J. Varanauskienė: „Didesnių pajamų lūkesčiai skatina daugiau skolintis vartojimo reikmėms“

Gyventojų didesnių pajamų lūkesčiai skatina daugiau pinigų išleisti vartojimo reikmėms. Matyti vis daugiau požymių, kad finansiškai stipresni gyventojai, norėdami įsigyti vartojimo prekių, jau ir skolinasi drąsiau: pamažu didėja vidutinės vartojimo kreditų mėnesio įmokos, sudaromos didesnės vertės automobilių lizingo sutartys, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Vartojimo išlaidos augo daugiau negu darbo užmokestis ir pensijos
Didėjant pajamoms, didėjo ir gyventojų vartojimo išlaidos. Remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2015 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu, namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 225 mln. eurų didesnės. Tuo tarpu darbo užmokesčio pajamų suma 2015 metų paskutinį ketvirtį buvo 146 mln. eurų, socialinio draudimo fondo mokamų pensijų suma – 8 mln. eurų, didesnė palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu.
„Neigiamas darbo ar pensijų pajamų ir vartojimo išlaidų skirtumas rodo, kad gyventojai vartojimo išlaidas dengė iš kitų pajamų, tokių kaip perlaidos iš užsienio, individualios veiklos ar verslo pajamos, į apskaitą neįtrauktos šešėlinės pajamos, taip pat skolintos lėšos.“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Drąsiau ir daugiau skolinasi finansiškai stipresni gyventojai
Anot jos, paprastai didėjančios pajamos, jų augimo lūkesčiai labiau skatina skolintis mažas pajamas gaunančius gyventojus. Pavyzdžiui, užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad, didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, mažas pajamas gaunančių gyventojų vartojimo išlaidos auga dar sparčiau negu pajamos – daugiausia dėl to, kad jie mano, jog gaunant daugiau pajamų galima daugiau skolintis, tad daugiau tokia galimybe ir naudojasi.
„Mūsų šalyje ypač pastaruoju metu yra požymių, rodančių, kad vartojimo reikmėms jau drąsiau ir daugiau skolinasi ir turtingesni, didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Didėja tradicinių vartojimo kreditų davėjų – bankų ir kredito unijų, kurie griežčiau, palyginti su kitomis kreditus teikiančiomis įmonėmis, vertina klientų mokumą, paskolų portfelis. Kelerius metus mažėjusi bankų ir kredito unijų vartojimo kreditų portfelio vertė per 2015 metus ūgtelėjo 33,3 mln. eurų, arba 5,3 procento“, – pastebi šeimos finansų ekspertė.
Mėnesio vartojimo kredito įmokai skiria dešimtadaliu daugiau
SEB banko klientų statistiniai duomenys rodo, kad 2015 metų pabaigoje vidutinės naujų vartojimo kredito įmokos buvo maždaug 10 proc. didesnės negu 2014 metų pabaigoje.
„Nors vidutinė naujo vartojimo kredito suma nepadidėjo, bet besiskolinantys žmonės rinkosi maždaug keturiais mėnesiais trumpesnį paskolos laikotarpį ir didesnes kredito įmokas. Vadinasi, skolinosi didesnes pajamas gaunantys žmonės. Pernai privatūs klientai ne tik sudarė daugiau automobilių lizingo sutarčių, bet ir skolinosi didesnes sumas bei pirko vidutiniškai brangesnius automobilius – ir naujus, ir naudotus. Vidutinė naujo automobilio lizingo vertė 2015 metais buvo maždaug 12 proc. didesnė, naudoto – 7 procentais“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, didėjantis skolinimasis vartojimo reikmėms, ypač turtingesnių namų ūkių, leidžia manyti, kad ateityje bus perkama dar daugiau brangesnių, ilgalaikio vartojimo prekių.
Kaip rodo finansinės elgsenos tyrimai, turtingesni žmonės, kitaip negu besiverčiantys iš mažų pajamų, pradėjus didėti pajamoms, iš karto neskuba didinti savo vartojimo išlaidų, nors į blogesnes naujienas reaguoja greičiau ir jautriau. Todėl tolesnio tvaraus vartojimo masto ir vartojimo kreditų portfelio augimo galima tikėtis, jei lūkesčiai dėl ekonominės padėties nepablogės dėl kokių nors nenumatytų politinių ar ekonominių įvykių.