Investicijos

Kaip užsitikrinti finansinį stabilumą? Investavimas sudėtingų ekonominių sąlygų kontekste

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skamba recesijos pavojaus signalai, kurie vis labiau garsėja dėl užsienio bankų bankrotų, kylančių palūkanų normų, bendro akcijų rinkos nepastovumo bei vis dar aukštos infliacijos. Reaguojant į šias aplinkybes, patyrę investuotojai peržvelgia savo portfelių strategiją, o į šį lauką tik žengiantys, nėra tikri, ar galimos rizikos investuojant nepersvers potencialios naudos. Nerimas finansų rinkose skatina kalbėti apie esminius investavimo privalumus bei aptarti, kaip jie užtikrina finansinį stabilumą.

„Kalbos apie recesijos galimybę gali gąsdinti ir priminti ne pačius geriausius laikus, tačiau jei investuojate ilguoju laikotarpiu – svarbiausia išlaikyti šaltą protą ir pastovumą. Nė viena investicija negali atnešti garantuoto pelno, tačiau istoriniai duomenys leidžia teigti, kad investuoti verta ir mažiau nuspėjamu periodu. Nors tiksliai žinoti negalime, praeities rezultatai rodo, kad investicijų rezultatai mažiau stabilioje rinkoje generuoja ne prastesnę, o dažnai ir didesnę grąžą, nei ekonominio augimo metu“, – teigia „Paskolų klubo“ vadovė Indrė Krasovskė.

Nėra vienintelio gero laiko investuoti

Kiekvienas investuotojas prieš nuspręsdamas, kada ir kur investuoti, turėtų apsvarstyti savo rizikos toleranciją ir norimą investavimo laikotarpį. Rinkoje nusistovėjo konsensusas, jog ilgalaikis investavimas didžiajai daliai žmonių suteikia saugiausią galimybę padidinti pinigų vertę. Tačiau tai kartu reiškia, kad rinkos svyravimų laikotarpiu reikia išlikti ramiems. Jei investuojama pakankamai ilgą laiką, pavyzdžiui, penkis, dešimt ar daugiau metų, diversifikacija ir sudėtinių palūkanų efektas lemia, kad portfelio svyravimai ilguoju laikotarpiu išsilygina, todėl vartotojai gali džiaugtis stabiliu pelnu.

„Vienas iš didžiausių investavimo privalumų – galimybė reinvestuoti gautas palūkanas. Sudėtinių palūkanų reiškinys prilygintinas sniego gniūžtės efektui, kuris lemia, kad investuotojai džiaugiasi ne tik pradinio įnašo grąža, bet ir uždirbtų palūkanų generuojamomis pajamomis. Patikimas ir patogus būdas diversifikuoti savo portfelį – išbandyti tarpusavio skolinimo platformų teikiamus privalumus“, – pažymi Indrė Krasovskė.

Tarpusavio skolinimas – vis daugiau dėmesio sulaukiantis investuotojų pasirinkimas

Rinkos tyrimų agentūros „Acumen“ duomenimis, tarpusavio skolinimo platformų sektoriaus dydis per šį dešimtmetį išaugs beveik dešimt kartų ir iki 2030 m. pasieks 804,2 mlrd. JAV dolerių. Nors tarpusavio skolinimas yra sąlyginai nauja investavimo forma – tai mėgstamas žmonių pasirinkimas, leidžiantis generuoti stabilų pelną.

Tarpusavio skolinimo platformų patrauklumas ypatingai pasireiškia nestabilių ekonominių sąlygų metu – investuotojai užsitikrina stabiliai generuojamą pelną. Priešingai nei daugelis kitų turto klasių, kurios smarkiai reaguoja į bendrus rinkos judėjimus, tarpusavio skolinimo platformos vartotojams pateikia tiksliai išreikštą tikėtiną grąžą ir paskolų grąžinimo grafiką. Be to, investuotojų saugumo jausmą užtikrina tai, jog nemokių skolininkų skaičius tarpusavio skolinimo platformose nuosekliai mažėja, o skolų išieškojimo mechanizmai veikia vis efektyviau.

Tarpusavio skolinimo platformų investicijų grąža dažniausiai yra dviženklė: įprastai varijuoja nuo 10 iki 13 proc., kai, palyginimui, akcijų rinkos metinė grąža vidutiniškai siekia 8-10 proc. Keli pastarieji mėnesiai buvo ypatingai palankūs investuotojams, kadangi daugelyje tarpusavio skolinimo platformų palūkanos išaugo dar keliais procentiniais punktais.

„Į išaugusias paskolų palūkanas reaguoja daugelis vartotojų, todėl pastebime didėjančias investicijas. Pavyzdžiui, mūsų bendrovės platformoje smulkieji investuotojai, kurių portfelis neviršija 5000 eurų, 2022-aisiais pinigų į savo sąskaitą įnešė dvigubai daugiau, o bendra mėnesinė suma išaugo pusantro karto, lyginant su 2021-aisiais. Tokia pati tendencija fiksuojama ir su stambiaisiais investuotojais. 5000 ir didesnę eurų sumą turinčių portfelių savininkų sąskaitos papildymo dažnumas padidėjo net 4 kartus, o vidutinė įnešama suma beveik nepakito – nuo 650 eurų 2021-aisiais nusileido iki 550 eurų 2022-aisiais. Taigi, bendroje sumoje išaugo net kelis kartus“, – apibendrina Indrė Krasovskė.

Stabili ekonominė situacija bei pasitikėjimą keliantis tarpusavio skolinimo platformų reguliavimas mūsų šalyje taip pat pritraukia vis daugiau užsienio investuotojų. Investuotojai iš kitų valstybių įvertina stabiliai generuojamą grąžą bei intuityvų naudojimąsi platformomis, todėl nuosekliai didina savo investicijas. „Paskolų klubo“ ir „Finomark“ platformose jau investuoja virš 2500 užsienio vartotojų.

Bendrovės vadovė primena, kad pasirinkimas investuoti, nepaisant bendrų pozityvių tendencijų, yra susijęs su rizika. Dėl to kiekvienas investuotojas privalo atidžiai susipažinti su visomis investicinių projektų sąlygomis, platformų veikla ir kita būtina informacija.

Parašykite komentarą