Karantino režimu per pandemiją gyvenančios šalys netruko pastebėti, kad tuštesnės gatvės ir keliai nepakeitė rizikingą vairavimą mėgstančių vairuotojų elgesio. Nuo Niujorko iki Vilniaus stebima ta pati tendencija: greičio matuokliai toliau intensyviai „šaudo“ pažeidėjus ir jų skaičius, deja, nemažėja.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad eismo intensyvumas dėl karantino sumažėjo reikšmingai, bet ne dramatiškai.
„Tenka pastebėti, kad nemažai daliai žmonių dirbant iš namų ir laisviau planuojant laiką, automobilių srautas per dieną pasiskirsto gerokai tolygiau. Jau ne vienas vairuotojas pastebėjo, kad nuvykti į norimą vietą Vilniuje dabar pavyksta ne per keliasdešimt, o per keliolika minučių. Be to, rytais ir vakarais nesiformuoja transporto spūstys. Vis dėlto, neatsargaus vairavimo ir pernelyg didelio greičio problema išliko“, – pastebi jis.
Laisvesnėmis gatvėmis važiuojama greičiau
„Trikojais“ vadinami mobilūs greičio matuokliai Lietuvoje dirba be atvangos. Ir įsibėgėjus karantinui policija jais toliau fiksuoja tūkstančius greičio viršytojų, tačiau ir kitos šalys susiduria su ta pačia problema.
„Niujorke įrengtos kameros nuo ten prasidėjusio karantino pradžios fiksuoja tiek pat greičio viršytojų, kiek ir anksčiau, nors eismo intensyvumas eismo gatvėse krito daugiau kaip 50 proc. Jau imama kalbėti apie COVID-19 pandemijos šalutinį padarinį – greičio pandemiją keliuose – ir kad jos pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako A. Žiukelis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet per tris mėnesius šalyje greičio viršijimo atvejų, palyginti su sausiu-kovu pernai, padvigubėjo iki 58,3 tūkst. Paradoksalu, kad iš jų net 31,8 tūkst., arba kas antras greičio viršijimas užfiksuotas būtent kovą, nuo kurio vidurio šalyje įsigaliojo visuotinis karantinas. Praėjusią savaitę vien Kauno apskrityje „trikojai“ įamžino daugiau kaip 5 tūkst. greičio viršytojų, neabejotinai šią nedžiuginančią statistiką dar įspūdingesne pavers duomenys iš kitų miestų bei vietovių.
Pasak A. Žiukelio, netrūksta pavyzdžių, kad mūsų šalies vairuotojai nevengia keliuose pasikrauti adrenalino: pervertindami savo galimybes spaudžia greičio pedalą, sukelia eismo įvykius, apgadina turtą. Per karantiną dideliu greičiu Vilniuje lėkęs neblaivus vyras tiesiog įskrido į parduotuvės vitriną.
„Iškalbinga detalė, kad vitrina nuo gatvės yra nutolusi apie 10 metrų. Tragedijos atveju galėjo būti skaudžių aukų, todėl ir pėstieji šiuo metu turi išlikti budrūs“, – teigia draudimo ekspertas.
Jo vertinimu, savotišku greičio katalizatoriumi kasmet tampa ir pats pavasaris, kuomet žieminės padangos keičiamos į vasarines ir tai yra tam tikras ženklas, kad keliai neslidūs, galima važiuoti greičiau. Taip pat neseniai žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad net ir per karantiną, Vilniaus pakraštyje organizuojamos nelegalios gatvės lenktynės, kuriose renkasi daug jaunimo.
Automobiliai lėtina vieni kitus
Iki karantino įvairių šalių didmiesčiai stengėsi kuo labiau sumažinti automobilių skaičių gatvėse. Vilniuje pabrangintas automobilių parkavimas, įrengtos jiems palikti skirtos aikštelės, iš kurių toliau galima keliauti viešuoju transportu, planuota peržiūrėti judėjimo schemas senamiestyje. Užsienyje automobilių judėjimas ribojamas ir pagal lyginius arba nelyginius numerius skirtingomis savaitės dienomis, ir draudžiant įvažiuoti į atskirus miestų kvartalus.
Tačiau karantino sąlygomis atsiskleidė įdomus paradoksas, kad automobilių gausa veikia kaip savotiškas savireguliavimo mechanizmas.
„Paprasčiau tariant, automobiliai lėtina vieni kitus. Jei gatvėse apstu transporto priemonių – per daug nepaskubėsi. Žinoma, tada pasitaiko neatidaus vairavimo, rizikingų ar net įžūlių manevrų, todėl bet kokiu atveju svarbu toliau ugdyti vairuotojų sąmoningumą ir skatinti juos vairuoti saugiai“, – sako A. Žiukelis.
Pandemijos metu išryškėjusią greičio viršijimo problemą keliuose šalys bando spręsti įvairiai, tačiau kol kas universalaus sėkmės recepto nėra. Pavyzdžiui, Kolumbijos sostinė Bogota, skatindama gyventojus rinktis kitas transporto rūšis, praktiškai per naktį mieste įrengė 47 mylias laikinų dviračio takų. Panašų scenarijų svarsto rinktis ir Meksikos sostinė Meksikas.
„Tačiau tokių sprendimų sėkmė labiausiai priklauso nuo to, ar žmonės bus linkę keisti savo įpročius ir kaip greitai tai darys. Todėl tiesiog būkime vieni kitiems atidūs ir stenkimės nerizikuoti“, – teigia draudimo ekspertas.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima“
