Technologijos, internetas, kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, laikrodžiai ir ne mažiau išmanios apyrankės – tai dalykai be kurių tūkstantmečio kartos atstovai neįsivaizduoja savęs. Šios 1980-2000 metais gimusios kartos asmenis dažniausiai lydi neigiamos reakcijos, o iš jų rankų praktiškai niekada nedingsta išmanieji įrenginiai. Nors įvairios apklausos rodo, kad būtent toji „išpuikusi“ karta dirba sunkiai bet kurioje savo pasirinktoje srityje. Tam, kad pritrauktų geriausius savo srities tūkstantmečio kartos specialistus, darbdaviai ateityje turės pasiūlyti daug daugiau nei tik patrauklų darbo užmokestį ar galimybę dirbti gerai vertinamoje kompanijoje. Tad kaip ateityje atrodys darbo vieta pagal šios kartos atstovus? Kokia darbo vietos kultūra privilios tūkstantmečio kartos atstovus? Prognozuojama, kad iki 2025 m. maždaug 75 proc. darbo…

Darbo rinkos prognozės, vertinant10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas.Jostaps pagrindu tiek daugelyje verslo sričių – viskas bus dar labiau optimizuojama, analizuojama, programuojama bei reikalaus technologinių žinių, tiek asmeniniame gyvenime. Šiuo metu Lietuvos IT sektoriuje labiausiai trūksta programuotojų, kompiuterių sistemų analitikų bei programinės įrangos testuotojų. Pasak Europarlamentaro ir technologijų entuziasto Antano Guogos, šalyje šiuo metu fiksuojamas vidutiniškaidvigubai mažesnis programuotojų skaičius nei Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu Estija turi net tris kartus daugiau programuotojų nei Lietuva. Skaičiuojama, kad šios kvalifikacijos specialistų trūkumas iki 2020 m. išaugs iki rekordinio skaičiaus – 83 proc., tad šalyje trūks net apie 11 tūkst. IT specialistų. „Būdamasseptynerių ašauginau pomidorus,…

Vidutinis darbo užmokestis antrą ketvirtį augo lėčiau negu pirmą ketvirtį. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių praėjusį ketvirtį buvo 839 eurai ir per metus padidėjo 8,7 procento. Sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis šalyje rodo, kokią įtaką darbo rinkoje daro darbuotojų trūkumas ir palanki vidaus bei išorės ekonominė padėtis, dėl kurios dauguma įmonių visgi gali mokėti daugiau savo darbuotojams. Be to, darbuotojų lūkesčiai dėl didesnės algos spartėja, todėl atsiranda taip vadinamoji algų ir kainų augimo spiralė. Antrą ketvirtį vidutiniam metiniam vidutinio atlyginimo pokyčiui šalyje įtaką vis dar darė tai, kad minimali mėnesio alga (MMA) buvo 30 eurų, arba 8,6 proc. didesnė negu prieš metus. Tiesa, vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau…

Nors iki šiol vis dar gajus stereotipas, kad turguje dažniau lankosi vyresnio amžiaus žmonės, realybė yra kitokia. Tyrimų rezultatai rodo ir patys prekybininkai pastebi, kad jaunimas taip pat mėgsta apsilankyti senas prekybos tradicijas turinčiuose turguose. Vieno didžiausių ir moderniausių šalyje Centrinio Kauno turgaus atstovas Jonas Plenta sako, kad nemažą dalį turgaus lankytojų sudaro jauni žmonės. „Įvairių tyrimų duomenimis lankytojai nuo 18 iki 35 metų pas mus sudaro apie 40 proc. visų pirkėjų. Tiesą sakant, jauni žmonės visada buvo reikšminga turgaus pirkėjų dalis. Vieni seka tėvų pavyzdžiu ir mėgsta apsipirkti turguje, daug kas turguje ima ieškoti šviežesnių natūralesnių produktų kai sukuria šeimas ir susilaukia vaikų. Nemažai jaunų žmonių turgaus pirkėjų gretas…

Trečiadienį, rugpjūčio 9-ą dieną, vyks tarptautinė konferencija suvirintojų tarptautinio profesinio mokymo galimybių pristatymui ir aptarimui. VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro organizuojamoje konferencijoje „Suvirintojo klaidos kaina“ bus diskutuojama apie suvirintojui būtinus gebėjimus, meistriškumo poreikį Lietuvos pramonėje. Renginio metu bus pristatomos galimybės įgyti tarptautinio suvirintojo kvalifikaciją. „Mūsų mokymo centras tapo pirmąja profesinio mokymo įstaiga Lietuvoje, kuriai suteikta teisė vykyti tarptautinį suvirintojų mokymą pagal tarptautinę akreditaciją turinčias mokymo programas. Iki šiol tarptautinio suvirintojo mokymai buvo teikiami tik aukštosiose Lietuvos mokyklose inžinerinio lygmens profesijų siekiantiems asmenims“, – sako VJDRMC direktorius Mindaugas Černius. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus įmonės turi tenkinti personalo kvalifikacijai keliamus aukštus reikalavimus, įtvirtintus tarptautiniuose suvirinimo standartuose, reglamentuojamuose Tarptautinio suvirinimo instituto,…

Tikriausiai sutiksite, kad verslumas – skatintinas reiškinys. Vienokios ar kitokios verslo formos pasirinkimas – ne tik galimybė realizuoti idėjas, bet ir valstybės mokesčių iždo papildymas. Tačiau žvilgsnis iškart užkliūva už žodžio „skatintinas“. Jei būtų parašyta „skatinamas“, iškart suprastume, kad verslas gali džiaugtis paspirtimi. Deja, realybėje situacija kartais būna ne pati optimistiškiausia. Tad kyla klausimas, ar kurios nors verslo formos (pavyzdžiui, veikla su verslo liudijimu) yra kuo nors pranašesnės už kitas. Atsakymų į šį klausimą rastume įvairių. Labai tikėtina, kad jie būtų paremti patirtimi. PVZ: jei parašėte grožio salono verslo planą, įkūrėte pavyzdžiui, mažąją bendriją, pasisekė „įsukti“ pelningą verslą, tai veikiausiai šitokia veiklos forma ir bus rekomenduojama. Jei sklandžiai vystoma UAB,…

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA pritaria Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvai steigti profesinius kompetencijų centrus, nes dabartinė profesinio mokymo sistema neatitinka verslo ir šalies ūkio poreikių. „Pramonės įmonės nuolat atkreipia dėmesį, kad švietimo įstaigų paruošiamų specialistų skaičius ir iš dalies specialybių spektras neatitinka verslo poreikių. Dėl neefektyviai organizuotos švietimo sistemos nukenčia ir verslas, negaunantis reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, ir patys moksleiviai ar studentai, nerandantys darbo pagal savo specialybes“, – sakė LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas. Jo teigimu, šias problemas galima išspręsti profesinį mokyklinį mokymą pradėjus vykdyti pameistrystės mokymo forma – kuo anksčiau jaunimą integruojant į darbo pasaulį, dar mokymosi metu suteikiant žinias, kurios bus reikalingos darbo vietoje. Fizinių ir technologijos mokslų…

Maisto parduotuves pirkėjai užplūsta ne tik po darbų, bet ir per pietų pertraukas, ir būtent jose vis dažniau pasirūpina pietumis bei įvairiais užkandžiais. Prekybininkų atstovai sako, kad pirkėjų pagausėjimas per pietus ypač juntamas Lietuvos didmiesčių centruose įsikūrusiose parduotuvėse, o pardavimai jose tokiu metu, lyginant su dienos vidurkiu, išauga iki 16 proc. Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, per pietus į parduotuves gyventojai skuba siekdami papietauti pigiau nei kavinėse ar restoranuose, o dažniausiai tam renkasi įvairius konditerijos gaminius, valgyti paruoštus pietų rinkinius, sumuštinius, vaisius ir daržoves. „Didmiesčių centrinėse dalyse įsikūrusios parduotuvės šiokiadieniais 11-13 val. iš tiesų sulaukia gerokai daugiau pirkėjų, o pardavimai jose tokiu metu išauga maždaug 12-16…

Gegužės 16 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje vyks konferencija „Inovacijos ir verslas – profesiniame mokyme! Pameistrystės kelias“. Pramonės įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad švietimo įstaigų paruošiamų specialistų skaičius ir iš dalies specialybių spektras neatitinka verslo poreikių. Dėl neefektyviai organizuotos švietimo sistemos nukenčia ir verslas, negaunantis reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, ir patys moksleiviai ar studentai, nerandantys darbo pagal savo specialybes. Šias problemas galima išspręsti profesinį mokymą pradėjus vykdyti pameistrystės mokymo forma – kuo anksčiau jaunimą integruojant į darbo pasaulį, dar mokymosi metu suteikiant žinias, kurios bus reikalingos darbo vietoje. Konferencijoje bus pristatytas kompetencijų centrų vaidmuo vystant ir plėtojant pameistrystę – mokymą darbo vietoje, taip pat karjeros planavimas pasinaudojant partnerystės…