Verslas

Išvarėm „Barclays”, išvarysim ir „Revolut”?

Ką mes veikiame su išsigirta savo svajonių fintech oaze?

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nori įpareigoti specialią komisiją dar kartą įvertinti, ar „Revolut” veikla atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Komisija du kartus yra pareiškusi, kad „Revolut” grėsmių nacionaliniam saugumui nekelia.

Dabar reikės trečio karto. Išvarėm „Barclays”, išvarysim ir „Revolut”.

„Barclays” išėjimas iš Lietuvos ir pernai vykęs mokytojų streikas yra susiję reiškiniai. Jau prieš dvejus metus kalbėjome, kad Lietuva susidurs su žmogiškųjų resursų krize ir dėl to bus vis sunkiau užtikrinti adekvačius atlyginimus ir kokybiškas paslaugas viešajame sektoriuje. Pagrindinė to priežastis – stringa gyvybiškai svarbios reformos.

Išties „Barclays” pasitraukimas nebus tokia didelė tragedija. Visi darbuotojai susiras kitus darbus, nes rinkoje yra didelis kvalifikuotų IT specialistų stygius. Tik kur jie jį susiras? Greičiausiai ne Lietuvoje.

Žmonės pasirengę smarkiai dirbti, kad gautų normalų, pakankamą uždarbį, – šiam teiginiui pritarė 81 proc. Lietuvos gyventojų. Anot „Lemiamo šuolio” iniciatoriaus ekonomisto Pauliaus Kunčino, darbštumas yra pasaulio rinkoje itin vertinama savybė, į kurią atsižvelgia ir investuotojai spręsdami, kurioje šalyje plėtoti savo verslą. Talentai yra ne tik Nobelio premijos verti išradėjai. Talentingi yra visi, kurie gerai atlieka savo darbą ir nuolatos tobulėja. Būtent jų dažniausiai ieško darbdaviai, – sakė jis.

Bet ką mes su jais darome? Atiduodame tuos talentus.

Skaidrūs ir stabilūs santykiai yra labai svarbūs 75 proc. Lietuvos gyventojų, parodė tyrimas. “Nors daugeliui skaidrūs ir stabilūs darbo santykiai yra labai svarbūs, šiuo metu IT ir kitų paklausių profesijų atstovai dažnai renkasi ne stabilumą užtikrinančią darbo sutartį, o individualios veiklos pažymėjimą, kad būtų laisvesni,” – sako kandidatas.

Skaidrūs ir stabilūs santykiai tiek su darbuotojais, tiek su valstybiniu reguliavimu ir infrastruktūra svarbūs yra ir tiems investuotojams, fintech startuoliams, kuriems mes žadame atverti duris. Žadėti žadame, o iš tiesų prieš nosį užveriame. Arba padarome taip, kad būti viduje tampa nebepakenčiama. Jie išvažiuoja. Kažkur girdėta?

Tai patvirtina ir tyrimas, pagal kurį 44 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad emigrantus grįžti į Lietuvą labiausiai paskatintų pasiūlyta norima darbo vieta, už kurią mokamas panašų, kaip užsienyje, pragyvenimo lygį užtikrinantis atlyginimas.

Tačiau tvirtinti, kad visa tai nėra sisteminių problemų pasekmė ir kad galima toliau gyventi ramiai yra savęs apgaudinėjimas. “Man teko bendrauti su „Barclays” vadovais asmeniškai,” sako Paulius Kunčinas”, “ir jie pripažino, kad Lietuvos darbo santykių apmokestinimas yra nekonkurencingas lyginant su kitomis vakarų Europos valstybėmis, jau nekalbant apie Lenkiją ar Baltarusiją.” Prie „Barclays” sprendimo prisidėjo ir nuolat prastėjanti demografinė Lietuvos padėtis.

Geriausi darbuotojai žiūrėjo į „Barclays” kaip į galimybę gauti „pradžiamokslį”, po kurio jie galėtų ieškotis geriau apmokamo darbo užsienyje. Kurti išties ypač aukštos kvalifikacijos reikalaujančias ir labai gerai apmokamas darbo vietas „Barclays” Lietuvoje nedrįso, nes šalyje tiesiog per aukštas darbo jėgos apmokestinimas. Didelis darbo apmokestinimas ir darbuotojų stygius galiausiai ir nulėmė, kad „Barclays” negalėjo surinkti pilnos aukštos kvalifikacijos specialistų komandos, kurios reikia strateginiam ir tvariam įmonės padaliniui. Galimybė darbuotojus atsivežti iš kaimyninių valstybių taip pat buvo apribota dėl daugybės migracijos biurokratinių kliūčių. Neabejojam, kad „Investuok Lietuvoje” ir Ūkio ministerija padarė viską, kad „Barclays” liktų, tačiau sisteminės problemos ir politinis fonas tapo pernelyg nepalankūs aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų centrų plėtrai.

Politikai pagaliau privalo pradėti galvoti strategiškai ir vykdyti tikras mokestines reformas, o ne tik imituoti jas. Jei ir toliau bus žaidžiamas politinis futbolas, kur kiekvienas žaidėjas žiūri tik į trumpą Seimo kadencijos ciklą, Lietuvą paliks ne tik „Barclays”, bet ir kiti užsienio investuotojai.

Finansinių technologijų potencialas mūsų šalyje yra matomas ir vertinamas tarptautiniu mastu. Tarptautinių startuolių (Revolut, Plexian, InstaReM, NEM ir t.t.) kūrimasis Lietuvą įrodo, kad esame patraukli šalis šiose industrijose. Taip pat nors pati blockchain technologija yra pradinėje savo vystymosi stadijoje, lietuvių blockchain technologijų projektai, pavyzdžiui, Edgless, Mysterium Network, WePower, BitDegree, CarVertical ir daugelis kitų jau sulaukė pasaulio investuotojų dėmesio, bet tą dėmesį išsaugoti privalome mes patys. Nes išeis visi.

Ir neatrodo, kad rūpestis išlaikyti finansinių technologijų potencialą valdantiesiems politikams rūpėtų. Negalima vienu metu ir kalbėti apie atviras duris inovacijoms, ir kurti spaudimo atmosferą pačiam sėkmingiausiam ir matomiausiam fintech startuoliui. Ateis laikas, kai reikės prisiimti politinę atsakomybę už tuos veiksmus, kai dėl trumparegiškų politinių interesų aukojama valstybės pažanga ir jos piliečių ateities gerovė.

Kad tik tada nebūtų per vėlu atitaisyti dabartinio trumparegiškumo pasekmes.

*Visuomenės nuomonės tyrimą „Spinter tyrimai” atliko 2018 m. vasario 19–27 dienomis, apklausė 1006 respondentus visoje Lietuvos teritorijoje nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pranešimą paskelbė: Nijolė Steponkutė, Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“

Rekomenduojame
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Parašykite komentarą