Prieš beveik šimtą metų Lietuvoje užsimezgusį statybos inžinerijos bei architektūros mokslą sėkmingai puoselėjantis KTU Statybos ir architektūros fakultetas nestovi vietoje ir siekia atverti kelius, kad būtų galima sparčiau statybos sektorių skaitmenizuoti bei inovatyvius sprendimus ir medžiagas diegti. Visa tai sėkmingai kuriama bendradarbiaujant su verslo atstovais.KTU IMIC vadovas dr. Darius Pupeikis. KTU nuotr.
„Nors šiemet oficialiai minime fakulteto įkūrimo 80-metį, bet žinome, kad tęsiame dar 1922 m. Lietuvos Universitete įkurto Statybos skyriaus istoriją. Per šį laikotarpį paruošėme daugiau nei 15 tūkst. statybos inžinierių bei architektų. Tiesa, kiekviena studentų laida jau yra kitokia, universitete jaučiame, kaip greit keičiasi statybų sektorius ir pagal tai nuolat atnaujiname studijų programas“, – dalijasi mintimis KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis.
Pasak profesoriaus, aukštajame moksle negalima žiūrėti į tai, kokių specialistų reikia šiandien, nes privalu žvelgti bent 10 metų į priekį. Įvertinant globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir populiacijos augimas, tampa aišku, kad statybos sektorius keisis iš esmės. Studijose vis dažniau taikoma statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodika, studentai gali gilintis ir į dirbtinio intelekto tematiką ar prisidėti prie aplinką tausojančių medžiagų tyrimų.
Akivaizdu, kad šiais metais studijas pradėję architektai ir statybos inžinieriai savo karjeros istorijoje ir toliau stebės radikalias sektoriaus transformacijas. Europoje pastatų eksploatacijos metu į aplinką išskiriama 40 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Statyba yra daugiausia išteklių sunaudojanti pramonės šaka. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jai sunaudojama 50 proc. viso pasaulyje pagaminamo plieno ir virš milijardo tonų žaliavų kasmet. Apskaičiuota, kad statybos pramonei padidinus savo efektyvumą 1 proc., pasaulio mastu būtų sutaupyta apie 100 mlrd. eurų. Norint tai pasiekti, itin svarbus aukštojo mokslo, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
„Esant tokiai situacijai tiesiog privalome aktyviai bendradarbiauti su verslu ir skatinti pokyčius. Tam yra keletas vienodai svarbių kelių: aplinkai draugiškų ir inovatyvių medžiagų kūrimas bei statybų sektoriaus skaitmenizavimas. Abu kelius sėkmingai plėtojame fakultete ir įterpiame į studijų procesus. Šiemet fakultete startuos ir du Horizontas 2020 mokslo projektai, kurie susiję su statybos skaitmeninimu (pastatų energiniu sertifikavimu bei daiktų interneto technologijų diegimu). Tik apjungdami mokslą, inovacijas ir studijas, galime žengti pirmyn“, – tikina prof. A. Jurelionis.
IMIC – ieškant būdų skaitmenizuoti nuo plano iki proceso
Vienas iš paskutinių gražių pavyzdžių, kaip universitetas kartu su verslo atstovais gali kartu skatinti statybų sektoriaus skaitmenizavimą – Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras (IMIC). 2019 m. KTU Statybos ir architektūros fakultete atidarytas kartu su įmonių „Bentley Systems“, „INHUS“, „Staticus“, „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“ bei VšĮ „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva.
Šiuo metu IMIC organizuoja ne tik įvairaus lygio skaitmenizavimo ar dirbtinio intelekto pritaikymo kursus statybos inžinieriams, ne tik kviečia į diskusijas, bet ir kuria Kauno skaitmeninį modelį, kartu su LR Aplinkos ministerija bei partneriais iš VGTU dirba su BIM-LT projektu ir kuria Lietuvos nacionalinio statybos informacijos klasifikatorių bei gilinasi į kitus Lietuvos ir tarptautinius projektus.
„Nuo pat Centro atidarymo veiklos netrūksta, jaučiame, kaip greitai plečiasi mūsų komanda. Sulaukiame ir verslo įmonių susidomėjimo, noro įvaldyti naujausias technologijas ir jas taikyti savo veikloje. Pradėjus vystyti Kauno miesto skaitmeninį modelį, kurio pagrindu atliksime tiek mokslinius tyrimus, tiek suteiksime erdvę studentų projektams, sulaukėme nemažai užklausų ir idėjų iš verslo atstovų, kaip jį galėtumėme tobulinti ir integruoti įvairius duomenis. Šis projektas turi labai daug potencialo“, – teigia IMIC vadovas dr. Darius Pupeikis.
SMKTC – tradiciniai tyrimai ir naujų medžiagų paieška
Daugiau tradicine statybos sritimi laikomi konstrukcijų ir medžiagų tyrimai atliekami nuo 1961 m. įkurtoje, o 1991 m. atestuotoje fakulteto laboratorijoje, nuo 2005 m. žinomoje Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro vardu. Šioje laboratorijoje tyrimus atlieka ne tik akademinė bendruomenė, kuri tiria savaime susitankinantį gruntą, savaime atsinaujinantį ir susitankinantį ar šviesai laidų betoną, orą valančias stogo ir sienų dangas ir kitas neįprastas ir inovatyvias medžiagas. Čia vykdomi sudėtingi, iššūkių kupini verslo įmonių užsakymai.
„Centro laboratorijose galime atlikti daugiau kaip 100 skirtingų akredituotų tyrimų ir nustatyti įvairių gaminių klases, markes ir jų atitiktį deklaruojamoms vertėms. Tokie tyrimai suteikia galimybę statybos produktus žymėti CE ženklu. Kadangi centro išduodami bandymo protokolai nuo 2019 m. žymimi tarptautiniu ILAC MRA ženklu ir pripažįstami tarptautiniu mastu, KTU SMKTC ženkliai prisideda prie Lietuvoje ir Europoje naudojamų statybos produktų kokybės užtikrinimo ir palengvina jų eksportavimo ar naudojimo Lietuvoje galimybes. Smagu matyti, kaip per tuos metus plėtėsi ne tik laboratorijos. KTU SMKTC sėkmingai akredituoja vis naujus tyrimus, dalį kurių mes vieninteliai Lietuvoje galime pasiūlyti verslo partneriams. Tiesa, su įranga vykstame ir į statybų aikšteles, atliekame taip vadinamus „lauko tyrimus“ ir įvairius ekspertinius vertinimus“, – naujas galimybes vardijo centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas.
Pasak dr. E. Ivanausko, šioje laboratorijoje niekada nebūna nuobodu, nes tyrimai atliekami nuo išskirtinių statinių regionui iki visai Lietuvai reikšmingų infrastruktūros projektų.
BIM ir verslo integravimas studijų procese
Siekiant paruošti būsimuosius inžinierius ir architektus šiems iššūkiams, fakultete pradėtas rengti Jungtinio projekto modulis, kuriame ugdomos platesnio tarpdisciplininio inžinerijos konteksto suvokimo kompetencijos, komandinio darbo gebėjimai, netechninių aspektų supratimas ir skaitmeninių technologijų naudojimas.
Modulio metu esmine sąlyga tampa skirtingų sričių studentų darbas komandoje, o pritaikius statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodus studentams sukuriamos sąlygos, kurios yra labai artimos realių statybos projektų rengimo sąlygoms, o teritorijas studentų darbams noriai siūlo savivaldybės.
„Patirtimi apie BIM technologijų taikymą su studentais dalinasi ir KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro strateginiai partneriai – įmonės, aktyviai taikančios ir palaikančios statybos skaitmenizavimo idėjas. Prie Jungtinio projekto aktyviai prisideda BIM programinės įrangos atstovai „InfoEra“ ir „iBIM Solutions“. Įmonių specialistai konsultuoja studentus dėl iškylančių techninių klausimų bei dalyvauja projektų pristatymuose, suteikdami vertingą grįžtamąjį ryšį“, – pasakojo fakulteto (KTU SAF) studijų prodekanė dr. Laura Stasiulienė.
Iš rezultatų matyti, kad studentai noriai įsitraukia į modulio veiklas ir jam skiria daug dėmesio. Prieš metus komandos, sukūrusios Daugų Poilsio Centro projektą Alytaus rajone, kūrybinis darbas buvo įvertintas ir išrinktas geriausiu studentų projektu konkurse „Lietuvos BIM projektai“. Jau daugelį metų JSP metu susibūrusios komandos sėkmingai dalyvauja ir laimi „Išmanaus miesto“ konkurse.
Pasak L. Stasiulienės, įmonių atstovai kviečiami aktyviai įsitraukti ir kitais būdais: tiek siūlant baigiamųjų darbų temas, tiek vedant paskaitas, tiek įsitraukiant į studijų kokybės gerinimo grupes ar tiesiog skatinant ir motyvuojant studentus.
KTU nuotr.
Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius”