodė, jog žmogus reaguoja į tam tikrus socialinius veiksnius visiškai taip pat, kaip reaguotų į fizines grėsmes. T. y., įvairiose socialinėse ir…

Nuo 13 metų Agne Zuokienė (45 m.) kelis kartus per savaitę tarsi į tikrą darbą eidavo į Lietuvos radiją, kur skaitydavo žurnalistų parengtus tekstus. „Jaunimo laidų redakcija prisijaukino mane, o aš iš vidaus mačiau jų virtuvę, man ji patiko, įstojau mokytis žurnalistikos, o po metų tapau nuolatine Jaunimo laidų redakcijos žurnaliste“, – prisimena Agnė Zuokienė. Dabar jau verslininkei, fondo „Nedelsk!“ įkūrėjai po daugybės metų pertraukos žurnalistės profesiją teks prisiminti – Agnė tapo viena iš naujos „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Moterų balsas“, kurios premjera eteryje vasario 2 dieną 21.30 val., vedėja. Agne, kuo žurnalisto profesija jums atrodė ypatinga? Tai nuostabiausia profesija, nes tobulėji kasdien – sutikdamas ypatingus žmones ir juos kalbindamas.…