Įvairenybės

Jūrų muziejaus specialistas papasakojo, kaip reikėtų elgtis pajūryje pastebėjus nusilpusį ruoniuką

Keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai, kasmet į krantą išmetama vis daugiau nusilpusių ruoniukų, tačiau tik maža dalis šalies gyventojų žino, kaip reikėtų elgtis sausumoje pastebėjus sužeistą žinduolį. Lietuvos Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas pasakoja, ką reikėtų daryti ant kranto išvydus nusilpusį ruonio jauniklį ir atvirauja apie ilgą bei daugybės pastangų pareikalaujantį gyvūnų reabilitacijos procesą. Jis jau greitai taps paprastesnis, nes nuo 2022 m. pradžios su prekybos tinklo „Lidl“ pagalba duris atvers Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

Pasak A. Grušo, didžiausia klaida, kurią daro žmonės, pastebėję ant kranto esantį ruoniuką – bandymas jį gabenti atgal į vandenį: „Pamatę sausumoje esantį ruonį, ten jį ir palikite. Stenkitės jo negąsdinti, saugokite jį nuo žmonių, taip pat gyvūno nefotografuokite. Juo labiau, neglostykite, nes ruoniuko įkandimas gali būti pavojingas žmogui, sukelti infekciją. Prieš kviesdami pagalbą, įsitikinkite, ar jis tikrai sužeistas, paliegęs. Pavyzdžiui, jau mėnesį Kunigiškėse vienas ruoniukas reguliariai išlipa į krantą pailsėti, tačiau mes vis sulaukiame pranešimų, kodėl jo negelbėjame, nors jis – visiškai sveikas.“

Anot jo, kai įsitikinote, kad ruoniukas – nusilpęs, reikėtų skambinti į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. Centro specialistai praneš muziejaus darbuotojams, kad pajūryje rastas ruoniukas.

„Tuomet mes skubame į vietą ir tikriname, ar ruoniuką reikia paimti. Tiesa, didžiąją dalį informacijos gauname būtent iš žmonių, todėl mums sutikrinti visus pranešimus yra itin sudėtinga, reikia sukarti daugybę kilometrų – vien šią vasarą jų suvažinėjome per tūkstantį. Dėl to iš žmonių tikimės supratingumo, nes nuo Neringos iki pajūrio – ilgas kelias“, – sako pašnekovas.

Ruonio reabilitacija – ilgas ir sudėtingas procesas

Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas tikina, kad priglaudus sužeistą ruoniuką, prasideda ilgas reabilitacijos procesas. Didžioji dalis žinduolių yra randami pavasarį, o į laisvę dažniausiai paleidžiami rudenį.

„Pas mus pakliūva apie 13-14 kg ar net mažiau sveriantys ruoniukai. Tiek jie sveria gimę, tad turbūt įsivaizduojate, kad jei per kelis mėnesius jie nepriauga pakankamai masės, jų organizmas būna išsekęs, jie būna netekę daug skysčių, negavę maisto. Jo gyvūnų organizmas kartais ir nebepriima“, – teigia A. Grušas.

Pasak pašnekovo, pirmosiomis valandomis ruoniukai patenka į „intensyvią terapiją“ – į jų skrandžius kas tris valandas yra kišamas specialus zondas, pro kurį teka rehidrono tirpalas, nes tai vienintelis būdas jiems suteikti organizmui būtinų medžiagų.

„Iš pradžių gyvūnai būna sausoje vonioje – kadangi ruoniai prisimena juos sužalojusią jūrą, jie bijo vandens. Kai žinduoliai pradeda tirpalą įsisavinti, į skystį įdedame 50 g maltos žuvies. Jei ruonis davinio neatpila, laipsniškai keliame jo kiekį, kol per dieną jauniklis gauna kilogramą grynos žuvies. Matydami, kad ruoniukas atsigauna, po kiek laiko pradedame jį maitinti nesmulkintomis žuvimis. Jiems pradėjus jaukintis maistą, į baseiną prileidžiame vandens, bandome prie jo žinduolius pratinti“, – sako specialistas.

Dalį ruoniukų į laisvę paleido prieš savaitę

A. Grušas pasakoja, kad ruoniukams pradėjus laisvai jaustis vandenyje, žuvį pradedama duoti ne tiesiai jiems į burną – silkė dedama tiesiai į vandenį. Jeigu žinduoliai žuvies vandenyje neėda, tuomet muziejaus darbuotojai gyvūnus pradeda maitinti gyvais grundalais, nes judantis ir bėgantis gyvūnas sudomina žinduolius.

„Šios žuvys – tikra panacėja, nes ruoniukai pradeda su grundalais žaisti, juos kandžioja ir tokiu būdu išmoksta valgyti. Tuomet žinduoliai pradeda misti ir mūsų į vandenį mėtoma silke. Kai jie puikiausiai maitinasi patys, perkeliame juos į bendrą baseiną. Tada bandome gyvūnus suskirstyti pagal charakterius, kad būdami toje pačioje erdvėje vienas kito neapvalgytų.

Tokiu būdu siekiame atkurti kaip įmanoma panašesnę aplinką į jūros, paruošti gyvūnus gyvenimui laisvėje. Galiausiai, ruoniukai per kelis mėnesius užauga iki 40 kg dydžio, o kai būna pasiekę šį svorį, belieka paleisti juos į jūrą. Džiaugiamės, kad šiemet ruoniukai atsigavo ypatingai greitai – prieš kelias dienas dalį jų jau paleidome, dar kelis paleisime rugpjūtį, paskutinius – rugsėjį. Šiemet iš viso tikimės būti išgelbėję 16 šių žinduolių“, – sako Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

Greitai duris atvers specializuotas ruoniukų reabilitacijos centras

Pašnekovas priduria, kad kiekvieno Lietuvos jūrų muziejuje gyvenančio ruoniuko gydymas ir išlaikymas kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų. Tiesa, jei žinduolis yra sužalotas ar sergantis, ši suma gali išaugti. Be to, siekiant stebėti gyvūnų būklę moderniu būdu, reikalingi specializuoti prietaisai, kurių kaina – keturženklės sumos ribose.

„Nors mes daugelį metų rūpinamės sužeistais, nusilpusiais ir į pakrantę atklydusiais ruoniukais, jūrų muziejus nėra specializuota vieta, kuri turėtų užsiimti ruonių gydymu, slaugymu ir saugiu paleidimu į laisvę. Dėl to šiuo metu vystome ambicingą projektą – 2022 m. pradžioje duris turėtų atverti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, prisijungsiantis prie Lietuvos jūrų muziejaus komplekso. Čia slaugysime ne tik ruoniukus, bet ir jūrinius paukščius. Tiesa, beveik pusę investicijų sumos – 3 mln. eurų – skiria Europos Sąjungos sanglaudos fondas, tačiau kitas lėšas turime surinkti patys“, – teigia A. Grušas.

Padėti įgyvendinti projektą gali kiekvienas šalies gyventojas. Tokią galimybę suteikia tvarias iniciatyvas puoselėjančio prekybos tinklo „Lidl“ projektas „Duok ruoniukui penkis“. Už „Lidl“ parduotuvėse nupirktą specialiai šiai iniciatyvai sukurtą maišelį, prekybos tinklas skiria po 0,05 euro centus kylančiam Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Daugkartiniai „Lidl“ maišeliai atpažįstami iš ant jų pavaizduoto ruoniuko – tai aplinkai draugiškesnė alternatyva vietoje vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių.

„Šis projektas labai svarbus dėl galimybės įtraukti visus Lietuvos gyventojus. „Duok ruoniukui penkis“ skatina pirkėjus pažinti ruoniukų problemą ir prisidėti ją sprendžiant. Mūsų siekis nėra vien finansinė parama, nes ne mažiau svarbu yra žadinti žmonių ekologinę savimonę, kad jie ne tik rinktųsi tvarius maišelius, tačiau ir prisidėtų prie Baltijos jūros gyventojų gerovės“, – sako „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.

Pranešimą paskelbė: Eglė Girdauskaitė, UAB „Gravitas Partners“

Rekomenduojame
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Parašykite komentarą