Tomas Jaskelevičius
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Eksporto ir investicijų komiteto pirmininkas
Lietuvos eksportas auga sparčiausiai Baltijos šalyse. Eksportuoti savo gaminius ir paslaugas siekia vis daugiau gamybinių įmonių, tačiau planuotai sėkmei kartais koją pakiša supratimo ir vadybos stoka. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) eksportuojančios įmonės narės iš patirties pripažįsta, kad svarbu išlikti konkurencingiems, pelnyti pasitikėjimą, vertinti partnerystę. Eksporto efektyvumas labai priklauso nuo geopolitinės padėties, šalių kultūros ir besikeičiančios kartos. Šie faktoriai ir atveria galimybes sėkmingam eksportui. Plačiau apie tai, kaip jam pasiruošti.
Nuo eksporto plano iki tinkamos jo vadybos
Tiek įgyvendinant verslo sprendimus, tiek apsisprendus eksportuoti, visų pirmiausia reikia turėti tinkamą strategiją:
Ištirti konkurencinę aplinką,
Parengti eksporto rinkodaros, logistikos planą,
Apskaičiuoti gamybos išteklius,
Sureguliuoti įmonės organizacinę struktūrą,
Užmegzti ryšius su svarbiomis institucijomis,
Numatyti investicijas ir kt.
Eksporto strategija turi būti suprantama kaip procesas, kuris prasideda nuo pagrindinių tikslų suformulavimo ir yra plėtojamas pasitelkiant vis tikslesnę ir detalesnę informaciją.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, jog eksportas yra sudėtingas ekonomikos variklis. Nuo jo priklauso regionų žmonių gerovė bei įmonių ir visos šalies ūkio plėtra. Būtent prekių ar paslaugų eksportavimas ir yra bene vienintelė galimybė įmonėms, esančioms tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva, sustiprėti ir prisidėti prie ekonomikos augimo.
Kad tai įvyktų, turi keistis įmonių valdymas ir vadyba. Lietuvos įmonių siūlomi produktai yra geri, bet dauguma įmonių negeba mažais kaštais užtikrinti pastovaus kokybės lygio. Šalies įmonių vadovams ir vadybininkams yra sunku suprasti, kad produktas turi būti efektyviai pagamintas ir pigus, t. y., 100 proc. kokybiškai pagamintas visada ir visuomet pateiktas laiku. Šios vertybės yra standartinės, jos yra privalomos, tačiau požiūris į jas priklauso nuo vadybos, t. y., nuo aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų. Didžioji dauguma mūsų įmonių vadovų yra dirbę dar planinėje ekonomikoje, kur tam tikrų poreikių nebuvo. Taigi per ateinančius dešimt metų Lietuvos pramonės gamybos įmonėms teks pasikeisti labai stipriai. Pirma keisis vadovų ir savininkų karta, o su ja vertybės ir įmonių vadyba. Dabar į rinką ateina jauni žmonės, kurie daugiau laiko praleido rinkos ekonomikos sąlygose nei planinėje ekonomikoje.
Kuriant eksporto strategiją reikėtų prisiminti, jog galima sulaukti stiprios paramos iš šalyje veikiančių institucijų. LR Užsienio reikalų ministerija kartu su Ūkio reikalų ministerija ir jų departamentais, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Versli Lietuva“, LINPRA, įvairios kitos asociacijos ir ambasados ne tik suteikia reikiamos informacijos, bet ir aktyviai prisideda prie įmonių eksporto gebėjimų didinimo.
Pagrindinės eksportuojančių klaidos
Nors šiandien Lietuvos inžinerinė pramonė eksportuoja labai daug (>70 proc.), prognozuojama, kad ilgainiui eksporto potencialas bus dar didesnis. Pagrindine problema ir klaida gali tapti vidutinis šalies įmonių efektyvumas, kuris regionuose vis dar yra mažesnis negu vidutinis Europos produktyvumas. Lietuvoje pagaminama daug mažiau negu lygiavertėje įmonėje Vakarų Europoje. Taip yra dėl įvairių priežasčių, kurios lemia, kad daugelis mūsų įmonių dar nepasiekė pakankamai aukšto procesų ir gamybos valdymo lygio, o gaminamos produkcijos pridėtinė vertė vis dar išlieka gana žema. Daugiausiai tokia padėtis pasitaiko senose įmonėse, kurios nepakankamai investavo ir dirba neefektyviai. Šios įmonės privalės keistis, ypač „Industrie 4.0“, taip vadinamos ketvirtosios pramonės revoliucijos, kontekste. Reikia pervertinti visus turimus išteklius, investuoti į įmones, teisingai sudėlioti procesus, o tada bus galima pagaminti daugiau ir, svarbiausia, kokybiškai bei laiku.
Dar viena neretai pasitaikanti eksportuojančių klaida – veržimasis į egzotines rinkas. Gamybinės įmonės ne visuomet suvokia, jog savo šalyje neturime tokioms rinkoms paruošto produkto. Egzotinės rinkos ieško išskirtinių prekių ženklų, kuriuos jiems tieks didelius prekių ženklus valdantys vakariečiai. Mūsų pramonės rinka yra namų rinka – būtent Europos Sąjunga. Didžiausia dalis mūsų eksporto yra Europos Sąjungoje, kur mūsų rinkos dalis sudaro 650 milijardų eurų per metus. Nemanykime, kad kažkur yra stebuklų, į neatrastas šalis neišsiveršime ir dešimt kartų didesnio pelno aukso kasyklose neuždirbsime – taip nebūna.
Tarp kitų dažniausiai pasitaikančių problemų galėčiau paminėti bendravimo su skirtingų šalių ir kultūrų žmonėmis skirtumus. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių žmonės nesupranta to, kaip galima nesilaikyti susitarimo, keisti pažadus, atidėlioti veiksmus – ką mes galbūt įvardintume „lankstumu gamyboje“. Dar didesni nesusipratimai kyla dėl kokybės. Jeigu lūkesčiai yra aukšti, privalu jų paisyti. Atsainus požiūris „ir taip bus gerai“ yra lemtinga klaida. Svarbu mokytis pažinti skirtingų kultūrų žmones, mokytis kalbų ir stengtis integruotis į vertės kūrimo grandines Lietuvoje ir užsienyje.
Norisi tikėti, jog su naująja karta šalyje didės ir eksporto potencialas. O seniau įkurtos įmonės jau dabar turi pamatyti rinkos tendencijas ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, iššūkių, tačiau kartu ir galimybių. Eksportas – viena tokių.
