Žemės ūkio ministerijos vadovybės susitikimuose su žemdirbiais dažnai keliamas klausimas, kaip ir kuo remiantis apskaičiuojamas standartinis gamybinis pelnas, be kurio neįmanoma įvertinti ūkio ekonominio dydžio. Paaiškinti SGP skaičiavimo metodiką paprašėme Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojo dr. Arvydo Kuodžio. Sukurta vieninga sistema Pradėjus taikyti Bendrosios žemės ūkio politikos priemones, iškilo būtinybė klasifikuoti visus Europos Sąjungos (ES) šalių ūkius, analizuoti ir lyginti jų veiklos rezultatus. Buvo aišku, jog žemės naudmenų plotas nėra tinkamiausias rodiklis ūkio dydžiui charakterizuoti, nes tiek pat hektarų turintys ūkiai gali auginti skirtingus augalus ar gyvūnus. ES buvo sukurta ir jau 4 dešimtmečius veikia vieninga sistema, leidžianti analizuoti visų ES šalių ūkių veiklos rezultatus. Standartinis gamybinis pelnas Ūkių palyginimo metodika remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją. Abiems rodikliams apskaičiuoti naudojamas tas pats dydis, vadinamas standartiniu gamybos pelnu (SGP). Standartinis gamybos pelnas (SGP) – tai yra produkcijos vertės, gautos per metus iš vieno pasėlių hektaro ar gyvulio (pridėjus tiesiogines išmokas), ir gamybos išlaidų skirtumas. Produkcijai pagaminti skiriamas išlaidas sudaro pirktos ir ūkyje pagamintos sėklos, sodinukai, trąšos, pašarai, augalų apsaugos priemonės, vaistai, veterinaro paslaugos, gyvulių sėklinimo, augalų ir gyvulių draudimo, dirvos analizės, pieno testų, produkcijos pakavimo, saugojimo ir kitos sąnaudos. SGP skaičiavimui naudojami trejų metų duomenys. Lietuvos ūkininkai dažnai kelia klausimą, kodėl SGP skaičiavimui nenaudojami 2008 metų duomenys. Pažymėtina, kad SGP visoje ES skaičiuojamas pagal vienodą metodiką ir vienodu periodiškumu. Tai susiję su ūkių struktūros tyrimais. Jie atliekami kas 2–3 metus. Europos Komisija savo sprendimais nustato, kuriais metais ES atliekami tie tyrimai ir kokių metų SGP naudoti. EK laikosi pozicijos, kad neturi būti didelių šio rodiklio reikšmių svyravimų dėl pasikeitusių oro sąlygų, produkcijos ar išteklių jai pagaminti kainų. Todėl šiuo metu skaičiavimams imami vidutiniai trejų metų duomenys, bet greitai bus pereita prie penkerių metų laikotarpio. Paskutinis ūkių struktūros tyrimas ES šalyse atliktas 2007 metais, o ūkių tipologijai skaičiuoti naudotas 2004 m. SGP (2003–2005 m. vidurkis). Stojant į ES, buvo sutarta, kad Lietuva, kaip ir daugelis kitų nedidelių valstybių, bus laikoma vienu regionu ir visai šaliai naudojama viena SGP reikšmė. Todėl skaičiuojant SGP, mažiau palankios ūkininkauti vietovės nėra išskiriamos. Augalininkystės standartinio gamybinio pelno skaičiavimas Augalininkystės produktų SGP nustatyti pirmiausia apskaičiuojama vidutinė kiekvieno augalo produkcijos vertė iš 1 ha šalyje per trejus – 2003–2004–2005 – metus (vidutinis augalo derlingumas dauginamas iš vidutinės jo supirkimo kainos). Iš produkcijos vertės atimamos išlaidos, tenkančios 1 ha to augalo pasėlių, skirtos sėklai, trąšoms, beicavimo ir augalų apsaugos produktams įsigyti, taip pat pasėlių draudimo, laistymo, produkcijos džiovinimo, paruošimo parduoti ir pan. išlaidos. Prie gauto skirtumo pridedamos tiesioginės išmokos, tenkančios 1 ha atitinkamo augalo pasėlių. Pievos ir ganyklos. Jei ūkyje auginami žolėdžiai gyvuliai, laikoma, kad pašarinių augalų produkcija (žolės – pievos ir ganyklos, pašariniai šakniavaisiai, silosiniai augalai ir pan.) sunaudojama pašarui, ir tų augalų SGP neskaičiuojamas.
