Kol orai lepina ir šaltukas nespaudžia, vis daugiau žmonių kelionei į darbą ar universitetą renkasi tvarias ir ekologiškas transporto priemones – dviračius ir paspirtukus. Ką svarbu žinoti prieš išriedant į gatves su draugiška aplinkai alternatyva, kad kelionės tikslą pasiektumėte saugiai?
„Apsaugos nėra tiesiog naudingi priedai. Tai – būtini kelionių atributai, kuriuos pamiršus gali būti labai liūdnų pasekmių. Norėdami apsaugoti gamtą, pirmiausia turime apsaugoti save. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dviračiais, paspirtukais ir kitomis transporto priemonėmis aktyviai dalyvauja eisme“, – įspėja prekybos centro internete „Varle.lt“ specialistė Laura Aksomitaitė.
Kaip pasirūpinti tinkama apsauga?
Keliaujant be tinkamų apsaugos priemonių, smarkiai iškyla susižalojimų rizika nelaimingų nutikimų atveju. Labai pavojingos yra galvos traumos, kurios patiriamos nedėvint šalmo.
„Galima patirti labai sunkias galvos smegenų traumas, kurios gali baigti netgi mirtimi, – sako L. Aksomitaitė. – Akivaizdu, kad šalmas – viena svarbiausių apsaugų priemonių. Kritimo ar smūgio atveju jis sumažina tiesioginį galvos ir kieto paviršiaus kontaktą, taip pat suteikia papildomą struktūrinę paramą galvos srityje, kuri krentant gali padėti stabiliai išlaikyti galvą. Dalis šalmų turi papildomų saugos funkcijų, kurios užtikriną dar geresnę smūgio absorbciją.
L. Aksomitaitė ragina patikrinti, ar jūsų transporto priemonė turi visus reikalingus žibintus, lempas ir jų veikimą. Nors tai reikalinga visais metų ir paros laikai, rudenį ypač svarbu, kad priekiniai ir galiniai žibintai veiktų nepriekaištingai – rytais, kada važiuojate į darbą, aušta vėliau, o vakare temsta gerokai anksčiau. Matomumas esant intensyviam eismui ir ribotam apšvietimui yra ypatingai svarbus, tikina specialistė. „Tuo labiau, užtikrinti, kad būtumėte matomi, nėra sunku – dauguma dviračio žibintų nėra brangūs, juos lengva pritvirtinti ir nesunku pakrauti“, – dalijasi „Varle.lt“ specialistė.
Būtina pasirūpinti ir čiurnų, kelių, riešų bei alkūnių apsauga. Krentant ant kieto paviršiaus rizika patirti šių vietų sužalojimus – odos pažeidimus, sumušimus, išnirimus, patempimus ar lūžius – yra labai didelė. Ypač dažnos yra riešo traumos, nes krisdami žmonės neretai automatiškai juo atsiremia į žemę.
Riešo, kelio, čiurnos ar alkūnės sužalojimai gali sukelti ilgalaikių problemų, pavyzdžiui, lemti lėtinius skausmus ir diskomfortą, o tai gali trukdyti kasdienei veiklai. Tuo tarpu rimtos traumos – lūžiai ar raiščių patempimai – gali ilgam apriboti judėjimą.
„Medicininės, reabilitacijos išlaidos gali sukelti finansinių nuostolių. Negana to, fizinės traumos kartais turi ir psichologinių padarinių: po nelaimingo įvykio pasireikia baimė ar nerimas, galintis atbaidyti nuo mylimos veiklos“, – sako L. Aksomitaitė.
Pasirūpinkite ne tik kūno, bet ir veido apsauga
„Varle.lt“ specialistė apsaugas pataria rinktis labai atidžiai. Itin svarbu išsirinkti tinkamą dydį, kurį galite nustatyti pagal savo matmenis – tokiu atveju jos geriau priglunda ir apsaugo. Dar didesnį komfortą suteikia reguliuojami modeliai su dirželiais ar elastinėmis juostomis, lemiantys maksimalų prisitaikymą prie kūno. Apsaugos turi nespausti, neveržti, neriboti veiklos ir leisti laisvai judėti.
„Rinkitės apsaugas, pagamintas iš tvirtos ir lengvos medžiagos, tokios kaip neoprenas, EVA putplastis arba kitos smūgius sugeriančios medžiagos. Taip pat ieškokite apsaugų, pritaikytų būtent jūsų veiklai – riedučių, dviračių, riedlenčių sportui, nes jos gali turėti papildomų funkcijų“, – pataria L. Aksomitaitė.
Be būtinųjų apsaugos priemonių, galima pasirūpinti ir papildoma veido ir kūno apsauga. Pavyzdžiui, specialūs sportiniai akiniai arba akiniai nuo saulės gali apsaugoti akis nuo vėjo, dulkių ir saulės spindulių. Tuo tarpu patogūs ir tvirti sportiniai drabužiai, kurie gerai priglunda, papildomai apsaugo kūną nuo įbrėžimų.